Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį primena ir šeimų istorijos

Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tį pri­me­na ir šei­mų is­to­ri­jos

Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jus pir­mą­ja do­ku­men­ti­ne pa­ro­da iš Lie­tu­vos mu­zie­jų in­for­ma­ci­jos, skait­me­ni­ni­mo ir LI­MIS cent­ro pra­de­da Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio mi­nė­ji­mo pro­gra­mą. Šio­je pa­ro­do­je per įvai­rių or­ga­ni­za­ci­jų, įstai­gų veik­lą, at­ski­rų šei­mų is­to­ri­jas frag­men­tiš­kai per­tei­kia­ma Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo idė­ja ir vals­ty­bės is­to­ri­ja.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Pa­ro­do­je „Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės ke­lias: as­me­ny­bės, įvy­kiai“ pa­sa­ko­ja­ma is­to­ri­ja nuo XIX am­žiaus pa­bai­gos iki šių die­nų. 22-uo­se mo­bi­liuo­se sten­duo­se pa­teik­ti trum­pi is­to­ri­niai duo­me­nys, ap­ra­šy­mai, fo­tog­ra­fi­jos ir do­ku­men­tų fak­si­mi­lės, liu­di­jan­čios apie par­ti­za­nų veik­lą, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­rius, Di­džio­sios Lie­tu­vos ir Klai­pė­dos kraš­to kul­tū­ri­nius ry­šius per Šau­lių ir Me­no kū­rė­jų or­ga­ni­za­ci­jas, At­gi­mi­mą ir Są­jū­dį.

Ro­kiš­kio kraš­to mu­zie­jaus sten­de pa­teik­ti pa­što is­to­ri­jos frag­men­tai, Ra­sei­nių kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to Gir­kal­nio mies­te­lio is­to­ri­ją, jo švie­suo­me­nę, Vil­ka­viš­kio ra­jo­no Su­val­ki­jos kul­tū­ros centras-muziejus pa­sa­ko­ja apie vals­ty­bės kū­rė­jus, tarp ku­rių – ir vi­siems ži­no­mas Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius bei dar pen­ki iš šio kraš­to ki­lę Va­sa­rio 16-osios Ak­to sig­na­ta­rai.

Pa­ro­do­je pa­teik­ti do­ku­men­tai ir iš dvie­jų Šiau­lių ap­skri­ties mu­zie­jų. Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jus pri­sta­to dvi trem­ties is­to­ri­jas: apie 1863 me­tų su­ki­li­mo da­ly­vio Vi­lu­čio (var­das ne­ži­no­mas) ir Ja­ku­baus­kų šei­mas.

Vi­lu­čio šei­ma bu­vo iš­trem­ta į Sa­ra­to­vo sri­tį. Grį­žu­si į Nep­rik­lau­so­mą Lie­tu­vą šei­ma 1922 me­tais ga­vo dva­ro že­mės Paš­vi­ti­nio vals­čiu­je. Vi­lu­čio proa­nū­kas An­ta­nas Vi­lu­tis tar­na­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je, vė­liau dir­bo Šiau­lių ka­lė­ji­mo pri­žiū­rė­to­ju.

Pa­li­kuo­nių Ag­ne­sės ir An­ta­no Vi­lu­čių pa­sa­ko­ji­mus už­ra­šė kraš­to­ty­ri­nin­kė Ire­na Ru­dzins­kie­nė.

Ona Ja­ku­baus­kie­nė su sū­nu­mi Vy­tau­tu ir duk­ra Ele­na 1944 me­tais bu­vo iš­trem­ta į Toms­ko sri­tį. Taip šei­ma nu­baus­ta už tai, kad O. Ja­ku­baus­kie­nės vy­res­ny­sis sū­nus Bro­nius Ja­ku­baus­kas įsi­jun­gė į par­ti­za­ni­nę veik­lą.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus sten­de pri­sta­to­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ka­riuo­me­nės au­to­kuo­po­je 1927–1928 me­tais tar­na­vęs Bo­lys Sa­bai­tis, vė­liau dir­bęs ke­lių tar­ny­bo­je, va­din­tas auk­si­nių ran­kų meist­ru.

2016 me­tais 24 ša­lies mu­zie­jai įsi­jun­gė į spe­cia­lų do­ku­men­tų, liu­di­jan­čių vals­ty­bės kū­ri­mo­si lai­ko­tar­pį, skait­me­ni­ni­mo pro­jek­tą. Iš or­ga­ni­za­ci­jų, pa­vie­nių as­me­nų bu­vo su­rink­ti 4 000 do­ku­men­tų, apie  2 000 do­ku­men­tų jau priei­na­mi LI­MIS (Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema) po­rta­le www.li­mis.lt , pa­vel­do sis­te­mos po­rta­le www.epa­vel­das.lt, Eu­ro­pos kul­tū­ros pa­vel­do po­rta­le www.eu­ro­pea­na.eu. Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­ju­je vei­kian­čio­je pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­ma apie 200 te­mi­nių vaiz­dų.

Au­to­rės nuo­tr.

Pa­ro­do­je pa­sa­ko­ja­ma Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo idė­jos puo­se­lė­ji­mo ir kū­ri­mo is­to­ri­ja.

Šimt­me­čio pa­ro­do­je trem­ties is­to­ri­ja per­tei­kia­ma ir per 1863 me­tų su­ki­li­mo da­ly­vio Vi­lu­čio (var­das ne­ži­no­mas) ir Ja­ku­baus­kų šei­mų is­to­ri­jas. J