
Naujausios
Kuršėnų gaisrinės istorijos fragmentai
Jonas KIRILIAUSKAS
Pernai sukako 130 metų nuo ugniagesių draugijos įsikūrimo Kuršėnuose (Šiaulių rajonas) ir 95 metai nuo oficialaus jos atkūrimo 1921 metais rudenį nepriklausomoje Lietuvoje. Ugniagesiai tarpukario Kuršėnuose ne tik gesino gaisrus, bet ir organizavo miestiečiams renginius: gegužines su sporto varžybomis, vaidinimus, loterijas, rengdavo ugniagesių savaites. Į tuos renginius suplūsdavo minios Kuršėnų ir apylinkių gyventojų. Visa ši veikla buvo nukreipta gaisrų prevencijai ir rinkti lėšoms savo organizacijai išlaikyti.
Tarpukario ugniagesių pastatytoje gaisrinėje ir šiandien yra įsikūrusi Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kuršėnų komanda.
XIX amžiaus Kuršėnai. Pirmieji ugniagesiai, kaip organizuota komanda, Kuršėnų mieste, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos vietų, atsirado XIX amžiaus pabaigoje. Mat kylantys dideli gaisrai su labai skaudžiomis pasekmėmis vertė valdžią imtis priemonių tai problemai spręsti ir provincijoje, todėl buvo nebetrukdoma steigtis gaisrininkų draugijoms ir ugniagesių komandoms.
Kuršėnuose tas procesas prasidėjo tuo metu, kai miestelis, pro jį nutiesus geležinkelį, gerokai išaugo ir pradėjo atsirasti įvairių įmonių, dirbtuvių. Padidėjo gaisro grėsmės pavojus.
Gali būti, kad įtakos turėjo ir paskutinis didžiulis gaisras, nuniokojęs miestelį 1874 metais. Kas dabar pasakys, ar tuometinis Kuršėnų savininkas Jonas Gruževskis buvo suinteresuotas tuo, kad būtų mažesni nuostoliai ir steigė savo miestelyje ugniagesių komandą? Juolab kad po gaisro Kuršėnai atsistatė mediniai. Tokius juos matė ir aprašė V. Juzumas XIX amžiaus pabaigoje:
„Miestelį sudaro vien tik mediniai namai, kurių čia yra keliasdešimt. Jie priklauso tiek krikščionims žemaičiams, tiek žydams, kurie čia turi savo sinagogą ir keletą užvažiuojamųjų namų. Miestelyje išsiskiria medinė katalikų bažnyčia su kylančiu didžiuliu mūriniu bokštu ir savininko pono Gruževskio dvaras (irgi medinis – mano J. K.). (Juzumas V. Žemaičių vyskupijos aprašymas. Varniai. 2013. P. 483.).
Miestelio savininkas Jonas Gruževskis turėjo būti suinteresuotas steigti ugniagesių komandą todėl, kad paprastai pagal to meto tradicijas dvarininkai leisdavo nukentėjusiems nuo gaisro pasikirsti medienos atstatyti pastatams ir suteikdavo kitos paramos. Tokie buvo nusistovėję patriarchaliniai dvaro ir paprastų žmonių santykiai.
Tarpukario Lietuvos gaisrinės istorijos tyrinėtojai skelbia, kad Kuršėnuose ugniagesių draugija buvo įkurta 1886 metais. (Lietuvos ugniagesys. 1931. Nr. 10. P. 15.).
Pirmojo pasaulinio karo metai. Neramiais karo metais gaisrų padaugėjo. Nelaimės vėl vertė kuršėniškius susirūpinti ugniagesių draugija. Tą mintį iškelia buvęs gaisrininkas O. Jansonas. Jam pritaria ir padeda organizuotis kiti Kuršėnų miestelio gyventojai: J. Kirkutis, Ch. Nurokas, Š. Reznikas, A. Mikolaitis.
Kuršėnuose ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą aktyvūs ugniagesiai buvo Kuršėnų žydai.
1916 m. vokiečių valdžia leidžia organizuoti ugniagesių draugiją. Organizuota komanda iš dešimties žmonių. (Kuršėnai // Lietuvos gaisrininkas. 1932. Nr. 1. P. 16.).
Nepriklausoma Lietuva. „Šiaulių miesto ir apskrities viršininkas skelbia, kad 1921 m. lapkričio mėn. 5 d. tapo įregistruoti Kuršėnų gaisrininkų draugijos įstatai / Draugijų rejestras Nr. 125“. (Vyriausybės žinios. 1922. Nr. 77. P. 1.).
Oficiali nepriklausomos Lietuvos ugniagesių įteisintos veiklos Kuršėnuose pradžia ir yra ši.
Statomas gaisrinės pastatas. Realiai statybos darbai prasidėjo 1937 metais, kai buvo patvirtintas projektas, kainavęs per 500 litų.
„Namai statomi mūriniai, vieno aukšto su rūsiu. Garažas bus įrengtas moderniškai, turės centralinį šildymą. Garaže galės tilpti 8 automobiliai ir kitos reikalingos gesinimo priemonės. Išvažiuoti daromos trejos durys. Dabar jau yra išvestos sienos.
Rūmuose (žinutės autorius pastatą tarsi netyčia pavadina „rūmais“ – aut. J. K.) bus įrengta salė ir budėjimo kambarys, rūsyje centralinio šildymo katilinė, sargui būstas ir kt.
Pradėdama statytis namus draugija teturėjo kasoje tik 2 500 litų. Statybos reikalams šiais metais buvo išleista apie 6 000 litų (tekste žemiau pateikta tikslesnė suma – aut. J. K.). Lėšos buvo gautos: iš valsčiaus savivaldybės – Lt. –
2 000, iš loterijos – Lt. – 800. Taip pat surinkta nemažai aukų iš gyventojų ir kt. Miestelyje aukos statybos darbams ir dabar teberenkamos ir numatoma surinkti iki 2 000 Lt.
Praėjusiais metais Pavenčiuose, cukraus fabrike, komanda sėkmingai likvidavo gaisrą per 8 minutes, kuris galėjo persimesti į durpių sandėlius ir padaryti didelių nuostolių. Įvertindama tokį sėkmingą gaisro likvidavimą cukraus fabriko direkcija suteikė draugijai pašalpą Lt. – 1 000. Ateinančiais metais valsčiaus savivaldybė numačius draugijai pašalpos Lt. – 2 800.
Bendrai, savivaldybė ypatingai rūpinasi ugniagesybos reikalais ir miestelio bei valsčiaus priešgaisrine apsauga, todėl ugniagesius labai remia. Šimet viršaitis pats sutiko eiti į draugijos valdybą ir aktingai dalyvauja organizacijos darbe.
Bendrais organizacijos ir statybos reikalais daugiausia rūpesčio turi draugijos pirmininkas Jodeikinas ir valdybos narys – komandos mistras Tominas. Statybos darbą prižiūri paskirti valdybos Tominas ir iždininkas Šneersonas.
Pavasarį atšilus orui, statybos darbai bus tęsiami, ir manoma, per porą mėnesių stoginės įrengimas bus galutinai baigtas“. (Kuršėnai // Ugniagesis. 1937. Nr. 12. P. 17.).
Tačiau tam optimizmui nebuvo lemta išsipildyti ir 1938 metais dar laukė nemažai darbų, kurių reikės padaryti.
Ugniagesiai nieko neišradinėjo naujo statydami savo gaisrinę. Jie ne tik rinko aukas, bet ir organizavo loteriją, kuri davė nemažai pelno. Buvo einama jau pramintu keliu, taip darė klebonas V. Dambrauskas, taip darydavo ir kitos visuomeninės organizacijos, nes žmonės, kad ir skurdžiau gyvendami, po truputį vis tiek suaukodavo įspūdingas sumas bendroms visuomenės reikmėms.
Štai kaip apie 1937 metų planuotas veiklas buvo kalbama jiems pasibaigus.
1938 metų vasario mėn. 27 d. Kuršėnuose, pradžios mokyklos salėje, įvyko visuotinis vietos savanorių susirinkimas. Jame dalyvavo 42 nariai.
Į prezidiumą vienbalsiai išrinkti: L. Jodeikinas – pirmininku ir G. Veresovas – sekretoriumi.
Valdybos pranešimą padarė draugijos pirmininkas L. Jodeikinas. Jis nurodė, kad 1937 metais visas valdybos darbas ir pastangos buvo nukreiptos į stoginės statybą. Tuo tikslu teko prisipirkti sklypą. Norint greta stoginės pasidaryti salę, kuri tiktų kinui laikyti, teko dar nusipirkti ir antrą sklypą. Nežiūrint į tai, kad supirkimas tų sklypų ir reikalingų dokumentų statybai sudarymas kiek užvilkino statybos darbus, manoma dar šiais metais užbaigti statyti ir ten persikelti su mašinomis ir įrankiais. Draugija 1937 metais gruodžio 31 dieną kilnojamo turto vertės turėjo 20 757, 25 Lt.
1937 metais sklypų pirkimui ir stoginės statybai išleista 5014, 25 Lt.
Tarpukario įdomybės. Visi žinome, kad ugniagesiams nutinka visokių neįtikėtinų istorijų. Tokia atkeliavusi net ir į spaudą buvo ir kuršėniškiams. Žinutės autorius aprašo šį įvykį taip.
„Birželio mėn. 24 d. rytą pila kaip iš kibiro. Rytuos dangus raudonas. Kažin kas miestelyje pamatęs gaisus šaukia: „Gaisras! Stotis dega!“ (turimi galvoje dabartiniai Drąsučiai – aut. J. K.). Ugniagesiai sėda į automobilį ir skuba gesinti. Stotyje – nedega. Tada skuba į cigonų dvarą (Čigonų dvaras, tuo metu priklausė Kuklienei Marijai – aut. J. K.) ir tik pusiaukelėje supranta, kad pro pragiedrulį matėsi tekanti saulė. Didžiausiam lietui lyjant, grįžo saulės neužgesinę, bet už tai suprato, kad reikia ugniagesių komandoje daugiau žmonių, mokančių valdyti automobilį ir motorinį siurblį, nes šoferis dėl įvairių priežasčių ne visuomet greit atvyksta“. (Norėjo saulė užgesinti // Šiaurės Lietuva. 1933-07-09. Nr. 28 P. 4.).
Yra buvęs ir pats, ko gero, kurioziškiausias „gaisras“ tarpukariu, štai kaip jis buvo aprašytas žinutėje. „1924 metais rugsėjo 2 d. turgaus aikštėje „kilo gaisras“, užsidegė vežimas, mat jame sėdėjęs pypkorius, anksti kėlęs į turgų važiuoti, užsnūdo, o pypkė, iškritusi iš dantų, padegė šieną. Gailestingi žmonės vietoje, be ugniagesių, užgesino kylančią liepsną, ir, žinoma, po to buvo daug sveiko juoko“. (Kiriliauskas J. XIX a. – XX a. pirmosios pusės Kuršėnai. Gyvenimo fragmentai, laikas ir žmonės. Šiauliai. 2014. P. 230.).
Nuotraukos ir autoriaus asmeninio archyvo
Kuršėnų savanorių gaisrininkų draugijos nuotrauka po pasirodymo miestelio gyventojams 1933 metų gegužės mėnesį. Fotografavo M. Barkauskas.
Kuršėnų savanorių gaisrininkų draugijos I ugniagesių skyrius. 1933 metai. Fotografavo M. Barkauskas.