Ar gimimas ir mirtis yra slapti duomenys?

Ar gi­mi­mas ir mir­tis yra slap­ti duo­me­nys?

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Vi­są sau­sį ne­ti­lo skam­bu­čiai į re­dak­ci­ją. Vy­res­nio am­žiaus skai­ty­to­jai pik­ti­no­si, kad nu­sto­jo­me pub­li­kuo­ti in­for­ma­ci­ją apie mi­ru­sius ra­jo­no gy­ven­to­jus. Ne­be­li­ko kas sa­vai­tę „Kel­mės kraš­te“ spaus­di­na­mo „Ne­tek­čių“ sky­re­lio. Jo ne­li­ko vi­so­je ra­jo­no spau­do­je.

Vy­res­nio am­žiaus skai­ty­to­jai sa­ko, jog šis sky­re­lis jiems bū­da­vo la­bai svar­bus. Su­ži­no­da­vo, kad Ana­pilin jau iš­ke­lia­vo jų pa­žįs­ta­mi ar bend­raam­žiai, vai­kys­tės drau­gai ar bu­vę bend­ra­dar­biai.

Jau­nes­nius skai­ty­to­jus do­min­da­vo ir nau­ja­gi­miai. Su­ži­no­da­vo, kas iš jų pa­žįs­ta­mų su­si­lau­kė at­ža­lų.

Ta­čiau skelb­ti apie žmo­gaus gi­mi­mą ar mir­tį be ar­ti­mų­jų su­ti­ki­mo drau­džia As­mens duo­me­nų ap­sau­gos įsta­ty­mas. Anks­čiau Met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ir se­niū­ni­jų dar­buo­to­jai, iš­ra­šy­da­mi gi­mi­mo ar mir­ties liu­di­ji­mą, at­si­klaus­da­vo ar­ti­mų­jų, ar ga­li­ma skelb­ti spau­do­je apie nau­ja­gi­mį ar mi­ru­sį­jį. Ga­vę su­ti­ki­mą in­for­ma­ci­ją pa­teik­da­vo spau­dai.

Nuo sau­sio mė­ne­sio po­pie­ri­niai gi­mi­mo ir mir­ties liu­di­ji­mai ne­ra­šo­mi. Fak­tas už­fik­suo­ja­mas elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je, įve­da­mas į duo­me­nų ba­zes.

Ir gi­mi­mas, ir mir­tis daž­niau­sia už­fik­suo­ja­mi li­go­ni­nė­je. Me­di­kai tvir­ti­na, jog at­si­klaus­ti ar­ti­mų­jų dėl mir­ties fak­to pa­vie­ši­ni­mo jiems bū­tų la­bai su­dė­tin­ga. O teik­ti in­for­ma­ci­ją be ar­ti­mų­jų su­ti­ki­mo, nors jų va­lios at­si­klaus­ti ga­lė­tų pa­tys žur­na­lis­tai, li­go­ni­nė ne­su­tin­ka.

Tad ra­tas už­si­da­ro. Šian­die­ni­nia­me „Kel­mės kraš­te“ skel­bia­me tik ke­le­tą ne­tek­čių, nors per sau­sio mė­ne­sį mi­rė 47 ra­jo­no gy­ven­to­jai, ir po­rą nau­ja­gi­mių, nors gi­mė 18. Tiek ar­ti­mų­jų at­vy­ko į Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rių įsi­ti­kin­ti, ar už­fik­suo­ti gi­mi­mo ir mi­ri­mo fak­tai ir ge­ra­no­riš­kos šio sky­riaus dar­buo­to­jos tu­rė­jo pro­gos jų pa­klaus­ti apie ga­li­my­bę vie­šin­ti.

Re­dak­ci­ja dir­ba skai­ty­to­jams ir ap­mau­du, kad neį­ma­no­ma gau­ti to­kios pa­pras­tos in­for­ma­ci­jos. Ži­no­ma, dar ieš­ko­si­me ga­li­my­bių, kaip tai pa­da­ry­ti ne­pa­žei­džiant įsta­ty­mo.

Ta­čiau As­mens duo­me­nų įsta­ty­mas, sau­gan­tis pa­slap­ty­je ne tik ko­kią nors komp­ro­mi­tuo­jan­čią in­for­ma­ci­ją apie as­me­nį, in­for­ma­ci­ją apie li­gą ir ki­tus da­ly­kus, ku­rių ne­tu­rė­tų ki­ti ži­no­ti, sau­go ir pa­grin­di­nius jo gy­ve­ni­mo fak­tus – gi­mi­mą ir mir­tį.

Kaip ga­li pa­kenk­ti nau­ja­gi­miui jo gi­mi­mo fak­to pa­vie­ši­ni­mas? Gal kaip tik kai jis paū­gės, tė­vai ga­lės pa­ro­dy­ti laik­raš­tį, ku­ria­me bu­vo pa­skelb­ta apie jo gi­mi­mą? Juk gi­mi­mas nė­ra nei nu­si­kal­ti­mas, nei gė­da.

Ar ga­li mi­ru­sia­jam pa­kenk­ti jo mir­ties fak­to pa­vie­ši­ni­mas? Sup­ran­ta­ma, jog už nau­ja­gi­mį at­sa­ko jo tė­vai. Jie ir nu­spren­džia, skelb­ti ar ne­skelb­ti apie gi­mi­mą.

Bet ar ga­li ga­lio­ti As­mens duo­me­nų ap­sau­gos įsta­ty­mas mi­ru­siam žmo­gui? Ko­dėl už jį apie mir­ties fak­to pa­vie­ši­ni­mą tu­ri spręs­ti kaž­kas ki­tas?

Gal kaip tik, su­ži­no­ję apie ne­tek­tį, bu­vę pa­žįs­ta­mi ir bend­ra­dar­biai, to­li­mes­ni gi­mi­nai­čiai nueis prie ka­po. Už­degs žva­ke­lę. Kai ku­rie skam­bi­nu­sie­ji, pa­si­ge­dę „Ne­tek­čių“, sa­kė, jog per­skai­tę kar­tais dar spė­da­vę ir į mi­ru­sio­jo lai­do­tu­ves.

Juk užuo­jau­tų, iš ku­rių su­ži­no­tum apie mir­tį, su­si­lau­kia tik vie­nas ki­tas la­biau ži­no­mas mi­ru­sio­jo ar­ti­ma­sis. Ki­ti su sa­vo pa­var­dė­mis ir var­dais taip ir nu­grimz­ta į ne­bū­tį.

De­ja, vis­kas kei­čia­si. Gal ka­da nors pa­si­keis ir ne vi­siš­kai lo­giš­kas Duo­me­nų ap­sau­gos įsta­ty­mas.

Kaip iš­spręs­ti šią pro­ble­mą da­bar? Be­lie­ka pa­si­kliau­ti tik Jū­sų, skai­ty­to­jai, ge­ra­no­riš­ku­mu. Jei­gu no­ri­te, kad bū­tų pa­skelb­ta apie jū­sų kū­di­kio gi­mi­mą ar­ba ar­ti­mo­jo mir­tį, už­su­ki­te į re­dak­ci­ją ar­ba nuei­ki­te į se­niū­ni­ją, į Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rių, kur pa­ra­šy­si­te su­ti­ki­mą skelb­ti in­for­ma­ci­ją. Raš­tiš­ką su­ti­ki­mą su sa­vo pa­ra­šu ir te­le­fo­no nu­me­riu ga­li­te at­siųs­ti į re­dak­ci­ją pa­pras­tu ar­ba elekt­ro­ni­niu pa­štu.

Ga­li­te pa­ra­šy­ti net ke­le­tą gra­žių žo­džių apie sa­vo mi­ru­sį­jį, jo biog­ra­fi­jos fak­tų. Išs­paus­din­si­me.