Suteiks gar­bės pi­lie­čio var­dus

Suteiks gar­bės pi­lie­čio var­dus

Ra­jo­no Ta­ry­bos po­sė­dy­je nu­spręs­ta, kam šiais me­tais su­teik­ti Gar­bės pi­lie­čių var­dus. Du Gar­bės pi­lie­čiai apie jiems su­teik­tą ti­tu­lą nie­kuo­met ne­su­ži­nos, nes yra mi­rę. Is­to­ri­kas, ha­bi­li­tuo­tas dak­ta­ras, dip­lo­ma­tas, ra­šy­to­jas iš Vai­gu­vos ki­lęs Al­fon­sas Ei­din­tas ga­lės pa­si­džiaug­ti kraš­tie­čių įver­ti­ni­mu.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Iš še­šių pa­lai­min­ti tik trys

Kan­di­da­tū­ras su­teik­ti Kel­mės ra­jo­no gar­bės pi­lie­čio var­dą ir ap­do­va­no­ji­mą – ženk­lą „Už nuo­pel­nus Kel­mės ra­jo­nui“ siū­lė bend­ruo­me­nės, vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, kul­tū­ros įstai­gos. Iš vi­so bu­vo pa­siū­ly­ti še­ši kan­di­da­tai.

Ra­jo­no me­ro Vac­lo­vo And­ru­lio va­do­vau­ja­ma Gar­bės pi­lie­čio var­do su­tei­ki­mo ir ap­do­va­no­ji­mo Gar­bės ženk­lu „Už nuo­pel­nus Kel­mės ra­jo­nui“ at­ran­kos ko­mi­si­ja pa­siū­lė Gar­bės pi­lie­čio var­dą su­teik­ti ha­bi­li­tuo­tam is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­rui, dip­lo­ma­tui, 26 kny­gų au­to­riui Al­fon­sui Ei­din­tui, ku­rio kan­di­da­tū­rą pa­siū­lė Vai­gu­vos se­niū­ni­ja, kai­mo bend­ruo­me­nė ir Vla­do Šim­kaus pa­grin­di­nė mo­kyk­la.

Nep­rieš­ta­rau­ta gar­bin­gą var­dą su­teik­ti ir bu­vu­siam il­ga­me­čiam Sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jui, per­nai mi­ru­siam Al­giui Pet­rui Krut­ke­vi­čiui po mir­ties bei il­ga­me­čiam Žal­pių pa­ra­pi­jos kle­bo­nui Juo­za­pui Raz­man­tui, taip pat po mir­ties.

Ra­jo­no Ta­ry­bos na­rys Egi­di­jus Ūk­sas siū­lė Gar­bės pi­lie­čio var­dą su­teik­ti Kel­mės ra­jo­ne gi­mu­siai, so­viet­me­čiu ku­ni­gams tal­ki­nu­siai bei ti­kin­čių­jų tei­ses gy­nu­siai vie­nai iš „Lie­tu­vos ka­ta­li­kų kro­ni­kos“ lei­dė­jų Re­gi­nai Edi­tai Te­re­siū­tei, šiuo me­tu dir­ban­čiai ti­ky­bos mo­ky­to­ja Ra­sei­nių ra­jo­ne.

Gar­bės ženk­lu „Už nuo­pel­nus Kel­mės ra­jo­nui“ ko­mi­si­ja siū­lė ap­do­va­no­ti kel­miš­kį vers­li­nin­ką, daug dar­bo vie­tų kel­miš­kiams su­kū­ru­sį bei fi­lant­ro­pi­ne veik­la už­sii­man­tį Pet­rą Rač­kaus­ką.

Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Ja­dzė Gaup­šie­nė ir Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė siū­lė šiuo ženk­lu ap­do­va­no­ti sen­jo­rų klu­bo „Ar­ti­mi“ va­do­vą, Ko­vo 11 –osios klu­bo pir­mi­nin­ką ir Kel­mės ka­ta­li­kų bro­li­jos na­rį Jo­ną Sta­bin­gį.

Ty­tu­vė­nų se­niū­ni­jos, gim­na­zi­jos bei Pi­lig­ri­mų cent­ro va­do­vai ap­do­va­no­ji­mui siū­lė kle­bo­no Ri­man­to Ža­roms­kio kan­di­da­tū­rą.

Ko­mi­si­ja nu­spren­dė Gar­bės pi­lie­čių var­dus su­teik­ti Al­fon­sui Ei­din­tui, Juo­za­pui Raz­man­tui ir Al­giui Krut­ke­vi­čiui, o Gar­bės ženk­lu „Už nuo­pel­nus Kel­mės ra­jo­nui“ ap­do­va­no­ti vers­li­nin­ką Pet­rą Rač­kaus­ką. Ki­tas kan­di­da­tū­ras at­me­tė.

Ko­mi­si­jos at­rink­tus kan­di­da­tus praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį po­sė­dy­je tu­rė­jo pa­tvir­tin­ti ra­jo­no Ta­ry­ba. Ji nu­spren­dė ra­jo­no Gar­bės pi­lie­čių var­dus su­teik­ti Al­fon­sui Ei­din­tui ir Al­giui Pet­rui Krut­ke­vi­čiui bei Juo­za­pui Raz­man­tui – po mir­ties.

Kal­vio sū­nus – am­ba­sa­do­rius

„Kel­mės kraš­tas“ ne kar­tą yra kal­bi­nęs iš Vai­gu­vos ki­lu­sį ir čia kiek­vie­ną va­sa­rą pas tė­vus at­vyk­da­vu­sį Ne­pap­ras­tą­jį ir įga­lio­tą­jį am­ba­sa­do­rių, žy­mų is­to­ri­ką Al­fon­są Ei­din­tą bei jo tė­vą – Vai­gu­vo­je ži­no­mą kal­vį bei ma­mą.

1952 me­tais gi­męs Al­fon­sas Ei­din­tas 1969 me­tais bai­gė Vai­gu­vos vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Stu­di­ja­vo Vil­niaus pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te, kur įgi­jo is­to­ri­ko spe­cia­ly­bę. Bai­gęs stu­di­jas ku­rį lai­ką dir­bo pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te asis­ten­tu, dės­ty­to­ju, do­cen­tu, Vi­suo­ti­nės is­to­ri­jos ka­ted­ros ve­dė­ju, pro­de­ka­nu.

Vė­liau dir­bo Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos, Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to sky­riaus ve­dė­ju, di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju.

1990 me­tais įgi­jo ha­bi­li­tuo­to dak­ta­ro sta­tu­są. Sta­ža­vo­si Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Vis­kon­si­no Me­di­so­no uni­ver­si­te­te, Suo­mi­jos Tur­ku uni­ver­si­te­te, Či­ka­gos Li­tua­nis­ti­kos ty­ri­mų cent­re, JAV Ho­lo­kaus­to me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je.

Vė­liau dir­bo Ne­pap­ras­tuo­ju ir įga­lio­tuo­ju am­ba­sa­do­riu­mi Jun­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, Ka­na­do­je, Iz­rae­ly­je, Nor­ve­gi­jo­je, Grai­ki­jo­je. Tuo pa­čiu bu­vo ne­re­zi­duo­jan­tis am­ba­sa­do­rius Mek­si­ko­je, Kip­re, Etio­pi­jo­je, Pie­tų Af­ri­ko­je, Mal­to­je, Al­ba­ni­jo­je.

Al­fon­sas Ei­din­tas ži­no­mas ir kaip ra­šy­to­jas. Jis pa­ra­šė ir iš­lei­do 26 kny­gas. Ra­šė is­to­ri­nė­mis te­mo­mis. Tai mo­nog­ra­fi­jos apie tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos pre­zi­den­tus An­ta­ną Sme­to­ną, Alek­sand­rą Stul­gins­kį, Ka­zį Gri­nių, žy­dų ho­lo­kaus­tą, is­to­ri­nis ro­ma­nas „Ieš­kok Mask­vos sfink­so“ etc.

Gar­bin­gi var­dai po mir­ties

Gy­vo ne­spė­ta pa­gerb­ti Kel­mės ra­jo­no kul­tū­rai nu­si­pel­niu­sio bu­vu­sio Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo Al­gio Pet­ro Krut­ke­vi­čiaus.

Iš Jo­na­vos ra­jo­no ki­lęs, me­no va­do­vu įvai­rio­se Kel­mės ra­jo­no kul­tū­ros įstai­go­se pra­dė­jęs dirb­ti A. Krut­ke­vi­čius pa­sie­kė pro­fe­si­nių aukš­tu­mų ir bu­vo ta­pa­ti­na­mas su kul­tū­ri­niu ra­jo­no gy­ve­ni­mu. Dirb­da­mas Kel­mė­je jis bai­gė J. Tal­lat – Kelp­šos mo­kyk­lą, vė­liau – kon­ser­va­to­ri­ją, da­bar­ti­nę Mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ją.

A. Krut­ke­vi­čius dau­ge­ly­je ra­jo­no kul­tū­ros ir me­no įstai­gų pa­li­ko ryš­kius sa­vo pėd­sa­kus. Jis dir­bo mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­ju, va­do­va­vo vai­kų ir suau­gu­sių­jų cho­rams, nuo 1990 me­tų dir­bo va­dy­bi­nį dar­bą – va­do­va­vo Kul­tū­ros, vė­liau – Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riui. Bu­vo re­gio­ni­nių cho­rų šven­čių ini­cia­to­rius, Lie­tu­vos kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bos na­rys, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos eks­per­tų ko­mi­si­jos na­rys, Kul­tū­ros sa­vi­val­dos ko­le­gi­jos kanc­le­ris.

A. Krut­ke­vi­čiaus ini­cia­ty­va ra­jo­ne pra­dė­ta teik­ti Re­gi­nos Bir­ži­ny­tės pre­mi­ja. Jis ku­ra­vo kny­gų lei­dy­bą ir ypač ska­ti­no lei­di­nius apie Kel­mės ra­jo­ną.

Šis kul­tū­ros puo­se­lė­to­jas yra pel­nęs gar­bės ženk­lą „Už nuo­pel­nus Šiau­lių ap­skri­čiai“, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos gar­bės ženk­lą „Nešk sa­vo švie­są ir ti­kėk“, Len­ki­jos, Bil­go­ra­jaus mies­to, su ku­riuo jo in­cia­ty­va už­megz­ti drau­giš­ki san­ty­kiai, Gar­bės pi­lie­čio var­dą.

Po mir­ties Gar­bės pi­lie­čio var­das su­teik­tas ir bu­vu­siam Žal­pių pa­ra­pi­jos kle­bo­nui Juo­za­pui Raz­man­tui už an­ti­so­vie­ti­nę veik­lą. Jo kan­di­da­tū­rą pa­siū­lė ra­jo­no Ta­ry­bos na­rys Egi­di­jus Ūk­sas.

1906 me­tais gi­męs ir 2001 me­tais mi­ręs J. Raz­man­tas sa­vo dar­bą pra­dė­jo nuo pie­me­na­vi­mo, ta­čiau, bai­gęs mo­kyk­lą, nu­spren­dė mo­ky­tis Kau­no ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­je.

1937 me­tais įšven­tin­tas į ku­ni­gus, dir­bo įvai­rio­se pa­ra­pi­jo­se. Ku­ni­gau­da­mas Kul­vo­je, Jo­na­vos ra­jo­ne, jis bu­vo ap­kal­tin­tas, jog agi­tuo­ja prieš so­vie­tų val­džią, ko­lū­kius, ra­gi­na mels­tis už trem­ti­nius. 1950 me­tais įka­lin­tas. Iki 1956 me­tų ka­lė­jo Ru­si­jo­je, Per­mės kraš­to la­ge­riuo­se.

1957 me­tais pa­leis­tas į lais­vę. Vėl grį­žo į Lie­tu­vą, kle­bo­na­vo to­je pa­čio­je Kul­vos pa­ra­pi­jo­je. Ta­čiau 1963 me­tais bu­vo nu­ša­lin­tas nuo dva­si­nin­ko tar­ny­bos už an­ti­so­vie­ti­nę veik­lą.

Vėl iš­trem­tas į Ta­ry­bų są­jun­gos gi­lu­mą ku­ni­gas dir­bo oro uos­to sar­gu ir slap­ta tei­kė re­li­gi­nius pa­tar­na­vi­mus sa­vo tau­tie­čiams. Už tai vėl bu­vo suim­tas, kon­fis­kuo­ti jo dva­si­nin­ko dra­bu­žiai.

1965 me­tais grį­žo į Lie­tu­vą, tar­na­vo ke­lio­se pa­ra­pi­jo­se, nuo 1967 iki 1997 me­tų dir­bo Žal­pių pa­ra­pi­jos kle­bo­nu. Va­sa­ro­mis vyk­da­vo į Si­bi­rą, Ka­li­ning­ra­dą, Bal­ta­ru­si­ją ir teik­da­vo re­li­gi­nes pa­slau­gas ten gy­ve­nan­tiems lie­tu­viams.

Jis bu­vo Lais­vės Ly­gos, Blai­vy­bės drau­gi­jos, Šv. Pran­ciš­kaus trem­ti­nių kong­re­ga­ci­jos na­rys, rė­mė ka­ta­li­kiš­kas or­ga­ni­za­ci­jas.

Pats iš­li­ko vi­są gy­ve­ni­mą la­bai kuk­lus. Gy­ve­no as­ke­tiš­kai, lais­va­lai­kiu bi­ti­nin­kau­da­vo, au­gi­no na­mi­nius paukš­čius.

Al­gir­do KAZ­LAUS­KO nuo­tr.

Kel­mės ra­jo­no Gar­bės pi­lie­čiu ta­pęs Al­fon­sas Ei­din­tas ne­pa­mirš­ta gim­ti­nės. Kel­mė­je pri­sta­to nau­jas sa­vo kny­gas.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Al­gio Pet­ro Krut­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­ra tap­ti Kel­mės ra­jo­no gar­bės pi­lie­čiu su­lau­kė di­džiau­sio pa­lai­ky­mo. Už bal­sa­vo 23 Ta­ry­bos na­riai.

Nuo ta­ry­bų val­džios už sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus ken­tė­jęs Žal­pių kle­bo­nas Juo­za­pas Raz­man­tas įver­tin­tas praė­jus 15 me­tų po mir­ties.