
Naujausios
Tikroji mūšio vieta niekada nebus surasta?
Saulės mūšio vieta gal niekada nebus surasta, – tokia mintis nuskambėjo Joniškyje pristatant istoriko Tomo Baranausko ir archeologo Gintauto Zabielos knygą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“. Praėjusių metų rudenį hipotezė apie galimą mūšio vietą Radviliškio rajone prie Ilguočių kaimo sukėlė didelę diskusijų audrą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Skirtingos interpretacijos
Istorikas Tomas Baranauskas, pristatydamas knygą apie Saulės mūšio, vykusio 1236 metų rugsėjo 22 dieną, pėdsakų paieškas, pakartojo savo hipotezę, kad prie Jauniūnų lemtingoji kova su Kalavijuočių ordinu nevyko. Vokiečių istorikas Frydrichas Beninghofenas, remdamasis XVIII amžiaus kelio žemėlapiu, jame pažymėtą krūmyną, besitęsiantį nuo Meškuičių iki Mūšos pakrantės, palaikė pelke. Nors jokių reikšmingesnių pelkių nerodo nei XIX–XX amžiaus pradžios topografiniai žemėlapiai, nei grunto tyrimai vietoje. Eiliuotoje Livonijos kronikoje minimi trys svarbūs dalykai: pelkėta vieta, upelis ir kelias.
Ties Ilguočiais yra pelkėtos vietos, Beržės upelis, per kaimą einantis senkelis jungia Šiaulės ir Velžių piliakalnius, tad tikėtina, kad jo egzistavimą galima nukelti į XIII amžių.
Apie naują galimą Saulės mūšio vietą „Šiaulių kraštas“ jau rašė ("Saulės mūšis: ar kovos kirviai patvirtins hipotezę?“, 2016 10 12).
Eiliuotosios Livonijos kronikos vertimuose skirtingai interpretuojama ir mūšio kryptis. Rimvydas Petrauskas verčia: „Į Saulę jie sugrįžo/Per pelkes ir per šilynus“, o P. Žadeikis sako: „Nuo Saulės ėmė grįžti/ Per balas ir per šilynus“.
Istorikas T. Baranauskas teisingesniu laiko pastarąjį vertimą, tik dar patikslina: „Priešais Saulę jie pasuko atgal“. Tad vieta Soule yra tik apytikslė, kaip posūkio orientyras, bet nenurodo, ar kalavijuočių kariuomenė pasisuko atgal, būdama piečiau ar šiauriau jos.
T. Baranauskas dar pabrėžė, kad žygio tikslas buvo ne Žiemgala, bet Lietuva. Tai irgi labiau atitiktų Radviliškio rajono vietovę.
Įrodymams trūksta archeologinių radinių
Abu knygos autoriai pastebėjo, kad sensacija neįvyko – nė viena vietovė nėra nustatyta kaip neginčijama tikroji mūšio vieta. Trūksta archeologinių radinių.
Pasak archeologo Gintauto Zabielos, 2015 metais Jauniūnų laukuose grupė MINK (Metalo ieškiklių naudotojų klubo) narių 40 hektarų plote per 220 valandų surinko apie 110 kilogramų metalo dirbinių, iš kurių 2 014 rasti kaip archeologiniai ir turintys archeologinę vertę.
Iš jų Saulės mūšio laikotarpiui chronologiškai priklauso tik bronzinio kalavijo makštų apkalo dalis. Kadangi to laikotarpio dirbinys rastas vienintelis, jis laikomas atsitiktinai pamestu. Visi kiti radiniai tik rodo toje vietoje buvus senąjį kelią, kur rasta įvairaus laikotarpio monetų, sagų ir kitų smulkių daiktų.
Laukuose ties Ilguočiais buvo išžvalgytas 20 hektarų plotas ir įdomiausi rasti du geležiniai kirviai Beržės dešiniajame krante. Vienas jų datuojamas II–VIII amžiais, kitas, manoma, jau XVI–XVIII amžiaus gaminys.
Nei Ilguočiuose, nei Jauniūnuose nepavyko rasti nė vieno smulkaus dirbinio – ginklų ašmenų fragmentų, apkaustų likučių, paprastai būdingų mūšių vietoms. Tad Saulės mūšio vietos paieškas žadama tęsti.
Mūšių archeologija – naujas dalykas
„Mūšių pėdsakai randami, kai tikrai toje vietoje ieškoma. Dabar, panašu, buvome ne ten. Galbūt Saulės mūšio vieta niekada nebus surasta,“ – sakė archeologas G. Zabiela. Tikroje mūšio vietoje net ir per šimtus metų negali būti išrinkti visi tai liudijantys artefaktai. Juk kovojo tūkstančiai.
Nors, kai kuriais istoriniais duomenimis, Saulės mūšyje susidūrė 3 000 karių, bet istorikas T. Baranauskas skaičiuoja, kad jų turėję būti apie 9 000 –10 000, nes Saksų pasaulio kronika vien žuvusių kryžininkų mini 2 000.
Mūšių vietų archeologija žinoma Vakarų Europoje nuo XX amžiaus 6–7 dešimtmečių, o pati kryptis pradėjo formuotis JAV XX amžiaus 9 dešimtmetyje, kai buvo ieškoma Mažojo Bighorno mūšio vietos Montanoje.
Mūšio vietų tyrimus paskatino spartus metalo detektorių tobulinimas ir jų plitimas. Lietuvoje mūšių vietų archeologija dar tebėra kūdikystėje. Kol kas tirtos tik Saulės mūšio ir Pabaisko (1435 metų rugsėjo 1 diena) mūšių vietos.
Istorikas T. Baranauskas mano, kad Saulės mūšio memorialą Jauniūnuose reikia baigti statyti, nes jis galįs būti ir sąlyginėje vietoje. Tokių pavyzdžių pasaulyje esama.
Autorės nuotr.
Saulės mūšio spėjamų vietų buvo bent kelios: Kamna, Vecsaulė, Šiauliai, Šiaulėnai...
Knyga gimė po tyrinėjimų Radviliškio rajono Ilguočių laukuose, kai buvo iškelta nauja hipotezė apie mūšio vietą.
Istorikas Tomas Baranauskas pakartojo mintį, kad prie Jauniūnų, kurie žmonių sąmonėje įsitvirtino kaip tikroji mūšio vieta, lemtingoji kova su Kalavijuočių ordinu nevyko.
„Galbūt Saulės mūšio vieta niekada nebus surasta,“ – sakė archeologas Gintautas Zabiela.
Archeologas Gintautas Zabiela (kairėje) ir istorikas Tomas Baranauskas praėjusių metų rudenį po tyrinėjimų prie Ilguočių kaimo sukėlė didelę diskusijų audrą, kur iš tiesų vyko Saulės mūšis.