
Naujausios
Z kartos spektaklį nuvertino vertintojai
Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūros-šventės „Šimtakojis-2017“ rajono ture dalyvavusio Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos moksleivių spektaklio režisierė Violeta Serbintienė piktinasi komisijos vertinimo kriterijais. Kai svarbiausia – ne kūrinio įtaiga, prasmė, o kanonai. Tačiau į regioninę apžiūrą Z kartos aktoriai važiuos.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Sukritikavo ir neatrinko
Apžiūroje Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo aktoriai pristatė miuziklą „Ačiū tau, Marčiau, arba Z kartos padėka Martynui Mažvydui“.
Spektaklyje pasakojama apie 1547 metais išleistą pirmąją lietuvišką knygą – lietuviškosios raštijos pradininko Martyno Mažvydo „Katekizmą“. Žvelgiama dabartinės vadinamosios Z kartos akimis, kadangi ji žinių ieško ne knygose, o internetiniuose tekstuose. Toks šiuolaikinis jaunimas pristatomas pozityviai, akcentuojant tautiškumą, patriotiškumą, pilietiškumą.
Aštuoniolika vaidintojų atskleidė 470 metų senumo istorijos štrichus. Atrodė, lyg žaismingai bendrauja pamokoje, pabrėždami šiuolaikinio interneto galimybes.
Vertinimo komisija neatrinko spektaklio atstovauti rajonui „Šimtakojis-2017“ apžiūros regiono ture.
Motyvai išdėstyti komisijos pirmininkės Laimos Kalėdaitės laiške režisierei V. Serbintienei: „Drąsiai galima sakyti, kad darbas atliktas, bendras produktas scenoje yra, jame yra gražių akimirkų, tačiau, mano nuomone, tai yra tiesiog labai originali pamoka jaunimui, kurioje atskleidžiama Mažvydo asmenybė.“
L. Kalėdaitė išvardijo, kuo spektaklis neatitinka žanrinių reikalavimų.
„Iš pradžių jaunatviškas ir kartais agresyviai veržlus pasirodymas prikausto dėmesį, tačiau teksto gausa prilygo enciklopedijos perskaitymui greitakalbe, – teigia L. Kalėdaitė. – Veikėjo santykio į tai, ką kalba – aš nesupratau. Ar tai gerai – kalbėti apie Mažvydą? Ar ne? Kas buvo pagrindinis veikėjas – suprantu, tačiau koks jo vaidmuo – ne.“
Apžiūros vertintoja pamokė spektaklio kūrėją: „Reikia sudėlioti tam tikrus režisūrinius taškus.“ Pavyzdžiui, aktoriai turi žinoti savo veiksmo liniją, kartais nepakanka tiesiog žinoti judesių schemą ir mokėti puikiai tekstą. Nes žiūrovas turi matyti personažo vidinius išgyvenimus, juos pajusti.
„Aižus teksto „pyškinimas“ tampa erzinantis, kažkuri dalis teksto, neabejoju, yra svarbesnė už kitą, tad reikia tiesiog susidėlioti siužetinę liniją – kas čia vyksta“.
Dar norėta, kad spektaklis žiūrovui labiau pristatytų Z kartos išskirtinumus.
„Kokia ta Z karta, koks jos santykis į praeitį, į istorinius faktus ir asmenybes – to pasigedau, – rašo L. Kalėdaitė. – Mačiau tik būrį jaunuolių, kurie energingi, šoka, repuoja, naudojasi telefonu. Jie neturėjo tarpusavio santykių. Gal tai karta, kuri nemato kitų? Gal tai karta, kuri gyvena tik mechaniškai, gal jų jausmai virtualūs, gal jie nemoka tyrai mylėti? Kokia ta Z karta ? Kas jai būdinga be telefonų ir kodėl jie staiga kalba apie Mažvydą? Kas atsitiko, kad jie pradeda apie jį domėtis?“
Kūrė ne vadovėlinį spektaklį
Spektaklio režisierė V. Serbintienė nesutinka su nuomone, kad spektaklis blogas, jei moko kaip pamokoje.
„Gal ir nežinau teatro ar režisūros abėcėlės, bet ir ne abėcėlės laikosi avangardinės kryptys, nors yra šlovinamos, – teigia V. Serbintienė. – Ir aš specialiai kūriau, nenorėdama vadovėlinio spektaklio.“
Režisierė norėjo, kad vaikams patiktų vaidinti ir dėl to „kaifuotų“. Jie patys sakė: pavyko.
„Spektaklio finale mano aktoriai tiek užsivedė, kad nebejautė kalbantys pamaldumu turintį dvelkti Katekizmą, – sakė V. Serbintienė. – Ta trafaretinė senovė tapo šiuolaikiška.“
Vargu, ar kas mena M. Mažvydo katekizmo tekstą, išskyrus žodžius: „Broliai ir seserys, imkit mane ir skaitykit“, o spektaklis sugrąžino į dienos šviesą visas kelių puslapių eiles.
„Tai tapo lyg himnas, skambantis repo stiliumi pagal šiuolaikinę populiarią muziką, – sakė V. Serbintienė. – Taip pašlovinome Mažvydą, jam padėkojome, išmokę visą 470 metų senumo tekstą ir nuo scenos nešdami jį šiandienos žiūrovui.“
Režisierė įsitikinusi, spektaklis vertas platesnės auditorijos.
„Gimnazistai maksimaliai vaidina, norėdami pasakyti, kokia yra ta Z karta ir kad jų herojus gali būti Martynas Mažvydas, toks fainas savo pirmąja lietuviška knyga“, – sakė V. Serbintienė.
Vis dėlto važiuos
Šalies vaikų ir jaunimo teatrų apžiūrą-šventę „Šimtakojis-2017“ rengia Lietuvos liaudies kultūros centras. Šios įstaigos Teatro poskyrio vyriausiasis specialistas Ramūnas Abukevičius redakcijai teigė, kad rajoninius turus organizuoja savivaldybės, ir jų parinktų komisijų sprendimų apžiūros rengėjai neperžiūri.
„Tačiau, suprasdami, kad gali pasitaikyti visokių vietinių trinčių, kartais patys į regioninį turą pakviečiame parodyti spektaklį, kuris rajone liko net kokioje trečioje vietoje, – sakė R. Abukevičius. – Tokiu atveju, kai anksčiau vykusiose apžiūrose tas kolektyvas buvo tapęs laureatu, diplomantu ar paprasčiausiai dažnai patenka į finalus.“
Pasak R. Abukevičiaus, tokių teatrų režisieriams nereikia įrodinėti, pakanka pasakyti: „Šįkart mūsų neatrinko, o sukūrėme vėl labai gerą spektaklį.“
Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo vadovė V. Serbintienė taip ir padarė. Ir išgirdo kvietimą – ruoškitės regioninei apžiūrai.
Autoriaus nuotr.
Miuziklo „Ačiū tau, Marčiau, arba Z kartos padėka Martynui Mažvydui“ atlikėjai sako vaidinę save.
Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo vadovė Violeta Serbintienė stengiasi, kad vaikų kūrybinius gebėjimus scenoje pamatytų kuo daugiau žiūrovų.