Naujausios
Sužaliuos žymiausių Lietuvos ąžuolų giraitė
Istoriniam miškininkystės įvykiui į Pakruojo miškų urėdiją buvo susirinkę žinomiausi šalies miškininkai ir mokslininkai. Čia pasodinta 2900 ąžuoliukų, išaugintų iš gilių ir klonuotų iš žymiausių bei didžiausių Lietuvos ąžuolų.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Nuo šio pavasario Pakruojo miškų urėdijos Pakruojo girininkijoje sužaliuos pustrečio hektaro ypatingų ąžuolų giraitė. Šio projekto ėmęsi Valstybinės miškų tarnybos specialistai, miškininkystės mokslininkai ir Pakruojo miškininkai praėjusį penktadienį čia pasodino 2000 iš senųjų Lietuvos ąžuolų gilių išaugintų sodinukų bei 900 septynerių metų klonų, į kuriuos įskiepytos ąžuolų – gamtos paminklų – šakelės.
„Ši idėja brendo seniai, – sako Pakruojo urėdijos vyriausiasis miškininkas Virginijus Kacilevičius. – Dar 2011-aisiais pritarus Miško genetinių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisijai, Kėdainių miškų urėdija organizavo gilių ir ūglių surinkimą nuo Lietuvos paprastųjų ąžuolų – gamtos paminklų“.
Šio darbo sumanytojas ir entuziastas yra Juozas Girinas, buvęs Kėdainių urėdas ir miškininkystės mokslininkas. Pakruojo girininkijoje pasodintieji ąžuoliukai išauginti iš gilių, šio miškininko surinktų nuo šešiolikos, o įskiepyti ūgleliai – nuo šešiasdešimt septynių šalies ąžuolų – gamtos paminklų“.
,,Jeigu ilgaamžių ir tvirtų medžių neskiepijame, neklonuojame, tie medžiai iškeliauja į nebūtį ir amžinybę, užuot mums palikę vertingų palikuonių su stipriais genais“, – pabrėžė sodinimo talkoje dalyvavęs J.Girinas. Šio mokslininko kuriama miško sėklinė bazė savo unikalumu tapo reikšminga ne vien Lietuvos mastu.
„Miškininkas Juozas Girinas pirmasis šalyje pradėjo klonuoti senolius ąžuolus. Jo rūpestis – išsaugoti medžių genofondą ateities kartoms, – sodinimo talkoje pabrėžė miškininkas ekologas Romas Pakalnis.
Pakruojį ypatingieji ąžuoliukai pasiekė susodinti atskiruose konteineriuose, suženklinti. Nes čia ąžuolams rasta tinkamo dirvožemio, kai urėdijai buvo perduotas žemės ūkio veiklai netinkamos valstybinės žemės plotas.
Visų ąžuolų – gamtos paminklų – palikuonių kilmė identifikuota, miškininkystės mokslininkai ir specialistai tirs ir stebės jų paveldimąsias savybes ir geriausius individus naudos ąžuolų selekcijai.
V. Kacilevičius pastebi, kad kai kurių senolių ąžuolų – gamtos paminklų – jau nebėra, tačiau jų palikuonys jau pasodinti Pakruojo žemėje ir bus išsaugoti.
Tarp pasodintųjų ąžuoliukų yra ir Stelmužės ąžuolo, 2016 -aisiais išrinkto Lietuvos medžiu, palikuonių. Siekiant apsaugoti garsiųjų ąžuolų palikuonis nuo žvėrių, pasodintoji garsiųjų ąžuolų palikuonių ir klonų giraitė yra juosiama tvora.
Giedrės JANKUTĖS nuotr.
Į Pakruojo girininkiją sodinti žymiausių Lietuvos ąžuolų palikuonių susirinko ne tik rajono, bet ir šalies miškininkai bei mokslininkai.
Miškininkystės mokslininkai Juozas Girinas ir Romas Pakalnis laikosi nuomonės, kad būtina išsaugoti Lietuvos ąžuolo genofondą ateities kartoms.
Ąžuolų klonai ir sodinukai išauginti iš gilių į Pakruojo girininkiją atgabenti iš Kėdainių urėdijos.