Tikroji mūšio vieta niekada nebus surasta?

Tik­ro­ji mū­šio vie­ta nie­ka­da ne­bus su­ras­ta?

Sau­lės mū­šio vie­ta gal nie­ka­da ne­bus su­ras­ta, – to­kia min­tis nu­skam­bė­jo Jo­niš­ky­je pri­sta­tant is­to­ri­ko To­mo Ba­ra­naus­ko ir ar­cheo­lo­go Gin­tau­to Za­bie­los kny­gą „Sau­lės mū­šio pėd­sa­kų paieš­kos“. Praė­ju­sių me­tų ru­de­nį hi­po­te­zė apie ga­li­mą mū­šio vie­tą Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne prie Il­guo­čių kai­mo su­kė­lė di­de­lę dis­ku­si­jų aud­rą.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Skir­tin­gos in­terp­re­ta­ci­jos

Is­to­ri­kas To­mas Ba­ra­naus­kas, pri­sta­ty­da­mas kny­gą apie Sau­lės mū­šio, vy­ku­sio 1236 me­tų rug­sė­jo 22 die­ną, pėd­sa­kų paieš­kas, pa­kar­to­jo sa­vo hi­po­te­zę, kad prie Jau­niū­nų lem­tin­go­ji ko­va su Ka­la­vi­juo­čių or­di­nu ne­vy­ko. Vo­kie­čių is­to­ri­kas Fryd­ri­chas Be­ning­ho­fe­nas, rem­da­ma­sis XVIII am­žiaus ke­lio že­mė­la­piu, ja­me pa­žy­mė­tą krū­my­ną, be­si­tę­sian­tį nuo Meš­kui­čių iki Mū­šos pa­kran­tės, pa­lai­kė pel­ke. Nors jo­kių reikš­min­ges­nių pel­kių ne­ro­do nei XIX–XX am­žiaus pra­džios to­pog­ra­fi­niai že­mė­la­piai, nei grun­to ty­ri­mai vie­to­je. Ei­liuo­to­je Li­vo­ni­jos kro­ni­ko­je mi­ni­mi trys svar­būs da­ly­kai: pel­kė­ta vie­ta, upe­lis ir ke­lias.

Ties Il­guo­čiais yra pel­kė­tos vie­tos, Ber­žės upe­lis, per kai­mą ei­nan­tis sen­ke­lis jun­gia Šiau­lės ir Vel­žių pi­lia­kal­nius, tad ti­kė­ti­na, kad jo eg­zis­ta­vi­mą ga­li­ma nu­kel­ti į XIII am­žių.

Apie nau­ją ga­li­mą Sau­lės mū­šio vie­tą „Šiau­lių kraš­tas“ jau ra­šė ("Sau­lės mū­šis: ar ko­vos kir­viai pa­tvir­tins hi­po­te­zę?“, 2016 10 12).

Ei­liuo­to­sios Li­vo­ni­jos kro­ni­kos ver­ti­muo­se skir­tin­gai in­terp­re­tuo­ja­ma ir mū­šio kryp­tis. Rim­vy­das Pet­raus­kas ver­čia: „Į Sau­lę jie sugrįžo/Per pel­kes ir per ši­ly­nus“, o P. Ža­dei­kis sa­ko: „Nuo Sau­lės ėmė grįžti/ Per ba­las ir per ši­ly­nus“.

Is­to­ri­kas T. Ba­ra­naus­kas tei­sin­ges­niu lai­ko pa­sta­rą­jį ver­ti­mą, tik dar pa­tiks­li­na: „Prie­šais Sau­lę jie pa­su­ko at­gal“. Tad vie­ta Sou­le yra tik apy­tiks­lė, kaip po­sū­kio orien­ty­ras, bet ne­nu­ro­do, ar ka­la­vi­juo­čių ka­riuo­me­nė pa­si­su­ko at­gal, bū­da­ma pie­čiau ar šiau­riau jos.

T. Ba­ra­naus­kas dar pa­brė­žė, kad žy­gio tiks­las bu­vo ne Žiem­ga­la, bet Lie­tu­va. Tai ir­gi la­biau ati­tik­tų Rad­vi­liš­kio ra­jo­no vie­to­vę.

Įro­dy­mams trūks­ta ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių

Abu kny­gos au­to­riai pa­ste­bė­jo, kad sen­sa­ci­ja neį­vy­ko – nė vie­na vie­to­vė nė­ra nu­sta­ty­ta kaip ne­gin­či­ja­ma tik­ro­ji mū­šio vie­ta. Trūks­ta ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių.

Pa­sak ar­cheo­lo­go Gin­tau­to Za­bie­los, 2015 me­tais Jau­niū­nų lau­kuo­se gru­pė MINK (Me­ta­lo ieš­kik­lių nau­do­to­jų klu­bo) na­rių 40 hek­ta­rų plo­te per 220 va­lan­dų su­rin­ko apie 110 ki­log­ra­mų me­ta­lo dir­bi­nių, iš ku­rių 2 014 ras­ti kaip ar­cheo­lo­gi­niai ir tu­rin­tys ar­cheo­lo­gi­nę ver­tę.

Iš jų Sau­lės mū­šio lai­ko­tar­piui chro­no­lo­giš­kai pri­klau­so tik bron­zi­nio ka­la­vi­jo makš­tų ap­ka­lo da­lis. Ka­dan­gi to lai­ko­tar­pio dir­bi­nys ras­tas vie­nin­te­lis, jis lai­ko­mas at­si­tik­ti­nai pa­mes­tu. Vi­si ki­ti ra­di­niai tik ro­do to­je vie­to­je bu­vus se­ną­jį ke­lią, kur ras­ta įvai­raus lai­ko­tar­pio mo­ne­tų, sa­gų ir ki­tų smul­kių daik­tų.

Lau­kuo­se ties Il­guo­čiais bu­vo iš­žval­gy­tas 20 hek­ta­rų plo­tas ir įdo­miau­si ras­ti du ge­le­ži­niai kir­viai Ber­žės de­ši­nia­ja­me kran­te. Vie­nas jų da­tuo­ja­mas II–VIII am­žiais, ki­tas, ma­no­ma, jau XVI–XVIII am­žiaus ga­mi­nys.

Nei Il­guo­čiuo­se, nei Jau­niū­nuo­se ne­pa­vy­ko ras­ti nė vie­no smul­kaus dir­bi­nio – gink­lų aš­me­nų frag­men­tų, ap­kaus­tų li­ku­čių, pa­pras­tai bū­din­gų mū­šių vie­toms. Tad Sau­lės mū­šio vie­tos paieš­kas ža­da­ma tęs­ti.

Mū­šių ar­cheo­lo­gi­ja – nau­jas da­ly­kas

„Mū­šių pėd­sa­kai ran­da­mi, kai tik­rai to­je vie­to­je ieš­ko­ma. Da­bar, pa­na­šu, bu­vo­me ne ten. Gal­būt Sau­lės mū­šio vie­ta nie­ka­da ne­bus su­ras­ta,“ – sa­kė ar­cheo­lo­gas G. Za­bie­la. Tik­ro­je mū­šio vie­to­je net ir per šim­tus me­tų ne­ga­li bū­ti iš­rink­ti vi­si tai liu­di­jan­tys ar­te­fak­tai. Juk ko­vo­jo tūks­tan­čiai.

Nors, kai ku­riais is­to­ri­niais duo­me­ni­mis, Sau­lės mū­šy­je su­si­dū­rė 3 000 ka­rių, bet is­to­ri­kas T. Ba­ra­naus­kas skai­čiuo­ja, kad jų tu­rė­ję bū­ti apie 9 000 –10 000, nes Sak­sų pa­sau­lio kro­ni­ka vien žu­vu­sių kry­ži­nin­kų mi­ni 2 000.

Mū­šių vie­tų ar­cheo­lo­gi­ja ži­no­ma Va­ka­rų Eu­ro­po­je nuo XX am­žiaus 6–7 de­šimt­me­čių, o pa­ti kryp­tis pra­dė­jo for­muo­tis JAV XX am­žiaus 9 de­šimt­me­ty­je, kai bu­vo ieš­ko­ma Ma­žo­jo Big­hor­no mū­šio vie­tos Mon­ta­no­je.

Mū­šio vie­tų ty­ri­mus pa­ska­ti­no spar­tus me­ta­lo de­tek­to­rių to­bu­li­ni­mas ir jų pli­ti­mas. Lie­tu­vo­je mū­šių vie­tų ar­cheo­lo­gi­ja dar te­bė­ra kū­di­kys­tėje. Kol kas tir­tos tik Sau­lės mū­šio ir Pa­bais­ko (1435 me­tų rug­sė­jo 1 die­na) mū­šių vie­tos.

Is­to­ri­kas T. Ba­ra­naus­kas ma­no, kad Sau­lės mū­šio me­mo­ria­lą Jau­niū­nuo­se rei­kia baig­ti sta­ty­ti, nes jis ga­lįs bū­ti ir są­ly­gi­nė­je vie­to­je. To­kių pa­vyz­džių pa­sau­ly­je esa­ma.

Au­to­rės nuo­tr.

Sau­lės mū­šio spė­ja­mų vie­tų bu­vo bent ke­lios: Kam­na, Vec­sau­lė, Šiau­liai, Šiau­lė­nai...

Kny­ga gi­mė po ty­ri­nė­ji­mų Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Il­guo­čių lau­kuo­se, kai bu­vo iš­kel­ta nau­ja hi­po­te­zė apie mū­šio vie­tą.

Is­to­ri­kas To­mas Ba­ra­naus­kas pa­kar­to­jo min­tį, kad prie Jau­niū­nų, ku­rie žmo­nių są­mo­nė­je įsi­tvir­ti­no kaip tik­ro­ji mū­šio vie­ta, lem­tin­go­ji ko­va su Ka­la­vi­juo­čių or­di­nu ne­vy­ko.

„Gal­būt Sau­lės mū­šio vie­ta nie­ka­da ne­bus su­ras­ta,“ – sa­kė ar­cheo­lo­gas Gin­tau­tas Za­bie­la.

Ar­cheo­lo­gas Gin­tau­tas Za­bie­la (kai­rė­je) ir is­to­ri­kas To­mas Ba­ra­naus­kas praė­ju­sių me­tų ru­de­nį po ty­ri­nė­ji­mų prie Il­guo­čių kai­mo su­kė­lė di­de­lę dis­ku­si­jų aud­rą, kur iš tie­sų vy­ko Sau­lės mū­šis.