
Naujausios
Prie Pakruojo – žymiausių Lietuvos ąžuolų giraitė
Pakruojo miškų urėdijoje pasodinta 2 900 ąžuoliukų, išaugintų iš gilių ir klonuotų iš žymiausių bei didžiausių Lietuvos ąžuolų. Miškininkystės mokslininkai pirmą kartą ėmėsi tokio projekto, kad ateities kartoms išsaugotų geriausių Lietuvos medžių genofondą.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Valstybinės miškų tarnybos specialistai, miškininkystės mokslininkai ir Pakruojo miškininkai praėjusį penktadienį pasodino 2 000 iš senųjų Lietuvos ąžuolų gilių išaugintų sodinukų bei 900 septynerių metų klonų, į kuriuos įskiepytos ąžuolų – gamtos paminklų – šakelės.
Ąžuoliukai išauginti iš gilių, surinktų nuo šešiolikos, o įskiepyti ūgleliai – nuo šešiasdešimt septynių šalies ąžuolų – gamtos paminklų.
,,Jeigu ilgaamžių ir tvirtų medžių neskiepijame, neklonuojame, tie medžiai iškeliauja į nebūtį ir amžinybę, užuot mums palikę vertingų palikuonių su stipriais genais“, – sakė ąžuoliukų sodinimo talkoje dalyvavęs miškininkystės mokslininkas Juozas Girinas. Šio mokslininko kuriama miško sėklinė bazė savo unikalumu tapo reikšminga ne vien Lietuvos mastu. J. Girinas laikomas pirmuoju šalyje miškininku, ėmusiu klonuoti senuosius ąžuolus.
Unikalių ąžuolų giraitei Pakruojo urėdija pasirinkta ne atsitiktinai – netoli Pakruojo aptikta tinkamo ąžuolams dirvožemio, kai urėdijai buvo perduotas žemės ūkio veiklai netinkamos valstybinės žemės plotas.
Visų ąžuolų – gamtos paminklų – palikuonių kilmė identifikuota, miškininkystės mokslininkai ir specialistai tirs ir stebės jų paveldimąsias savybes ir geriausius individus naudos ąžuolų selekcijai.
Pakruojo urėdijos vyriausiasis miškininkas Virginijus Kacilevičius pažymi, kad kai kurių senolių ąžuolų – gamtos paminklų – jau nebėra, tačiau jų palikuonys jau pasodinti Pakruojo žemėje ir bus išsaugoti.
Tarp šių ąžuoliukų yra ir Stelmužės ąžuolo, 2016-aisiais išrinkto Lietuvos medžiu, palikuonių.
Giedrės JANKUTĖS nuotr.
Į Pakruojo girininkiją sodinti žymiausių Lietuvos ąžuolų palikuonių susirinko ne tik rajono, bet ir šalies miškininkai bei mokslininkai.
Pakruojo urėdijos vyriausiasis miškininkas Virginijus Kacilevičius džiaugiasi, kad Pakruojo žemėje augs net šeši Stelmužės ąžuolo palikuoniai.
Miškininkystės mokslininkai Juozas Girinas ir Romas Pakalnis laikosi nuomonės, kad būtina išsaugoti Lietuvos ąžuolo genofondą ateities kartoms.
Ąžuolų klonai ir sodinukai, išauginti iš gilių, į Pakruojo girininkiją atgabenti iš Kėdainių urėdijos.