Žemdirbiškas aktualijas „gliaudė“ gyvulių augintojai

Žem­dir­biš­kas ak­tua­li­jas „gliau­dė“ gy­vu­lių au­gin­to­jai

Ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė­je su­si­rin­kę gy­vu­lių au­gin­to­jai dis­ku­ta­vo apie vals­ty­bės pa­ra­mą au­gin­to­jams įsi­gy­jant veis­li­nius gy­vu­lius, su­pir­ki­mo kai­nas ir nau­jau­sius rei­ka­la­vi­mus. Pas­ta­rie­ji su­lau­kė ne vi­sų ūki­nin­kų pri­ta­ri­mo.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Pir­mau­ja kiau­lių au­gin­to­jai

Že­mės ūkio sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Vil­mos Ur­bo­nie­nės pa­teik­tais duo­me­ni­mis, ra­jo­ne dau­giau­sia lai­ko­ma kiau­lių – jų iš vi­so au­gi­na­ma per 42,4 tūks­tan­čio vie­ne­tų.

Ant­rą­ją po­zi­ci­ją yra užė­mę gal­vi­jų au­gin­to­jai, gal­vi­jų lai­ko­ma per 16,8 tūks­tan­čio, tre­čią­ją – avių au­gin­to­jai (be­maž 3,3 tūks­tan­čio avių). Ma­žiau­siai ra­jo­ne lai­ko­ma ark­lių ir ož­kų, ati­tin­ka­mai 312 ir 129.

Bend­ro­vė­se lai­ko­mų kar­vių vi­dur­kis su­da­ro apie 440, ūki­nin­kų – per 5. 28 ūkiai lai­ko dau­giau nei po 50 kar­vių.

Praė­ju­siais me­tais pie­no bu­vo par­duo­ta ma­žiau nei už­per­nai – ati­tin­ka­mai 46,1 tūks­tan­čio ir 48,6 tūks­tan­čio to­nų. Kas­met ma­žė­jo ir par­da­vė­jų skai­čius. Ra­jo­no kont­ro­liuo­ja­mų kar­vių pro­duk­ty­vu­mas – 7 495 ki­log­ra­mai.

Tarp 312 lai­ko­mų ark­lių 200 yra veis­li­nių.

Ra­jo­ne yra ir ge­no­fon­di­nių gy­vu­lių lai­ky­to­jų, ku­rie už lai­ko­mus vie­ti­nių veis­lių gy­vu­lius gau­na vals­ty­bės pa­ra­mą.

Bai­so­ga­lo­je įsi­kū­ręs Lie­tu­vos gy­vu­li­nin­kys­tės ins­ti­tu­tas – vie­ti­nių Lie­tu­vos bal­tų­jų kiau­lių au­gin­to­jas, „Še­du­vos avi­nin­kys­tės“ įmo­nė už­sii­ma avių ge­no­fon­di­nių veis­lių iš­sau­go­ji­mu.

Se­mi­na­re kons­ta­tuo­ta, jog ša­ly­je ma­žai bė­ra li­kę ska­li­kų, spren­džia­ma, ką da­ry­ti su Lie­tu­vos vie­ti­nė­mis bi­tė­mis – ar sau­go­ti jas, ar tik įver­tin­ti, kad jos yra, ir nie­ko ne­da­ry­ti.

Gy­vu­lių veis­li­nin­kys­tė

Gy­vu­lių au­gin­to­jai se­mi­na­re dis­ku­ta­vo, ar yra rei­ka­lin­ga gy­vu­lių pro­duk­ty­vu­mo kont­ro­lė. Anot sve­čio dr. Vi­liaus Rekš­čio, Vals­ty­bi­nės gy­vu­lių veis­li­nin­kys­tės prie­žiū­ros tar­ny­bos (VGVPT) vir­ši­nin­ko, kont­ro­lė ne tik rei­ka­lin­ga, bet ir nau­din­ga. Nau­din­ga net ir tiems ūki­nin­kams, ku­rie au­gi­na ke­lias kar­ves. Ta­da jie ži­no, ar pa­lik­ti gy­vu­lį pe­nė­ti, ar vei­sti.

Anot V. Rekš­čio, pra­di­nių duo­me­nų rin­ki­mas ir kau­pi­mas yra nau­din­gas, nes tuo­met ga­li­ma at­si­rū­šiuo­ti gy­vu­lius pa­gal įver­ti­ni­mus (mė­sin­gi – ne­mė­sin­gi, daug la­ši­nių – ma­žai, ku­rios kar­vės pie­nin­ges­nės, ku­riuos bu­lius pa­lik­ti veis­lei, ko­kia bu­lių veis­lė yra efek­ty­ves­nė ūky­je), bū­na aiš­ku, ką pa­lik­ti ban­dos pa­kai­tai, at­nau­ji­ni­mui, o ką – skers­ti, ga­li­ma da­ry­ti ana­li­zes.

Jau­čia­mas sėk­lin­to­jų sty­gius

Gy­vu­li­nin­kys­tė­je yra svar­bus sėk­lin­to­jo vaid­muo. Veis­li­nin­kys­tės prie­žiū­ros tar­ny­ba prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos at­li­ko sėk­lin­to­jų rei­tin­ga­vi­mą. Bu­vo pa­mė­gin­ta sėk­lin­to­jus su­rei­tin­guo­ti, ver­ti­nant pa­gal pen­kis kri­te­ri­jus – esą rei­tin­gai pa­dės su­sio­rien­tuo­ti, ko­kie spe­cia­lis­tai dir­ba ra­jo­nuo­se.

„Paa­na­li­za­vau rei­tin­gus ir pa­ma­čiau, kad mū­sų ra­jo­no sėk­lin­to­jai yra la­bai pra­sto­je vie­to­je. Tai ne­ra­mi­na – gal mums ta­da kvies­tis Kel­mės spe­cia­lis­tus, nes ten yra 20 ba­lų, o pas mus vos 9 ar 7?“ – klau­sė V. Ur­bo­nie­nė.

„Tu­ri­te ir jūs ge­rų sėk­lin­to­jų, ne­rei­kia ne­ri­mau­ti“, – rad­vi­liš­kie­čius nu­ra­mi­no VGVPT vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė, veis­li­nin­kys­tės ins­pek­to­rė Rad­vi­liš­kio ir Pak­ruo­jo ra­jo­nams Em­li­na Wig­gins.

Anot jos, bė­da ta, kad ra­jo­ne yra pro­ble­ma su šios sri­ties spe­cia­lis­tais, nes yra daug sen­jo­rų, o nau­jų li­cen­ci­jų iš­duo­da­ma la­bai ma­žai. Bū­na, kad kai ku­rių sėk­lin­to­jų pa­žy­mė­ji­mai dū­la stal­čiuo­se – jie šio dar­bo net ne­dir­ba.

„Re­gist­ra­ci­jo­je yra 500 sėk­lin­to­jų. Dir­ban­čių yra 300.  Už­tat sėk­lin­to­jai dir­ba be ato­sto­gų, jie per die­ną su­ka­ria po 300–400 ki­lo­met­rų, nes jau­čia­mas jų sty­gius. Tai – atei­ties pro­fe­si­ja ne­tu­rin­tiems dar­bo“, – tei­gė E. Wig­gins.

„Šis spe­cia­lis­tas pas mus gau­na 750–780 eu­rų at­ly­gi­ni­mą iki mo­kes­čių plius so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, bet pri­rei­kia, kad jį rei­kia lai­ki­nai pa­keis­ti ir ne­be­ži­nai, kuo“, – pri­ta­rė bend­ro­vės „Gra­žio­nių be­ko­nas“ va­do­vas Ed­mun­das Ado­ma­vi­čius.

Pa­vyz­džiui, „Drau­go“ že­mės ūkio bend­ro­vė sėk­lin­to­ją kvie­čia­si iš Pa­ne­vė­žio.

Sėk­lin­to­jų mo­ky­mams kas­met ski­ria­ma lė­šų. Anot sve­čių, per­nai jų gau­ta dau­giau, tad ir kur­sai bu­vo rim­tes­ni, nau­din­ges­ni. Šie­met skir­ta per­pus ma­žiau lė­šų. I­ki šiol kur­sai bū­da­vo ren­gia­mi ne­mo­ka­mi. Da­bar esą jau kal­ba­ma apie iš da­lies mo­ka­mus kur­sus.

Mė­si­nių gal­vi­jų svė­ri­mas – pri­va­lo­mas

Da­lia Lau­rec­kai­tė-Tu­me­lie­nė, Vals­ty­bi­nės gy­vu­lių veis­li­nin­kys­tės prie­žiū­ros tar­ny­bos Gal­vi­ji­nin­kys­tės sky­riaus ve­dė­ja, su­pa­žin­di­no su kai ku­rio­mis nau­jo­vė­mis, ku­rias esą ne vi­si priė­mė su džiu­ge­siu.

Vie­na iš jų – per­nai at­si­ra­dęs ir ne­ma­žai nei­gia­mų ver­ti­ni­mų su­lau­kęs pri­va­lo­mas mė­si­nių gal­vi­jų svė­ri­mas.

Vieš­nia su­pa­žin­di­no su mė­si­nių gal­vi­jų pro­duk­ty­vu­mo kont­ro­lės bū­dais – ver­ti­nant pa­gal rau­me­nų iš­si­vys­ty­mą ir rie­ba­lų iš­si­dės­ty­mą, tai yra ske­nuo­jant ar­ba at­lie­kant pri­va­lo­mus gal­vi­jų svė­ri­mus.

„Mė­si­niams gal­vi­jams vie­nin­te­lis ir tiks­liau­siai pa­sa­kan­tis pro­duk­ty­vu­mo kont­ro­lės dė­muo yra trys svė­ri­mai: gi­mus ver­še­liui, 210 die­nų ir 1 me­tų. Vie­nas svė­ri­mas tu­ri bū­ti at­lie­ka­mas įga­lio­tos ins­ti­tu­ci­jos. Ji ga­li pa­sver­ti ir su jū­sų svars­tyk­lė­mis, bet jos tu­ri bū­ti ka­lib­ruo­tos. Kol kas su­ves­ti duo­me­nis ga­li tik aso­cia­ci­ja, to­dėl tai už­trun­ka. Iš tų tri­jų svo­rių yra da­ro­ma dau­gy­bė skai­čia­vi­mų. Ga­li­ma nu­ma­ty­ti la­bai daug da­ly­kų į prie­kį: ar tą gy­vu­lį pa­si­lik­ti se­lek­ci­jai, ar jį par­duo­ti“, – aiš­ki­no D. Lau­rec­kai­tė-Tu­me­lie­nė.

„O ką, ne­lei­sit ta­da jo lai­kyt, jei ma­žai priaugs?“ – tei­ra­vo­si ra­jo­no au­gin­to­jai.

„Lai­ky­ti tai ga­li­ma, bet ar ap­si­mo­kės iš šio gy­vu­lio gau­ti pa­li­kuo­nių? Tai dar­o­ma ne dėl kaž­ko, o dėl to, kad jū­sų ūkiai ga­lė­tų pa­siim­ti ge­riau­sius va­rian­tus. Ga­li­ma gy­ven­ti ir nie­ko neaps­kai­tant, bet ta­da tik bur­si iš ka­vos tirš­čių: pa­vyks ar­ba ne“, – at­sa­ky­ta klau­sė­jams.

Anot vieš­nios, ES pi­ni­gai bai­gia­si ir at­si­ra­dus kaž­ko­kių ki­tų lė­šų, ga­li at­si­ras­ti tam tik­ri kri­te­ri­jai: kad ban­da bū­tų kont­ro­liuo­ja­ma, žiū­ri­ma, kiek lai­ko kau­pia­mi duo­me­nys.

Už pro­duk­ty­vu­mo kont­ro­lę yra kom­pen­suo­ja­ma iki 70 pro­cen­tų iš­lai­dų.

Veis­li­nių gy­vu­lių au­gi­ni­mo skir­tu­mai

„Kad be­veik jo­kio skir­tu­mo, ar par­duo­di pa­pras­tą, ar veis­li­nį gy­vu­lį“, – ap­mau­džiai kal­bė­jo ūki­nin­kė iš Ži­nė­nų kai­mo Le­ta Nor­vai­šie­nė.

„Pas mus ar dve­sian­ti kar­vė, ar mė­si­nis gal­vi­jas – kai­na be­veik ta pa­ti“, – py­ko ki­tas ūki­nin­kas.

D. Lau­rec­kai­tės-Tu­me­lie­nės ti­ki­ni­mu, taip yra dėl to, kad gal­vi­jai par­duo­da­mi už ki­log­ra­mą, o ne kaip veis­li­niai. Ir pa­tei­kė pa­vyz­dį – pa­siek­tas nau­jas pa­sau­lio re­kor­das, kai už veis­li­nį gy­vu­lį auk­cio­ne gau­ta 250 tūks­tan­čių do­le­rių.

„Aiš­ku, ne­bus taip, kad ir mes už tiek par­da­vi­nė­si­me sa­vo gy­vu­lius, bet tai reiš­kia, kad ga­li­ma ap­gal­vo­tu dar­bu pa­siek­ti ir to­kį re­zul­ta­tą“, – sa­kė vieš­nia.

„Lie­tu­vo­je yra 10 tūks­tan­čių re­gist­ruo­tų ūkių, ku­riuo­se yra lai­ko­ma nors po vie­ną avį, o veis­li­nių fer­mų yra tik še­šios. Pap­ras­ta­me ūky­je pas 100 avių įlei­džia­mi 3 avi­nai ir iš­va­žiuo­ja­ma į Pa­lan­gą, o veis­li­nin­kys­tė­je kiek­vie­nai aviai yra pa­ren­ka­mas ati­tin­ka­mas avi­nas ir jų ker­gi­mas vyks­ta in­di­vi­dua­liai – ar ma­to­te dar­bo są­nau­dų skir­tu­mą?“ – veis­li­nių fer­mų skir­tu­mus dės­tė „Še­du­vos avi­nin­kys­tės“ va­do­vas Ri­man­tas Kai­rys.

Au­to­rės nuo­tr.

Mė­si­nių gal­vi­jų pro­duk­ty­vu­mo kont­ro­lė – svar­bi jų au­gi­ni­mo da­lis.

Ką da­ry­ti, kad gy­vu­li­nin­kys­tė ne­bū­tų nuo­sto­lin­ga, dis­ku­ta­vo ra­jo­no gy­vu­lių au­gin­to­jai, Že­mės ūkio sky­riaus at­sto­vai.

Vals­ty­bi­nės gy­vu­lių veis­li­nin­kys­tės prie­žiū­ros tar­ny­bos at­sa­kin­gi dar­buo­to­jai (iš de­ši­nės) Vi­lius Rekš­tys, Da­lia Lau­rec­kai­tė-Tu­me­lie­nė ir Em­li­na Wig­gins rad­vi­liš­kie­čius su­pa­žin­di­no su gy­vu­li­nin­kys­tės nau­jo­vė­mis.

Ūki­nin­kė iš Ži­nė­nų Le­ta Nor­vai­šie­nė: „ Nė­ra be­veik jo­kio skir­tu­mo, ar par­duo­di pa­pras­tą, ar mė­si­nį gy­vu­lį.“