
Naujausios
Sukviečia knygų išmintis
Šakynos (Šiaulių r.) bibliotekoje susirinko tie, kurie yra pamėgę knygą bei padeda ją pamėgti kitiems. Popietėje jie taip pat sužinojo, ką bibliotekoms teko išgyventi laiko sūkuriuose.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Jie padeda bibliotekai
Šakynos bibliotekininkė Zina Keturakytė susirinkusiesiems priminė mus per amžius pasiekusias mintis: „Aš esu biblioteka. Aš nesu nei sienos, nei lentynos, net ne knygos, sustatytos eilėmis...“
Į šį renginį atėjusiems šakyniškiams ypač suprantami šie žodžiai. Taip, svarbiausia, kad čia yra knygų – apie aštuoni šimtai, bet į biblioteką ateinama ne tik jų. Čia surengiama daug parodų, mokymo, bendravimo valandėlių bei kitų renginių.
Aktyviausiuosius bibliotekininkė apdovanojo.
Paskelbta, kad trečiaklasė Ula Kumpytė šiemet perskaitė daugiausiai knygų. Labai daug skaito ir Loreta Bortnikova. Už meilę knygai, aktyvų skaitymą bei dalyvavimą bibliotekos veikloje dėkota ir Gabrielei Buivydaitei.
Labai padedančiosioms bibliotekai Z. Keturakytė padovanojo prakartėles. Šių metų pabaigą ji primins buvusiai mokytojai Irutei Zeirytei bei Virginijai Šiulpienei, jos dekupažo bei lino darbų ir dabar galima pamatyti bibliotekoje.
Bibliotekininkei labai padeda ir Orinta Kumpienė, Titas ir Austėja Petrauskai. O, anot Z. Keturakytės, „šie trys mano muškietininkai“, Redas Šiuipys, Lukas Kumpys ir Titas Petrauskas, – jų visada gali paprašyti pagalbos.
Bibliotekos baigiamojoje metų popietėje savo eilių apie kaimo mokytoją bei apie tėvus paskaitė Bronislava Janušaitė, miestelio mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Šakyniškės Agnės Pranckutės, dabar studijuojančios universitete, eilėraščiai dvelkia jaunyste.
Šakynos seniūnas Artūras Žilinskas pasidžiaugė, kad miestelio biblioteka – traukos centras ir mažiems, ir vyresniems, ir suaugusiems.
Ir – istorijos pamoka
Bibliotekininkė Z. Keturakytė pasakojimu klausytojus nukėlė į pasaulio bibliotekas, jau veikusias prieš daugelį amžių. Jose kaupti išminties klodai.
Bet šakyniškė pasidalijo ir savo prisiminimais, bylojančiais, jog knygos ne visada atspindėjo tiesą.
Apie 30 metų bibliotekoje dirbanti Z. Keturakytė mena, jog tada, tarybiniais metais, pasitaikius progai, visos bibliotekininkės puolusios pažiūrėti, kas gi buvo rašoma dar prieškariu išleistose, bibliotekos fondams neprieinamose knygose. Atsivertė, o joje – kažkokia kuliamoji. Nesuvokusi, kodėl tai reikėtų slėpti nuo skaitytojų, atsivertė kitą. Jos nuotraukoje – karvių melžimo aparatas.
Pastebėjo, kad ir kolegių veidai ištįsę iš nuostabos.
„Pasirodo, kad net ir tokia informacija kažkada būdavo padaroma slapta“, – pasakojo Z. Keturakytė, primindama, jog dar ne taip seniai veikė „Glavlitas“, Vyriausioji valdyba literatūros ir meno reikalams, cenzūros įstaiga, kontroliavusi beveik visas kultūrinio gyvenimo sritis. Ji rūpinosi, kad būtų rodoma, jog prieškario – nepriklausoma – Lietuva buvo atsilikusi.
„Bet kai dabar pasižiūri – ji nebuvo tokia atsilikusi“, – sako bibliotekininkė Z. Keturakytė. Apie tai kalba ir senosios, ilgus dešimtmečius buvusios uždraustos knygos.
Tą metą daugelis popietės dalyvių dar gerai prisimena. Vaikams šis renginys tapo ir istorijos pamoka.
Autoriaus nuotr.
Bibliotekininkė Zina Keturakytė apdovanoja aktyviausią skaitytoją Ulą Kumpytę.
Knygos mėgėjai bibliotekoje apžvelgė besibaigiančius metus, pagerbė aktyviausius skaitytojus bei jos pagalbininkus.
Dėkojama buvusiai miestelio mokyklos mokytojai Irutei Zeirytei, ir dabar padedančiai bibliotekai.