Lie­tu­vai­tės ir ru­mu­no šei­ma „Bre­xi­to“ ne­bi­jo

Lie­tu­vai­tės ir ru­mu­no šei­ma „Bre­xi­to“ ne­bi­jo

Lie­tu­vai­tės ir ru­mu­no šei­ma „Bre­xi­to“ ne­bi­jo

Nors Bri­ta­ni­jos par­la­men­tas ga­lu­ti­nai pri­ta­rė pa­si­trau­ki­mui iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, Ir­mi­na Cons­tan­da su duk­re­le Mi­ru­na iš Ang­li­jos grį­žu­si ap­lan­ky­ti Kel­mės ra­jo­ne gy­ve­nan­čios ma­mos sa­ko, jog ji ir jos vy­ras ru­mu­nas Da­nut dėl „Bre­xi­to“ ne­si­bai­mi­na. Sep­ty­ne­rius me­tus kai­me, ne­to­li Vel­so, gy­ve­nan­ti mo­te­ris sa­ko, jog jie­du su vy­ru at­va­žia­vo dirb­ti, o ne pra­šy­ti pa­šal­pų. Dir­ba braš­kių au­gin­to­jo ūky­je, ku­ria­me pa­tys ang­lai nu­ga­ros ne­lenks.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Ske­nuo­to­ja

Ir­mi­na Cons­tan­da pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­rą, kuriame mo­kė­si kir­pė­jos kos­me­to­lo­gės spe­cia­ly­bės, bai­gė per pa­čią kri­zę. Lie­tu­vo­je gau­ti taip ap­mo­ka­mo dar­bo, kad bent ga­lė­tų pra­gy­ven­ti, ne­si­ti­kė­jo. To­dėl nė vie­nos die­nos ir ne­dir­bo Lie­tu­vo­je.

Braš­kių fer­mo­je Ang­li­jo­je dir­bo vie­na pa­žįs­ta­ma mo­te­ris iš to pa­ties Gir­ni­kų kai­mo. Ji ir pa­kvie­tė Ir­mi­ną tvir­tin­tis Ang­li­jo­je.

Ang­lų kal­bos ne­mo­kan­ti mer­gi­na mik­roau­tu­bu­su nu­va­žia­vo į kai­mą ne­to­li Vel­so. Braš­ky­ne dir­bo daug lie­tu­vių. Net­rū­ko ir ki­tų tau­ty­bių žmo­nių. Pa­tys ang­lai dar­buo­ja­si tik ofi­se. Be­je, ofi­so dar­bai pa­ti­ki­mi ir ne­ma­žam bū­riui lie­tu­vių, mo­kan­čių ang­lų kal­bą.

Ir­mi­na ap­si­gy­ve­no braš­ky­no sto­vyk­lo­je va­di­na­muo­siuose ka­ra­va­nuo­se. Vie­na­me va­go­ne su ki­to­mis lie­tu­vė­mis. Iš pra­džių dir­bo pa­ka­vi­mo ce­che. Pas­kui ga­vo leng­ves­nio dar­bo. Dir­ba ske­nuo­to­ja. Kai at­ve­ža pa­le­tes su braš­kė­mis, ji nu­ske­nuo­ja lip­du­ko in­for­ma­ci­ją. Dar kar­tą nu­ske­nuo­ja jau su­pa­kuo­tų tai ar ki­tai par­duo­tu­vei skir­tų pa­kuo­čių in­for­ma­ci­ją.

Ga­lė­jo pa­dė­ti šei­mai

Ir­mi­na pa­sa­ko­ja, jog pir­mai­siais me­tais bu­vo sun­ku. Bet ji nė mi­nu­tės ne­pa­si­gai­lė­jo, kad iš­va­žia­vo į Ang­li­ją. Už­dir­bo pa­do­riai. Ga­lė­jo par­siųs­ti pi­ni­gų ma­mai, pa­dė­ti bro­liui, ku­riam at­lik­ta su­dė­tin­ga ope­ra­ci­ja.

Braš­kių ir dar­žo­vių au­gin­to­jo ūky­je mo­ka­mas mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas. Sa­vai­tės at­ly­gis – kiek di­des­nis už lie­tu­viš­ką vi­so mė­ne­sio mi­ni­mu­mą.

Ir­mi­nos vy­ras Da­nut – pagal pro­fe­si­ją au­to­me­cha­ni­kas. Jis dir­ba lau­kuo­se.

Kai gi­mė duk­re­lė Mi­ru­na, jau­na mo­te­ris tu­rė­jo me­tų mo­ti­nys­tės ato­sto­gas. Paau­gus duk­re­lei grį­žo į dar­bą, bet pa­dir­bė­ju­si mė­ne­sį, pa­ju­to, kad lau­kia­si ant­ro kū­di­kio.

Jos duk­re­lei Mi­ru­nai vals­ty­bė kas mė­ne­sį mo­ka 80 sva­rų vai­ko pi­ni­gų. Šią pa­ra­mą šei­ma gau­na, kol vai­kui su­kan­ka 16 me­tų.

Kai ma­žy­lis su­ser­ga, vais­tus pa­gal gy­dy­to­jo re­cep­tą tė­vai gau­na ne­mo­ka­mai. Mo­ti­nys­tės ato­sto­go­se esan­ti vai­ko ma­ma taip pat gau­na spe­cia­lią kor­te­lę, su ku­ria ir sau gau­na vais­tus ne­mo­ka­mai.

Ar lie­tu­vai­tės ir ru­mu­no šei­ma ne­bi­jo, kad, pra­si­dė­jus de­ry­boms dėl Bri­ta­ni­jos iš­sto­ji­mo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, teks su­grįž­ti į Lie­tu­vą? Ir­mi­na sa­ko, jog ta te­ma ūky­je nie­kas ne­šne­ka. Ta­čiau šim­tai čia dir­ban­čių lie­tu­vių, bul­ga­rų, ru­mu­nų ir ki­tų tau­ty­bių žmo­nių yra ra­mūs. Kas nu­dirb­tų vi­sus dar­bus to­kia­me di­de­lia­me ūky­je? Pa­tys ang­lai tik­rai taip sun­kiai ne­dirbs.

Ir­mi­na ti­ki­na, jog jos šei­mai nė kar­to ne­bu­vo leis­ta su­pras­ti, kad jie emig­ran­tai. At­virkš­čiai, at­va­žiuo­ja ko­mi­si­jos, tik­ri­na, ko­kio­mis są­ly­go­mis gy­ve­na dar­bi­nin­kai. Nep­riim­ti­na, kad įvai­rių tau­tų dar­bi­nin­kai tar­pu­sa­vy­je pyk­tų­si. Jei­gu įsi­plies­kia konf­lik­tas, konf­lik­tuo­jan­čios pu­sės gau­na pa­pei­ki­mus ar­ba tuoj pat at­lei­džia­mos iš dar­bo. Šei­mi­nin­kai ne­no­ri ne­ma­lo­nu­mų. „Mes ne­ver­gau­ja­me. Dir­ba­me ir už­dir­ba­me“, – tvir­ti­na emig­ran­tė.

Ka­ra­va­nuo­se jau­na mo­te­ris gy­ve­no tik pir­mai­siais me­tais. Pas­kui iš­si­nuo­mojo da­lį na­mo iš to pa­ties ūkio šei­mi­nin­ko, ku­riam dir­ba. Kol kas ant­ro­jo vai­ko be­si­lau­kian­ti šei­ma gy­ve­na nuo­mo­ja­ma­me būs­te. Nu­si­pirk­ti nuo­sa­vą to­je vie­to­vė­je bū­tų la­bai bran­gu. Na­mas čia kai­nuo­ja apie 200 tūks­tan­čių sva­rų.

Nors bent kol kas į Lie­tu­vą grįž­ti ne­ke­ti­na, Cons­tan­dų šei­ma nu­si­pir­ko bu­tą Gir­ni­kuo­se, kur gy­ve­na Ir­mi­nos ma­ma. Čia su vai­kais ap­si­stos, kai su­grįš į Lie­tu­vą ato­sto­gų.

Ru­mu­nas iš­mo­ko lie­tu­viš­kai

Bent kar­tą per me­tus Ir­mi­na su vy­ru ap­lan­ko ir Ru­mu­ni­jo­je gy­ve­nan­čią su­tuok­ti­nio ma­mą. Ten per­ka dra­bu­žių, nes Ru­mu­ni­jo­je jie ge­ro­kai pi­ges­ni. Dau­gu­ma pre­kių kai­nuo­ja pa­na­šiai kaip Lie­tu­vo­je kai­nuo­da­vo li­tais.

Ir­mi­na iš­te­kė­jo prieš ket­ve­rius me­tus. Ru­mu­nui Da­nut lie­tu­vai­tę te­ko il­gai mer­gin­ti. Dve­jus me­tus ro­dė jai dė­me­sį. Prin­ci­pin­ga že­mai­tė Ir­mi­na ne­su­ti­ko ei­ti į pa­si­ma­ty­mus, kol aš­tuo­ne­riais me­tais už ją vy­res­nis Da­nut neiš­moks lie­tu­viš­kai.

Lie­tu­vai­te su­si­ža­vė­jęs vy­ras per pus­me­tį iš­mo­ko kal­bė­ti lie­tu­viš­kai. Tuo­met Ir­mi­na pra­dė­jo su juo su­si­ti­ki­nė­ti. Po po­ros mė­ne­sių vy­ras jai pa­si­pir­šo. Dar po ke­lių mė­ne­sių įvy­ko ci­vi­li­nė san­tuo­ka.

„Kai pra­dė­jo­me bend­rau­ti, su­pra­tau, jog tai sa­vas, man priim­ti­nas žmo­gus“, – sa­vo pa­si­rin­ki­mą aiš­ki­na Ir­mi­na, pri­dur­da­ma, jog jos vy­ras ne­ge­ria ir ne­rū­ko.

Da­bar šei­mo­je jie­du kal­ba lie­tu­viš­kai. Kar­tais vie­ną ki­tą žo­dį įter­pia ru­mu­niš­kai. Ir­mi­na taip pat šiek tiek pra­mo­ko ru­mu­nų kal­bą.

„Nei jis lie­tu­viš­kai kal­ba to­bu­lai, nei aš ru­mu­niš­kai, – pa­sa­ko­ja Ir­mi­na. – Bet at­va­žia­vęs į Lie­tu­vą su­si­kal­ba su ma­no ma­ma ir gi­mi­nė­mis. Aš sten­giuo­si su­si­kal­bė­ti su jo gi­mi­ne.“

Jau­na mo­te­ris ma­no, jog jų šei­ma kal­bės tri­mis kal­bo­mis. Vai­kai eis mo­kyk­lon ir kal­bės ang­liš­kai, bet mo­kės ir tė­vų gim­tą­sias kal­bas.

As­me­ni­nė nuo­tr.

Duk­re­lę Mi­ru­ną Ir­mi­na ir Da­nut Cons­tan­dos krikš­ti­jo Už­ven­čio baž­ny­čio­je. Tą svar­bią die­ną nu­si­fo­tog­ra­fa­vo prie Už­ven­čio ma­lū­no.

Au­to­rės nuo­tr.

Ant­ro­jo vai­ko be­si­lau­kian­ti Ir­mi­na Cons­tan­da su duk­re­le Mi­ru­na grį­žo ap­lan­ky­ti ar­ti­mų­jų.