
Naujausios
Varna svarbiau už žmogų
Kelmės kapinių pakraštyje varnos dergia amžino poilsio atgulusių žmonių kapus. Juos dengiančios plokštės ar juosiantys borteliai nutaškyti paukščių išmatomis. Išmatų žemėlapiai ir ant trinkelėmis išdėtų takų. Kapus lankantys artimieji sako, jog įžūlūs paukščiai kartais apdergia ir jų drabužius ar galvas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pasigenda pagarbos
Į redakciją kreipėsi kelmiškė „Šiaulių krašto“ skaitytoja. Garbaus amžiaus moteris pasakojo negalinti dažnai nueiti į kapines, todėl vyro kapą apdengė granito plokštėmis. Tačiau vis tiek kelionės į kapines – neišvengiamos.
Už kapinių tvoros, buvusio Kelmės dvaro teritorijoje, kur šiuo metu įsikūręs muziejus, medžiuose lizdus susisukę pulkai varnų. Jos peri vaikus, paskui su gausiomis šeimynomis skraido virš kapų, kai nieko nėra, ir nusileidžia, pripėduoja ir pridergia ant kapų.
Paukščių išmatos pridžiūva, taip paprastai nuvalyti – neįmanoma. Tenka atsinešti vandens, paminklą ir kapo dangą iš pradžių nugrandyti peiliu, paskui nuplauti. Be peilio ir šepečio nieko negali padaryti. Po dienos kitos – vėl tas pats. Grandant gadinamos plokštės. Be to, reikia jėgų ir vaikščioti į kapines, ir nešiotis vandenį, ir tvarkyti.
„Nėra pagarbos nei gyviems, nei mirusiems. Varna svarbiau už žmogų. Ir aš šalia vyro atgulsiu. Nenoriu gulėti mėšle“, – piktinosi moteris.
Ji pasakojo, jog paskutinėje kapinių eilėje esančių kapaviečių savininkai buvo surinkę parašus, kad kapininkė ką nors darytų dėl netvarkos. Žadėta prie kapinių tvoros esančius medžius nupjauti. Bet taip ir tebestovi jau keleri metai. Papūtus stipresniam vėjui, moters teigimu, medžiai net trata. Gali nulūžti ir užvirsti ant kapų arba žmogaus. Vieną medį audra jau nulaužė.
Varnas saugo Europa, medžius – kultūros paveldas
Kelmės kapininkė Diana Šapalaitė redakcijai tvirtino neprisimenanti, kad kas nors būtų rinkęs parašus dėl varnų. Rinko, kad būtų atvestas vanduo. „Už kapinių tvoros esanti teritorija kapinėms nepriklauso. Negaliu už ją atsakyti. Tik seniūnas gali atsakyti į visus klausimus“, – sakė D. Šapalaitė.
Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis tvirtino, jog anksčiau varnas iš medžių baidydavo arba šaudydavo. Medžiotojai per sezoną jų prišaudydavę šimtus. Ir medžiotojai akies miklumą išbandydavę, ir varnos kapines mažiau teršdavo.
Tačiau Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, paaiškėjo, jog varna yra saugomas paukštis. Nuo kovo 1 dienos iki liepos jų negalima nei šaudyti, nei baidyti.
„Varna – šiukšlynų paukštis, – tvirtino seniūnas. – Europos šalys gyvena tvarkingai, ten mažiau šiukšlynų, todėl ir varnų tėra tik viena kita. Visos, matyt, suskrido į Lietuvą. Kol Kelmės pušyne buvo sąvartynas, jos ten kapstydavosi. Kai sąvartyną panaikino, varnos persikėlė į miestą, kur pilna šiukšlių dėžių, konteinerių.“
Galbūt nupjovus medžius, augančius šalia kapinių tvoros, paukščiai išskristų kur nors kitur ir kapinių neterštų? Tačiau dvaras ir visa jam priklausanti teritorija įtraukta į kultūros vertybių sąrašą. Vertybė gali būti ir teritorijoje augantys medžiai.
Seniūnas pažadėjo rudenį paprašyti Kultūros vertybių departamento specialistų, kad jie įvertintų medžius ir pasakytų, ar galima juos išpjauti. Jeigu gautų leidimą, seniūnija pasirūpintų, kad medžiai būtų nupjauti.
Tačiau abejoja, ar paukščiai į kapines neatskris ir iš toliau. O gal susisuks lizdus kapinėse augančiuose medžiuose ir dergs kitus kapus.
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė tvirtino, jog teritorija priskirta tvarkyti seniūnijai. Liepų alėjoje augančių medžių pjauti negalima. Savaiminius – galima. Tik turi duoti leidimą Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Ar šalia kapinių augantys medžiai sodinti kaip dvaro teritorijos augmenija, ar išdygo ir išaugo savaime, muziejininkai tvirtina dokumento neturintys.
Autorės nuotr.
Varnų kolonijos apsigyveno aukštuose medžiuose šalia kapinių tvoros.
Varnos apdergia kapus, prineša šakų. Mirusiųjų artimieji nespėja kuopti kapaviečių.