
Naujausios
Kailių verslą iškeitė į kaimo turizmą
Dar prieš trejus metus tytuvėniškis (Kelmės r.) Saulius Martinkus drauge su Skandinavijos, Rusijos ir Ukrainos įmonėmis vystė prekybos lapių ir audinių kailiais verslą. Tačiau dėl geopolitinės padėties teko jo atsisakyti. Verslininkas turėjo atsarginį variantą. Jau buvo įkūręs kaimo turizmo sodybą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Sezoninis verslas
Saulių Martinkų randame darbo vietoje – Aukštiškių kaime esančioje „Raganynės“ kaimo turizmo sodyboje. Aplinka – labai graži. Kalneliai ir daubos. Visa kita sukurta žmogaus rankomis. Tvenkinys, šalia – lanka, kurioje jau ganosi didžiulis būrys avių. Pirtelė, pavėsinė, kubilas, medžio skulptūros... Didžiulė skoningai sutvarkyta terasa. Plentas netoli, beveik ranka pasiekiamas, bet judėjimas – nedidelis. Netrikdo ramybės.
Prieš porą metų gražiausių sodybų konkurse „Raganynės“ aplinka pelnė antrąją vietą tarp įmonių.
Į „Raganynę“ Saulius Martinkus sako sudėjęs viską, ką buvo uždirbęs iš kailių verslo. „Mano akys nežibės, o investicijos dar nebus atsipirkusios..." – įsitikinęs verslininkas.
Kalbamės didžiulėje salėje, prie ilgo stalo. Sodyba – tuščia. Dabar ne sezono metas.
Sezonas prasidės vasaros pradžioje. Tuomet iš užsienio grįžta emigrantai. Lietuvoje jie tuokiasi, krikštija vaikus, švenčia savo ir savo tėvų jubiliejus, rengia draugų ar giminės susibūrimus. Kartais nusprendžia tiesiog pailsėti gamtoje.
Lietuvoje dirbantys tautiečiai sau tokio poilsio neleidžia. Jei turi atliekamą eurą, geriau mauna į Turkiją ar Ispaniją, kur garantuota saulė. Pobūvius irgi rengia retai.
Vasarą sodyboje svečių pilna kiekvieną savaitgalį. Bet tie pelningi turizmo verslo savaitgaliai privalo išmaitinti visus metus.
Ponas Saulius neslepia – tenka gyventi taupiai. Investicijos į sodybą niekuomet nesibaigia. Tenka tvarkyti aplinką – reikia kuro, technikos, šildyti pastatus, juos prižiūrėti, remontuoti. Lėšų reikia kasdien.
Žmona Rasa dirba mokytoja profesinio rengimo centre. Šeima užsiaugina daržovių. Turi savo vaisių.
Pats Saulius turi ūkininko statusą. Šiuo metu lankoje ganosi ir sodybos aplinką puošia apie šimtas avių. Tačiau iš avininkystės, pasak jo, nedidelis biznis. Vilnos niekam nereikia. Kirpti avis samdo tuo užsiimančią moterį iš Šeduvos. Žiemai reikia priruošti šieno ir kitokių pašarų. O avienos gyvo svorio kilogramas kainuoja pigiai. Suabejoji, ar verta parduoti. Todėl avių mėsą Martinkai dažniausia naudoja savo poreikiams.
Augina ir nutrijų. „Pati geriausia mėsa. Triušieną mesk į šoną. Sultinga, skani, vitamininga“, – giria verslininkas.
Jis neslepia, jog kartais taupumo sumetimais važiuoja apsipirkti ir į Lenkiją.
Tarp Rūtelių ir Raganynės
Patys sodybos šeimininkai Rasa ir Saulius Martinkai gyvena prie Tytuvėnų prigludusiame Rūtelių kaime. Sezono metu jie sutvarko aplinką, paruošia salę ir miegamuosius, iškūrena pirtį, paruošia kubilą, žiūrint ko pageidaujama, priima svečius, o patys važiuoja nakvoti į savo namus.
Kartais, kai darbo daugiau, prisiglaudžia mobiliame namelyje – vagonėlyje. Nors namai – ne per toliausiai, už kelių kilometrų, kartais gaila laiko kelionei dėl kelių valandų miego. Be to, buvimas šalia sodybos reiškia ir atsargumą. Nelygu kokia kompanija sodyboje apsistojo.
Ateityje, kad nereikėtų blaškytis tarp Rūtelių kaimo ir Aukštiškiuose esančios „Raganynės“, planuoja pastatyti namą sau toje pačioje žemėje, kur stovi kaimo turizmo sodyba.
Iš profesijos S. Martinkus – veterinarijos gydytojas. Anksčiau dirbo pagal profesiją. Vėliau metėsi į verslą.
Dar turėdamas kailių verslą ponas Saulius su žmona Rasa nusipirko 10 hektarų žemės sklypą Aukštiškių kaime. Po kelerių metų iškasė tvenkinį. Paskui ant seno ūkinio pastato pamatų pastatė namą.
Pasamdė drožėją, kuris sodybą papuošė medžio skulptūromis. Meistrai pastatė įspūdingą pavėsinę ir pirtelę. Kaimo turizmo sodybą Martinkai pavadino „Raganyne“ dėl netoliese esančio Raganynės kalnelio.
Dabar valdos išsiplėtė dar keliais hektarais. Visa 14 hektarų teritorija aptverta. Per trejus metus pastatę ir įkūrę sodybą Martinkai jau ketveri metai verčiasi kaimo turizmu. Šeima žino, jog šalia Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus jų verslas klestėtų labiau. Tačiau šalia didžiųjų miestų ir žemė būtų brangesnė.
Labiausiai stebina, jog pirmaisiais metais klientų buvo daugiausia. Dabar kasmet jų vis mažėja.
Gal todėl, kad nematė tėvų verslo perspektyvos du vyriausieji Martinkų sūnūs vieną dieną ėmė ir išvažiavo į užsienį. Mantas ir Eduardas baigė aukštuosius mokslus. Tačiau darbo pagal savo specialybes negalėjo rasti. Išvykę į užsienį per savaitę įsidarbino. Paskambino tėvui: „Tėti, be reikalo mokėmės.“
Martinkų namuose liko dar trys mažiausieji vaikai: Aivaras, Saulius ir Saulina. Jauniausioji dukrelė – dar tik darželinukė, sūnūs – mokiniai. Gal kol jie užaugs, Lietuvoje padėtis pasikeis. Gal atsigaus verslas, kurį tėvai galės perduoti savo vaikams?
Autorės nuotr.
Grožis sukurtas žmogaus: iškastas tvenkinys, pastatyta pirtelė ir skulptūros.
260 kvadratinių metrų ploto namą Saulius Martinkus pastatė ant seno ūkinio pastato pamatų.
Per Velykas Martinkų sodyboje buvo susirinkusi jų pačių giminė. Saulius Martinkus džiaugiasi, jog turi kur priimti gimines.
Kaimo turizmo sodybos aplinką puošia avys.
Liaudiško stiliaus pastatai puošia sodybą.