
Naujausios
Skurdas skatina alkoholizmą
Naujoji šalies valdžia, deklaruojanti kovą su alkoholiu, ėmėsi veiksmų – nuo 2017-ųjų kovo mėnesio didinamas akcizas, o 2018-aisiais turėtų atsirasti specializuotos alkoholio parduotuvės. Gėrimų su laipsniais vartojimas Lietuvoje išties problema, tačiau gal ne tokia baisi, kaip kartais deklaruojama apie prasigėrusį kaimą, sako nedidelės Gataučių (Joniškio rajonas) Marcės Katiliūtės pagrindinės mokyklos direktorius Linas Česnulis. Jis tiesiogiai sieja alkoholį su skurdu. O mažos kaimo krautuvėlės savininkė Vida Sveikackienė sako, kad tie, kurie gėrė, žada gerti ir toliau, tik duonos mažiau pirks.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Dėl alkoholio neteko trijų vaikų
Joniškio rajono Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinę mokyklą lanko 190 mokinių iš trijų seniūnijų: Gataučių, Rudiškių ir vieno Joniškio seniūnijos kaimo – Linkaičių. Nemokamą maitinimą gauna 68 vaikai, iš jų 19 nemokamai valgo ir pusryčius. Šių skaičių tiesiogiai sieti su alkoholiu piktnaudžiaujančiomis šeimomis jokiu būdu negalima. Tai būtų stereotipinis požiūris, sako mokyklos direktorius Linas Česnulis. Kai kurių žmonių pajamos labai menkos, nes kaime sunku rasti darbą, kartais tenka verstis iš pašalpų. Jas paskirsčius daugiavaikės šeimos kiekvienam nariui, nejučia atsiduriama už skurdo ribos ir parama priklauso.
Kai namuose geriama, mokytojai pastebi iš tam tikrų požymių.
„Būna, kad vaikas ateina neišsimiegojęs, per pamokas snūduriuoja. Tada auklėtojai aiškinasi, praneša socialinei pedagogei, skambinama tėvams, jie kviečiami pasikalbėti. Tačiau tiesiogiai į namus mokytojai dabar nevaikšto. Jei namuose negerai, sužinome per seniūnijų socialinius darbuotojus. Mes glaudžiai bendradarbiaujame,“ – teigia L. Česnulis.
Jis sako žinantis keletą atvejų mokykloje, kada išties būta problemų dėl alkoholio šeimoje. Vienas paauglys dėl triukšmo namuose, neišsimiegojimo prastai mokėsi, nors jo gebėjimai puikūs.
O štai praėjusiais mokslo metais mokykla neteko trijų vaikų, kurie, dėl tėvų nepriežiūros ir besaikio alkoholio vartojimo, buvo perkelti į mokyklą Joniškyje ir apgyvendinti bendrabutyje. Direktoriaus žiniomis, tėvystės teisės nepanaikintos, greičiausiai laikinai apribotos.
Blogas pavyzdys – kaimynystėje
Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinės mokyklos mokiniams nekokį pavyzdį rodo ne tėvai, bet šalia esančios parduotuvės lankytojai, kurie budi prie durų nuo ankstaus ryto. Pagrindinis pirkinys – alus. Porą kartų tokie apsiblausę piliečiai nebesusigaudydami aplinkoje buvo užėję ir į mokyklą. Teko rodyti kelią atgal.
„Kaip mes padedame vaikams? Mokytojai stengiasi išklausyti, tėviškai užjausti. Mokiniai įtraukiami į būrelius, sportą, susikaupusiai blogai energijai išlieti salėje pakabinta bokso kriaušė. Įrengtas poilsio kampelis su televizoriumi ir sėdmaišiais. Kartais pradinių klasių mokiniai sėdi mokykloje savo noru iki ketvirtos valandos, kada važiuoja antras autobusas, nes namuose būti jiems ne taip malonu. Socialinė pedagogė taiko įvairius metodus: aiškinasi vaikų būseną per meno terapiją,“ – pasakoja Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinės mokyklos direktorius.
Nepriteklius ir alkoholis susiję
Linas Česnulis nustebina, pateikdamas duomenis, kad prieš šešerius metus mokykloje nemokamai buvo maitinama dvigubai daugiau vaikų – net 128. Nejau gyvenimas taip pagerėjo, bedarbiai pradėjo dirbti ir uždirbti? Juk visi skundžiasi, kad kainos be proto išaugo.
„Faktiškai tai rodo padidėjusias pajamas,“ – atsako direktorius. Pasvarstę prieiname išvados, kad pajamų augimas dažnu atveju susijęs su minimalios algos didinimu. Pakilusi keliais eurais ji daug šeimų „išvadavo“ nuo pašalpų, nes valstybės remiamos pajamos išliko tos pačios – 102 eurai vienam asmeniui. Iš kur žmonėms semtis orumo, kai jų išgyvenimas brėžiamas ties tokia menka suma?..
„Nepriteklius ir alkoholio vartojimas tiesiogiai susiję,“ – daro išvadą L. Česnulis. Geriama iš nevilties.
Jo nuomone, didesnis akcizas alkoholiui greito efekto neduos, nes bus ieškoma kitų kelių jam įsigyti. Suomiai, kur griežtesni apribojimai, plėtoja alkoholio „turizmą“ Estijoje. Direktorius teigė ne kartą pats matęs: iš Talino grįžtančiuose keltuose į Helsinkį blaivių žmonių beveik nebūna.
Rizikos šeimų gerokai sumažėjo
Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro socialinė darbuotoja Sonata Būzienė, dirbanti Žagarės seniūnijoje, taip pat teigia, kad socialinės rizikos šeimų negalima vadinti geriančiomis. Tarp jos prižiūrimų – absoliuti dauguma ne alkoholikai, bet neturintys socialinių įgūdžių suaugę žmonės. Jie nesugeba susitvarkyti namuose, nežino, kaip prižiūrėti kūdikį, nesugeba vaiko užregistruoti ir nuvežti pas reikiamus gydytojus, susitvarkyti dokumentų, jų vaikai kartais eina į mokyklą nepasiruošę pamokoms, netvarkingais rūbais. Socialinius darbuotojus pasiekia signalai iš mokytojų, darželio auklėtojų, kaimynų.
Tokios šeimos lankomos, kontroliuojamos, vykstama jų patikrinti su policija bent kartą per mėnesį.
„Pastaruoju metu girtų neužtikome. Galbūt geria labai vėlai vakare, – svarsto S. Būzienė. – Tų šeimų skaičius yra labai sumažėjęs. Seniau Žagarės seniūnijoje turėjau net 36, dabar likusios 15. Kai kas pasitaisė, dalis emigravo. Nemažai vaikų suaugo, o į socialinės rizikos šeimų sąrašą patenka tik turinčios nepilnamečių.“
Kuprotą tik grabas ištiesins
Pasak socialinės darbuotojos, alkoholizmo problemos labiau būdingos be vaikų gyvenantiems asmenims, kurių niekas nekontroliuoja, nes suaugusieji turi teisę patys rinktis gyvenimo būdą. Su pastaraisiais susidurianti Žagarės seniūnijos socialinio darbo organizatorė Irena Čerkauskienė sako, kad nuo 2014 metų jiems bandoma padėti išgyventi tam tikrais apribojimais: 50 procentų išmokos duodama pinigais, likusi dalis pervedama į socialinę kortelę, kuria galima atsiskaityti perkant maisto produktus, higienos prekes konkrečioje parduotuvėje, bet ne alkoholį ar cigaretes. Keletas remiamų asmenų pamažu taisosi, tai matyti iš šviesėjančių veidų.
Gal pabrangus alkoholiui ir kiti mažiau jo vartos?..
„Kuprotą tik grabas ištiesins, – linguoja galva socialinio darbo organizatorė. – Žmogus turi norėti nevartoti. Pati nemačiau, bet teko girdėti pasakojimą: vyras socialine kortele atsiskaitė už kavą, cukrų, kitus maisto produktus, o už durų jo jau laukė tas, kuris už prekes sumokėjo mažiau, bet grynais. Ir vėl gali alaus pirkti.“
„Bambalį“ vis tiek nusipirks
13 metų Daunoravos kaime veikiančios maisto prekių ir gėrimų parduotuvės savininkė Vida Sveikackienė teigia, kad didesnis akcizas alkoholiui nuo girtavimo žmonių neišgelbės, o mažiems prekybininkams bus riesta. Jau dabar klientų perkamoji galia gerokai sumažėjusi. Kainoms kylant, jie atsisako vis daugiau produktų arba labai riboja jų kiekį. Be to, yra ir prekybininkų konkurentų. Į Daunoravą užsuka maisto prekių parduotuvės ant ratų. Jos gėrimų nevežioja, nes neturi licencijos alkoholiui.
„Kol buvo litas, prekyba ėjosi gerai. Kai įsivedėme eurą, pirmus metus žmonės nejautė didelių kainų šuolių. Tačiau antrais metais kritome į duobę. Kas čia žino, gal teks užsidaryti ir į užsienį važiuoti uždarbiauti, ypač, jeigu įsteigs specializuotas alkoholio parduotuves,“ – svarsto Vida Sveikackienė.
Jos skaičiavimu, 70 procentų parduotuvės apyvartos sudaro būtent alkoholis, daugiausia – alus, likusius 30 procentų – maistas.
Verslininkės nuomone, padidinus alkoholio akcizą tie, kurie geria, šeimai mažiau duonos parneš, bet „bambalį“ vis tiek nusipirks.
„Kaip tik neseniai susėdau su keliais vyrais pirkėjais pasikalbėti, kodėl jie geria? Sako, nėra ką veikti, darbo neturime. Galvoju: juk tikrai, kai žmogus užimtas, jam nėra kada alaus plempti. Todėl reiktų labiau skatinti darbo vietų kūrimą. Tik užimtumas žmones ištempia iš alkoholio liūno,“ – įsitikinusi V. Sveikackienė.
Autorės nuotr.
Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinės mokyklos direktorius Linas Česnulis mano, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje dažnai tiesiogiai susijęs su nepritekliumi.
Daunoravos kaimo maisto prekių ir gėrimų parduotuvės savininkė Vida Sveikackienė sako, kad padidinus alkoholio akcizą geriantieji tiesiog mažiau pirks maisto, veiksmingiau, norint nuo to atpratinti, būtų jiems duoti darbo.
Jei bus ne tik didinamas akcizas alkoholiui, bet ir steigiamos specializuotos parduotuvės, šios parduotuvėlės Daunoravoje savininkė neatmeta galimybės, kad teks užsidaryti ir emigruoti.