Naujausios
Sukilo prieš naują šiukšlių mokesčio metodiką
Radviliškiečius verslininkus papiktino nauja atliekų tvarkymo rinkliavos metodika. Sulaukusi didžiulio verslo žmonių pasipriešinimo dėl siūlomos naujovės, Radviliškio rajono taryba atsitraukė ir nutarė šio klausimo svarstymą atidėti.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Verslas priešinasi naujajai tvarkai
Prieš naująją vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą metodiką mūru stojo rajono verslininkai, ne tik kelis kartus susitikę su rajono valdžios ir Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) atstovais, bet ir visu būriu sugužėję į Tarybos posėdį.
Keliuose susitikimuose iki Tarybos posėdžio verslininkai norėjo iš ŠRATC atstovų išgirsti argumentuotus paaiškinimus, kodėl siūlomą dvinarį rinkliavos mokestį ketinama skaičiuoti pagal turimo nekilnojamojo turto plotą ir kodėl siūlomi įkainiai yra būtent tokio, o ne kitokio dydžio. Verslininkai norėjo išgirsti, kuo vadovaujantis šie skaičiavimai buvo sudaryti ir prašė jų pagrindimo.
ŠRATC atstovų teigimu, apmokestinimas priklauso nuo įmonės ar įstaigos veiklos pobūdžio: kai kur – nuo vietų ar besimokančiųjų skaičiaus (viešbučiai, mokyklos), kitur – pagal darbuotojų skaičių.
„Mes norime siūlyti teisingesnę rinkliavos sistemą – pastoviąją dalį mokėti pagal darbuotojų skaičių, o kintamąją – pagal išvežamų atliekų faktinius kiekius“, – ŠRATC atstovams siūlė Radviliškio verslininkų asociacijos vadovas Gediminas Lipnevičius.
ŠRATC vadovė Jolita Šalkauskienė teigė, jog būtina vadovautis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, nors galbūt ne visi jų punktai yra suprantami ir neatrodo teisingi.
Esą Aplinkos ministerijai buvo siųsta gal apie 100 pastabų dėl priimtų taisyklių nuostatų. Iš to skaičiaus iš dalies atsižvelgta gal tik į 15, ir tos pačios buvo neesminės, pavyzdžiui, susijusios su gramatinėmis klaidomis. Esminių pokyčių nebuvo.
„Šiukšlės pagal kvadratus – absurdas“
„Yra absurdiška šiukšles paversti į kvadratus. Kodėl atliekų vežėjų automobiliuose negali būti įrengti svėrimo mechanizmai, kurie suskaičiuotų mokestį pagal išvežamų atliekų svorį? Jei tokių mechanizmų jie neturi, privalo įsigyti. Ir kodėl mums bandoma iš viršaus nuleisti kažkokius skaičius, kurie net nepagrįsti dėl savo dydžio realumo?“ – piktinosi Arūnas Kvėglys, UAB „Regejus“ vadovas.
„Mes vežimo paslaugą perkame viešojo pirkimo būdu. Ir jei prašytume vežėjų įsidiegti svėrimo sistemą, pabrangtų pati paslauga ir tai nukeliautų į rikliavos kainą. Taigi bet koks jūsų įgeidis bus už jūsų pinigus. Galime sistemą padaryti tobulą, bet už ją reikės labai daug mokėti“, – atsišaudė ŠRATC atstovai.
Verslininkai mėgino aiškintis, kodėl pastovioji rinkliavos dalis, kuri siūloma skaičiuoti pagal turimą nekilnojamąjį turtą, yra daug didesnė nei kintamoji?
„Todėl, kad pastoviosios sąnaudos yra daug didesnės nei kintamosios. Į sistemos administravimą įeina ne tik atliekų surinkimas ir išvežimas į sąvartyną. Įeina ir senų sąvartynų priežiūra, aplinkos monitoringas, filtrato tvarkymas, darbo užmokestis, nusidėvėjimas“, – aiškino J. Šalkauskienė.
Verslo atstovai nesuprato ir to, kodėl planuojamos surinkti pajamos šiemet padidintos iki 1 milijono 159 tūkstančių eurų, kai pernai buvo apie 900 tūkstančių, nors komunalinių atliekų kiekiai mažėja, nemaža jų dalis yra rūšiuojama ir į atliekų sąvartynus nebepatenka.
„Taip, pakuotės atliekų padaugėjo, bet jos sudaro tik 20 procentų atliekų. Už likusių 80 procentų atliekų sutvarkymą turi būti sumokėta iš rinkliavos lėšų. Didėjo ir kelios rinkliavos dedamosios. Mišrių komunalinių atliekų sutvarkymo kiekis iš juridinių asmenų sudaro apie 25 procentus. Pinigine išraiška iš juridinių asmenų surenkama 18,5 procento rinkliavos lėšų. Proporcijos išlieka ir toliau“, – aiškino J. Šalkauskienė.
Verslininkai piktinosi: kodėl, skaičiuojant rinkliavos dydį, buvo paimtas visas rajono nekilnojamasis turtas ir kiti statiniai?
Anot J. Šalkauskienės, įskaičiuoti kiti statiniai, kuriuose įprastai gali būti vykdoma ūkinė komercinė veikla.
„Daugybė mano įmonės automobilių stovi aikštelėje. Tai ką – man už tai irgi reikės mokėti? Juk taip išeis tūkstančiai apmokestintų kvadratų“, – pyko transporto ir logistikos įmonės vadovas Aloyzas Grigaliūnas.
Pasiūlė savo variantą
Kitokį rinkliavos skaičiavimo būdą verslui pasiūlė Tarybos narys Jonas Povilaitis. Išskaičiavęs, jog 25 procentai verslui tenkančios rinkliavos dalies sudarytų apie 290 tūkstančių eurų, jis suskaičiavo, jog pastovioji dalis verslui galėtų sudaryti apie 7 centus už kvadratą, o kintamojoje dalyje vieno kubinio konteinerio išvežimas turėtų kainuoti apie 12 eurų.
Tiems, kurie naudojasi bendrais konteineriais, anot J. Povilaičio, rinkliavą reikėtų skaičiuoti pagal darbuotojų skaičių.
Tokiai siūlomai apmokestinimo tvarkai pasipriešino ŠRATC atstovai, kurių manymu, tokiam skaičiavimui reikės papildomų investicijų – papildomų darbuotojų.
Verslininkai nesutiko, kad toks skaičiavimo būdas pareikalautų didelių papildomų lėšų. Esą verslininkai turėtų deklaruoti pas juos dirbančių darbuotojų skaičių, nurodydami, kiek iš jų dirba ne rajone.
Prisiminti ir įvairių statinių turintys ūkininkai. Pagal dabartinę ŠRATC siūlomą atliekų tvarkymo rinkliavos metodiką ir jiems smarkiai išaugtų rinkliavos dydis.
Neradus bendro sutarimo, nutarta rinkliavos klausimą išanalizuoti geriau ir sprendimą priimti kitame Tarybos posėdyje.
Kai kurie Tarybos nariai sakė, jog tokiu svarbiu klausimu būtų galima šaukti ir neeilinį posėdį.
Autorės nuotr.
Į Tarybos posėdį sugužėjusiems verslo atstovams salėje nebeužteko kėdžių.
Verslininkas Jurgis Baublys ŠRATC direktorei Jolitai Šalkauskienei įrodinėjo, kad verslo pasiūlyta kita rinkliavos metodika yra teisingesnė.
Įmonės „Autokaravanas“ vadovas Aloyzas Grigaliūnas piktinosi, kad jam gali tekti mokėti ir už aišteles, kuriose stovi įmonės automobiliai.
Rajono verslininkai nesutiko su ŠRATC siūloma atliekų surinkimo rinkliavos metodika.