Vyrai drožinėja medį

Vy­rai dro­ži­nė­ja me­dį

Kel­mės ra­jo­no Lio­lių so­cia­li­nės glo­bos na­muo­se, pa­de­da­mi tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­jo, užim­tu­mo spe­cia­lis­to dar­bui su me­džiu Egi­di­jaus Vi­soc­ko, pir­ma­die­nį, ant­ra­die­nį ir pu­sę penk­ta­die­nio me­dį dro­ži­nė­ja še­ši vy­rai. Il­giau ne­gu me­tus trun­kan­tys už­siė­mi­mai jau da­vė re­zul­ta­tų: vy­rai su­meist­ra­vo dai­lius laip­tus, bal­dus poil­siui, suo­le­lius, sū­py­nes. Ma­žes­nius dro­ži­nius – ir par­duo­da.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Egi­di­jus Vi­soc­kas, dir­ban­tis tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­ju Kel­mės spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­lo­je, tu­rė­da­mas lais­vų die­nų, prieš me­tus pu­se eta­to įsi­dar­bi­no dar ir Lio­lių so­cia­li­nės glo­bos na­muo­se, užim­tu­mo spe­cia­lis­tu dar­bui su me­džiu.

Net­ru­ko ras­ti no­rin­čių­jų su me­džiu dirb­ti. Iš pra­džių vy­rai dro­ži­nė­jo me­dį Die­nos užim­tu­mo cent­re. „Ta­čiau pa­tal­pos ne vi­sai ti­ko. Mes, dro­žė­jai, mėgs­ta­me šiukš­lin­ti, pa­triukš­mau­ti. Ki­taip nei­šei­na. Bu­vo šiek tiek ne­sma­gu ša­lia gra­žius dar­bus dir­ban­čių mo­te­rų. To­dėl la­bai džiau­giuo­si, jog Lio­lių so­cia­li­nės glo­bos na­mų di­rek­to­riaus Er­mi­ni­jaus Si­mo­na­vi­čiaus ini­cia­ty­va, ga­vo­me ki­tas, daug pa­to­ges­nes pa­tal­pas at­ski­ra­me pa­sta­te. Bu­vo iš­griau­ta sie­na, per­tva­ros, įreng­tos dirb­tu­vės su rei­ka­lin­ga me­džio ap­dir­bi­mui įran­ga: stak­lė­mis, ran­ki­niais, me­cha­ni­niais me­džio ap­dir­bi­mo įran­kiais“, – sa­kė Egi­di­jus Vi­soc­kas.

Pa­sak mo­ky­to­jo, no­rin­čių­jų dirb­ti su me­džiu yra ne­ma­žai. E. Vi­soc­kas su­si­dū­rė su di­le­ma, kaip vi­sus priim­ti. Mo­ky­to­jas svars­to: ar tik ne­teks į ei­lę no­rin­čiuo­sius ra­šy­ti, dirb­ti pa­va­lan­džiui?

Me­dį dro­ži­nė­ja, meist­rau­ja kel­miš­kis, lio­liš­kis, ty­tu­vė­niš­kiai, ber­žė­niš­kis, pa­gry­žu­viš­kis iš Lio­lių so­cia­li­nių glo­bos na­mų, Die­nos užim­tu­mo cent­ro, tu­rin­tys įvai­rių ne­ga­lių. Dro­žė­jų am­žiaus svy­ruo­ja nuo 26 iki 80 ir dau­giau me­tų. Egi­di­jus Vi­soc­kas sa­kė, jog vy­rai į už­siė­mi­mus ei­na kaip į dar­bą. „Taip ir sa­ko: „Ei­nu į dar­bą“. Va­kar, pa­vyz­džiui, dir­bo­me nuo pat aš­tuo­nių ry­to iki pen­kių va­ka­ro. At­sit­rau­kė­me tik per pie­tus. Vy­rai taip įsi­jau­čia, jog net už­mirš­ta išei­ti pa­rū­ky­ti. Dvi­gu­ba nau­da: ir gra­žių dar­bų pa­da­ro, ir svei­ka­tą sau­go“, – šyp­so­jo­si E. Vi­soc­kas.

Vy­rai, iš­drož­tus šaukš­tus, men­te­les, lo­ve­lius kiau­ši­niams ri­den­ti per Ve­ly­kas, ki­tus dro­ži­nius ga­li ir par­duo­ti. „Esa­me su­ta­rę, jog 70-80 pro­cen­tų gau­tų pi­ni­gų lie­ka pa­tiems dro­žė­jams. O už li­ku­sius per­ka­me švit­ri­nį po­pie­rių, ki­to­kias rei­ka­lin­gas me­džia­gas, kad ne­rei­kė­tų ūk­ve­džio pra­ši­nė­ti“,– sa­kė mo­ky­to­jas.

Per me­tus su tru­pu­čiu trun­kan­čius už­siė­mi­mus vy­rai jau su­meist­ra­vo įvai­rių sta­lo žai­di­mų, to­kių, kaip di­de­lės šaš­kių len­tos su „šaš­kiu­kais“, sū­py­nes, bal­dus, laip­tus.

„Da­bar ke­ti­na­me iš uo­sio bal­dus pa­ga­min­ti ir prie taip va­di­na­mo­jo pa­ra­di­nio įė­ji­mo pa­sta­ty­ti. Daug vis­ko rei­kia pa­da­ry­ti: ir ko­čė­lų, ir grūs­tu­vų vir­tu­vei, ir žva­ki­džių šar­vo­ji­mo pa­tal­pai. Su­si­ra­šė­me į la­pą, kad ko ne­pa­mirš­tu­me“, – aiš­ki­no Egi­di­jus Vi­soc­kas. La­biau­siai užim­tu­mo spe­cia­lis­tas džiau­gė­si vy­rų darbš­tu­mu ir kū­ry­bin­gu­mu, idė­jo­mis.

Au­to­rės nuo­tr.

(Iš kai­rės) Juo­zas Mar­tin­kus, Jo­nas Vi­lei­kis, mo­ky­to­jas Egi­di­jus Vi­soc­kas, Ka­zi­mie­ras Gri­gas, Al­vy­das Lič­kus, An­ta­nas Ma­tu­las meist­rau­ja uo­si­nius bal­dus. Suo­le­lis jau be­veik baig­tas.

Vy­rai su­meist­ra­vo pa­to­gių suo­lų poil­siui, sū­py­nių.

Ka­zi­mie­ras Gri­gas, il­gus me­tus dir­bęs sta­liu­mi, mo­ka iš me­džio iš­drož­ti ir šaukš­tus, ir di­džiu­lius sam­čius.

Vy­rai pri­ga­mi­no ir spe­cia­lių lo­ve­lių kiau­ši­niams per Ve­ly­kas ri­den­ti.