
Naujausios
Prisiminti Nepriklausomybei nusipelnę žmonės
Praėjusį trečiadienį Kelmės krašto muziejuje surengta pilietiškumo pamoka rajono moksleiviams ir visuomenei. Mokiniai pristatė 1918 – 1940 metų nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvai nusipelniusias asmenybes, dalyvavo istorijos žinių viktorinoje bei edukacinėje programoje.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ryškiausios Kelmės krašto asmenybės
Penkios rajono gimnazijos parengė bendrą programą, kurioje pristatė iškiliausias 1918 – 1940 metų nepriklausomai Lietuvai labiausiai nusipelniusias Kelmės krašto asmenybes.
Šaukėnų V. Pūtvio – Putvinskio gimnazijos mokiniai pasakojo ir demonstavo nuotraukas apie netoli Šaukėnų, Šilo Pavėžupio dvare, gyvenusį dvarininką, žuvininkystės pradininką, švietėją, uždraustos spaudos platintoją, rašytojų ir menininkų globėją, Šaulių sąjungos įkūrėją, tremtinį Vladą Pūtvį – Putvinskį, nusipelniusį to meto nepriklausomos Lietuvos ekonomikai, žemės ūkiui ir kultūrai.
Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos mokiniai pristatė 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro, pažangaus ūkininko, bankininko, politiko, mecenato ir visuomenės veikėjo Užventyje gyvenusio ir palaidoto Jono Smilgevičiaus asmenybę.
Jis sukūrė pavyzdinį ūkį Užventyje, pirmasis Lietuvoje pasodino tabako plantacijas, parašė vadovėlius apie pienininkystę ir veislininkystę, buvo Lietuvos mokslo draugijos narys.
Užventyje jam atminti pastatytas paminklas. Vytauto Didžiojo universitetas, įamžindamas signataro vardą, teikia jo stipendijas geriausiems studentams.
Kelmės J. Graičiūno gimnazijos mokiniai pristatė iš Kelmės kilusio karininko Kazimiero Mackevičiaus nuopelnus Lietuvai. Mokiniai K. Mackevičių pavadino daugiausia apdovanojimų pelniusiu karžygiu. Jis tarnavo Caro kariuomenėje, buvo patekęs į nelaisvę. Vėliau tęsė tarnybą Nepriklausomoje Lietuvoje. Kariuomenėje tarnavo 28 metus. Apdovanotas Vyties Kryžiaus ordinu, Lietuvos Didžiojo magistro ordinu, pelnė daugybę kitų apdovanojimų. Mirė ir palaidotas Kelmėje.
Tytuvėnų gimnazistai pristatė rašytojo, publicisto, kritiko, Lietuvos demokratų partijos įkūrėjo iš Ušnėnų kilusio Povilo Višinskio nuopelnus Lietuvai. Jo dėka į lietuvių literatūrą atėjo Žemaitė, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda. Po V. Kudirkos mirties P. Višinskis leido „Varpą“. P. Višinskis parašė „Žemaičio antropologinę charakteristiką“.
Šio švietėjo vardu pavadinta Šiaulių viešoji biblioteka, jo stipendija skiriama geriausiems Šiaulių universiteto humanitarinio fakulteto studentams.
Pakražančio gimanzijos mokiniai pasakojo apie Žalpiuose gyvenusio Kazimiero Ralio asmenybę. Jis buvo Steigiamojo Seimo narys, švietėjas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas, vegetaras, blaivybės propaguotojas. Jo tėvų sodybvietėje Žalpiuose K. Raliui pastatytas paminklinis akmuo.
Ieškojo Nepriklausomybės laikotarpį menančių daiktų
Po programos muziejininkas Rimantas Serva pakvietė istorinių žinių konkurso dalyvius pasilikti salėje ir atsakyti į klausimus tema „Vasario 16 – osios kūrėjai ir puoselėtojai“. Kiekvienoje komandoje dalyvavo po keturis mokinius.
Apie valandą trukęs konkursas išaiškino nugalėtojus. Pirmoji vieta atiteko Kelmės J. Graičiūno gimnazijos komandai. Antrojoje vietoje liko tytuvėniškiai, trečiojoje – pakražantiškiai.
Tuo metu kiti mokiniai dalyvavo edukacinėje programoje „Daiktai, dokumentai, nuotraukos menantys Lietuvos valstybės atkūrimo pradžią“.
Į moksleivius iš kalbančio paveikslo prabilo Kelmės dvaro, kuriame dabar įsikūręs Kelmės krašto muziejus, savininkas Julius Gruževskis. Jis pasakojo apie lietuvių ir lenkų kovas prieš Rusiją, už laisvę, apie 1831 metų sukilimą Kelmėje.
Vaikščiodami po muziejaus ekspozicijų sales mokiniai ieškojo 1918 metų Nepriklausomybę menančių eksponatų.
Autorės nuotr.
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė (kairėje) per edukacinius užsiėmimus prašė mokinių surasti 1918 metų nepriklausomybę menančius eksponatus.
Odę Vladui Pūtviui – Putvinskiui dainavo Šaukėnų gimnazijos mokinė Julija Šlimaitė.
Kazimiero Ralio nuopelnus Lietuvos nepriklausomybei atskleidė Pakražančio gimnazijos mokinės Silvija Giedraitytė (dešinėje) ir Gintarė Gudaitytė.
Iš kalbančio paveikslo apie lietuvių ir lenkų kovas už laisvę pasakojo Julius Gruževskis.
Gruževskis savo pasakojimą iliustravo piešiniais. 1831 metų sukilimas Kelmės miesto centre.
Kelmės J. Graičiūno gimnazijos mokinės Aušrinė Mickūnaitė (kairėje) ir Bernadeta Sabaliauskaitė muziejuje turėjo progos pademonstruoti vaikščiojimą apavus klumpėmis.
Į pilietiškumo pamoką susirinko pilna muziejaus salė žmonių.