Varna svarbiau už žmogų

Var­na svar­biau už žmo­gų

Kel­mės ka­pi­nių pa­kraš­ty­je var­nos der­gia am­ži­no poil­sio at­gu­lu­sių žmo­nių ka­pus. Juos den­gian­čios plokš­tės ar juo­sian­tys bor­te­liai nu­taš­ky­ti paukš­čių iš­ma­to­mis. Iš­ma­tų že­mė­la­piai ir ant trin­ke­lė­mis iš­dė­tų ta­kų. Ka­pus lan­kan­tys ar­ti­mie­ji sa­ko, jog įžū­lūs paukš­čiai kar­tais ap­der­gia ir jų dra­bu­žius ar gal­vas.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pa­si­gen­da pa­gar­bos

Į re­dak­ci­ją krei­pė­si kel­miš­kė „Šiau­lių kraš­to“ skai­ty­to­ja. Gar­baus am­žiaus mo­te­ris pa­sa­ko­jo ne­ga­lin­ti daž­nai nuei­ti į ka­pi­nes, to­dėl vy­ro ka­pą ap­den­gė gra­ni­to plokš­tė­mis. Ta­čiau vis tiek ke­lio­nės į ka­pi­nes – neiš­ven­gia­mos.

Už ka­pi­nių tvo­ros, bu­vu­sio Kel­mės dva­ro te­ri­to­ri­jo­je, kur šiuo me­tu įsi­kū­ręs mu­zie­jus, me­džiuo­se liz­dus su­si­su­kę pul­kai var­nų. Jos pe­ri vai­kus, pa­skui su gau­sio­mis šei­my­no­mis skrai­do virš ka­pų, kai nie­ko nė­ra, ir nu­si­lei­džia, pri­pė­duo­ja ir pri­der­gia ant ka­pų.

Paukš­čių iš­ma­tos pri­džiū­va, taip pa­pras­tai nu­va­ly­ti – neį­ma­no­ma. Ten­ka at­si­neš­ti van­dens, pa­mink­lą ir ka­po dan­gą iš pra­džių nu­gran­dy­ti pei­liu, pa­skui nu­plau­ti. Be pei­lio ir še­pe­čio nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti. Po die­nos ki­tos – vėl tas pa­ts. Gran­dant ga­di­na­mos plokš­tės. Be to, rei­kia jė­gų ir vaikš­čio­ti į ka­pi­nes, ir ne­šio­tis van­de­nį, ir tvar­ky­ti.

„Nė­ra pa­gar­bos nei gy­viems, nei mi­ru­siems. Var­na svar­biau už žmo­gų. Ir aš ša­lia vy­ro at­gul­siu. Ne­no­riu gu­lė­ti mėš­le“, – pik­ti­no­si mo­te­ris.

Ji pa­sa­ko­jo, jog pa­sku­ti­nė­je ka­pi­nių ei­lė­je esan­čių ka­pa­vie­čių sa­vi­nin­kai bu­vo su­rin­kę pa­ra­šus, kad ka­pi­nin­kė ką nors da­ry­tų dėl ne­tvar­kos. Ža­dė­ta prie ka­pi­nių tvo­ros esan­čius me­džius nu­pjau­ti. Bet taip ir te­bes­to­vi jau ke­le­ri me­tai. Pa­pū­tus stip­res­niam vė­jui, mo­ters tei­gi­mu, me­džiai net tra­ta. Ga­li nu­lūž­ti ir už­virs­ti ant ka­pų ar­ba žmo­gaus. Vie­ną me­dį aud­ra jau nu­lau­žė.

Var­nas sau­go Eu­ro­pa, me­džius – kul­tū­ros pa­vel­das

Kel­mės ka­pi­nin­kė Dia­na Ša­pa­lai­tė re­dak­ci­jai tvir­ti­no ne­pri­si­me­nan­ti, kad kas nors bū­tų rin­kęs pa­ra­šus dėl var­nų. Rin­ko, kad bū­tų at­ves­tas van­duo. „Už ka­pi­nių tvo­ros esan­ti te­ri­to­ri­ja ka­pi­nėms ne­prik­lau­so. Ne­ga­liu už ją at­sa­ky­ti. Tik se­niū­nas ga­li at­sa­ky­ti į vi­sus klau­si­mus“, – sa­kė D. Ša­pa­lai­tė.

Kel­mės se­niū­nas Ro­mas At­ko­čai­tis tvir­ti­no, jog anks­čiau var­nas iš me­džių bai­dy­da­vo ar­ba šau­dy­da­vo. Me­džio­to­jai per se­zo­ną jų pri­šau­dy­da­vę šim­tus. Ir me­džio­to­jai akies mik­lu­mą iš­ban­dy­da­vę, ir var­nos ka­pi­nes ma­žiau terš­da­vo.

Ta­čiau Lie­tu­vai įsto­jus į Eu­ro­pos Są­jun­gą, paaiš­kė­jo, jog var­na yra sau­go­mas paukš­tis. Nuo ko­vo 1 die­nos iki lie­pos jų ne­ga­li­ma nei šau­dy­ti, nei bai­dy­ti.

„Var­na – šiukš­ly­nų paukš­tis, – tvir­ti­no se­niū­nas. – Eu­ro­pos ša­lys gy­ve­na tvar­kin­gai, ten ma­žiau šiukš­ly­nų, to­dėl ir var­nų tė­ra tik vie­na ki­ta. Vi­sos, ma­tyt, su­skri­do į Lie­tu­vą. Kol Kel­mės pu­šy­ne bu­vo są­var­ty­nas, jos ten kaps­ty­da­vo­si. Kai są­var­ty­ną pa­nai­ki­no, var­nos per­si­kė­lė į mies­tą, kur pil­na šiukš­lių dė­žių, kon­tei­ne­rių.“

Gal­būt nu­pjo­vus me­džius, au­gan­čius ša­lia ka­pi­nių tvo­ros, paukš­čiai iš­skris­tų kur nors ki­tur ir ka­pi­nių ne­terš­tų? Ta­čiau dva­ras ir vi­sa jam pri­klau­san­ti te­ri­to­ri­ja įtrauk­ta į kul­tū­ros ver­ty­bių są­ra­šą. Ver­ty­bė ga­li bū­ti ir te­ri­to­ri­jo­je au­gan­tys me­džiai.

Se­niū­nas pa­ža­dė­jo ru­de­nį pa­pra­šy­ti Kul­tū­ros ver­ty­bių de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tų, kad jie įver­tin­tų me­džius ir pa­sa­ky­tų, ar ga­li­ma juos iš­pjau­ti. Jei­gu gau­tų lei­di­mą, se­niū­ni­ja pa­si­rū­pin­tų, kad me­džiai bū­tų nu­pjau­ti.

Ta­čiau abe­jo­ja, ar paukš­čiai į ka­pi­nes neatsk­ris ir iš to­liau. O gal su­si­suks liz­dus ka­pi­nė­se au­gan­čiuo­se me­džiuo­se ir dergs ki­tus ka­pus.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė tvir­ti­no, jog te­ri­to­ri­ja pri­skir­ta tvar­ky­ti se­niū­ni­jai. Lie­pų alė­jo­je au­gan­čių me­džių pjau­ti ne­ga­li­ma. Sa­vai­mi­nius – ga­li­ma. Tik tu­ri duo­ti lei­di­mą Kul­tū­ros ver­ty­bių ap­sau­gos de­par­ta­men­tas. Ar ša­lia ka­pi­nių au­gan­tys me­džiai so­din­ti kaip dva­ro te­ri­to­ri­jos aug­me­ni­ja, ar iš­dy­go ir išau­go sa­vai­me, mu­zie­ji­nin­kai tvir­ti­na do­ku­men­to ne­tu­rin­tys.

Au­to­rės nuo­tr.

Var­nų ko­lo­ni­jos ap­si­gy­ve­no aukš­tuo­se me­džiuo­se ša­lia ka­pi­nių tvo­ros.

Var­nos ap­der­gia ka­pus, pri­ne­ša ša­kų. Mi­ru­sių­jų ar­ti­mie­ji ne­spė­ja kuop­ti ka­pa­vie­čių.