Naujausios
Kaimynų bičiulystę sugriovė malkinė
Trijų kaimynystėje esančių sodų Šiaulių rajone, Beržynės kaime, savininkai kaip reikiant susikibo dėl tiesiai ant sklypų ribos vieno gyventojo suręstos malkinės. Nuo jos stogo bėgantis lietaus vanduo esą užteršė kitiems dviem kaimynams priklausančio šulinio vandenį.
Nepavykus rasti taikaus kompromiso, „teisėju“ teks pabūti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Malkinė – ant sklypų ribos
Vienas iš minėtų trijų kaimynų Stanislovas Budinas išsamiai paaiškino trišalio konflikto esmę.
Du kaimynus labai papiktino trečiojo poelgis: pernai rudenį ant sodų sklypų ribos jis baigė statyti 2,15 metro aukštumo malkinę, kurios asbesto šiferiu dengtas stogas sklypo ribą kerta ir baigiasi S. Budinui priklausančio sklypo teritorijoje.
Kaskart palijus nuo to asbestinio stogo, pasak S. Budino, teka vanduo į jo sklypą ir nubėga tiesiai į greta esantį šulinį.
Dešimtmetį sodų bendrijoje „Ringuvos sodai“ gyvenantis vyriškis sako, kad jo šeima anksčiau naudojo vandenį iš to šulinio ir maistui gaminti. Atsiradus malkinei tokios galimybės esą nebelikę, nes vanduo įgavo neaiškią spalvą ir neaiškų gal betono, gal kalkių kvapą ir skonį.
Nesusikalbėjo
Tačiau ne tik dėl to šulinio ir jo vandens S. Budinui pikta. Labiau jam nesmagu dėl nesusikalbėjimo su kaimynu Virginijumi Legačinsku.
Reikalas tas, kad savo sklype, netoli sklypų susijungimo, S. Budinas kažkada taip pat turėjo pasistatęs nedidelį ūkio pastatą.
Per arti sklypų ribos V. Legačinskui statant malkinę, S. Budinas mėginęs ieškoti kalbos dėl ribos pažeidimo. Abu sutarė: S. Budinas du metrus nuo ribos patrauks savo pastatą, o V. Legačinskas – savąją malkinę.
Šių metų pradžioje S. Budinas savo pastatą patraukė.
Bet kaimynas savo malkinės nepatraukė, jis tik ją patrumpino nuo šulinio pusės.
S. Budinas pasakoja, kad, patraukęs savo pastatą, paliko sodą su dviejų metrų pločio tuščiu ir niekam augti netinkamu žemės lopinėliu tarp dviejų pastatų. Praradęs žemės kąsnį, šeimininkas savo pastatą ėmė ir nugriovė.
Vandenį tenka pirkti
Dar vienas kaimynas Vaclovas Rudzinskas yra trečia šio „kaimyniško“ konflikto pusė. Vasaras sode leidžiančiam vyrui labiausiai pikta dėl užteršto šulinio, kuris jam priklauso pagal projektą.
„Neįmanoma gerti vandens, dvokia, ir skonis baisus, – nukerta sodininkas. – Aš, kaip ir kaimynas S. Budinas, dabar turiu geriamąjį vandenį iš parduotuvės pirkti.“
V. Rudzinskas neabejoja, kad šulinį užteršė kaimyno supiltas statybinis „gruzas“.
„Aš ir galvoju, kodėl jis tos malkinės nepasistatė prie savo šulinio... Ogi todėl, kad neterštų sau. Mūsų priekaištai jam nerūpi“, – piktinosi V. Rudzinskas.
Kompromiso neieškos
V. Legačinskas pasakoja su šeima Beržinės kaimo soduose gyvenantis bemaž trejus metus. Iš pradžių visi puikiai sutarę, ranką vienas kitam pasisveikinti tiesdavę, kaimyniškai pasikalbėdavę.
Paskui iškilo ta pastatų problema. Jis esą S. Budino atsiklausęs, ar gali malkinę pasistatyti ties sklypo riba ir esą sulaukęs kaimyno sutikimo.
Leido tai leido. Tad dabar nėra reikalo ieškoti kitos vietos malkinei – „nepribarstys“ gi pastatų po visą savo sklypą.
Seniūnei sutaikyti nepavyko
Panašu, kad kaimynai ieškoti kompromiso nenori. Gal susitaikyti padėtų Kužių seniūnijos vadovė Jolanda Rudavičienė?
Seniūnė apsilankė „karštame taške“, išklausė visas puses, pamėgino kaimynus sutaikyti – nepavyko.
„Nieko nebus. Kaimyniška kalba čia jau nebeįmanoma ir visoms pusėms naudingos išeities greičiausiai nepavyks rasti. Bendru susitarimu nusprendėme kreiptis į Statybos inspekciją“, – sakė J. Rudavičienė.
Ji nesiryžo vertinti, kas šioje istorijoje kaltas, o kas teisus. Tiesa, statyboms galioja griežti įstatymai ir jų privalu laikytis, tačiau, seniūnės žodžiais, suradus kaimynišką kalbą, kompromisą galima rasti bet kokioje situacijoje. Ne išimtis esą ir ši.
J. Rudavičienė galvoja, kad šioje istorijoje vis dėlto labiau kalti principai, o ne malkinė, dėl kurios dabar žybsi žaibai ir griaudi griaustiniai.
„Ringuvos sodų“ gyventojų problema šiuo metu jau perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Skundas dėl užteršto šulinio pateiktas ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Lieka tikėtis, kad tiesa bus surasta.
Derėtų žinoti
Sodininkų bendrijų įstatymas numato statinių atstumus nuo sklypų ribos. Pastatai gali būti statomi trijų metrų, o inžineriniai statiniai, išskyrus tvoras – ne mažesnio nei vieno metro atstumu. Jeigu planuojama statyti nesilaikant šių atstumų, privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Statyti tvorą ant sklypo ribos, kai jos konstrukcijos peržengia šio sklypo ribą, galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
Įsirengiant vandens gręžinį, taikoma penkių metrų sanitarinė apsauginė zona, kurioje negali būti jokių statinių, inžinerinių tinklų. Gręžinys turėtų būti įrengtas žalioje zonoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kaimyno malkinė – tiesiai ant sklypų ribos. O asbesto šiferio stogas net išsikišęs.
Kaimynui Vaclovui Rudzinskui pikta dėl užteršto šulinio vandens.
Beržynės kaime esančios sodų bendrijos „Ringuvos sodai“ gyventojas Stanislovas Budinas net neabejoja, kad jo kaimynas yra pažeidęs sklypų ribos reikalavimus.
Virginijus Legačinskas konflikto priežasties nemato. Juolab kad kaimynai statybai kažkada neprieštaravo.