Snaiges eglutei galima suverti iš karoliukų

Snai­ges eg­lu­tei ga­li­ma su­ver­ti iš ka­ro­liu­kų

Joniškio rajono savivaldybės Jo­no Avy­žiaus vie­šo­sios bib­lio­te­kos Ža­ga­rės fi­lia­lo dar­buo­to­jos pa­kvie­tė no­rin­čius iš­mok­ti ver­ti snai­ges eg­lu­tei iš ka­ro­liu­kų. Už­siė­mi­mą ve­dė tau­to­dai­li­nin­kė, pe­da­go­gė Alan­ta Mai­žiu­tė.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Su­da­ro pa­si­kar­to­jan­tys mo­ty­vai

Mo­ky­mus ve­du­si tau­to­dai­li­nin­kė Alan­ta Mai­žiu­tė sa­kė, kad jai ar­ti­miau­si yra mez­gi­mas, nė­ri­mas, o snai­gės iš ka­ro­liu­kų – dar nau­jas da­ly­kas. Ta­čiau šio­je kū­ry­bi­nė­je kryp­ty­je įgy­ta pa­tir­tis ro­do, kad gra­žiau­sios bū­na snai­gės iš dvie­jų, tri­jų spal­vų de­ri­nių. Dau­giau jų blaš­ko dė­me­sį per di­de­liu mar­gu­my­nu.

Reik­tų ži­no­ti, kad snai­gei bū­ti­ni bent pen­ki spin­du­liai – pa­tį pa­grin­dą su­da­ran­tys pa­si­kar­to­jan­tys mo­ty­vai, o ne­re­ko­men­duo­ja­ma jų dau­giau kaip 12. Dar vie­nas ypa­tu­mas – snai­gės pa­pras­tai ve­ria­mos nuo kraš­tų ir kiek­vie­na ka­ro­liu­kų ei­lė, mo­ty­vas, or­na­men­tas ei­na cent­ro  link.

Snai­gėms ver­ti rei­kia įvai­rių spal­vų, il­gio, dy­džio ka­ro­liu­kų (to­kius gra­žia­dar­bės nau­do­ja kur­da­mos pa­puo­ša­lus, megz­da­mos rie­ši­nes), plo­nos vie­los, žirk­lių ar­ba ma­žų rep­ly­čių ir – kant­ry­bės, nes vie­ną ne­di­de­lę snai­gę ga­li tek­ti ver­ti va­lan­dą ar pu­sant­ros. Ka­ro­liu­kai ma­ži, iš­si­laks­to, rei­kia kruopš­tu­mo, kar­tais dar­be­lis rie­čia­si, ne­pa­vyks­ta padaryti ly­gaus ir plokš­čio, nes pa­ren­ka­mi ne­tin­ka­mo dy­džio, il­gio ele­men­tai. Kad pa­vyk­tų tin­ka­mai ap­skai­čiuo­ti, įver­tin­ti, ko­kie ele­men­tai de­ra, rei­kės grei­čiau­siai ne vie­no ban­dy­mo.

Snai­gė su še­šiais spin­du­liais

Į už­siė­mi­mą bib­lio­te­ko­je su­si­rin­kę vai­kai ir suau­gu­sie­ji kū­rė snai­ges su še­šiais spin­du­liais.

Pir­miau­sia ne­di­de­lei snai­gei ver­ti rei­kė­jo at­kirp­ti maž­daug met­ro ar­ba šiek tiek il­ges­nį ga­ba­lą vie­los.

Snai­gę ver­ti pra­de­da­me nuo pa­grin­di­nio mo­ty­vo, ku­ris vė­liau su­da­rys spin­du­lius. Pa­si­ima­me pir­mą di­des­nį ka­ro­liu­ką ir per­ve­ria­me vie­la du kar­tus, kad jis ne­kris­tų, taip už­fik­suo­da­mi vė­ri­nio pra­džią. Ta­da ve­ria­me vie­ną il­ges­nį karoliuką-vamzdelį, po to tris ar­ba pen­kis ma­žiau­sius ka­ro­liu­kus (tu­ri bū­ti ne­ly­gi­nis skai­čius). Kad su­si­da­ry­tų snai­gės spin­du­lio vir­šū­nės „la­še­lis“, vie­lu­tę ant­rą kar­tą per­ve­ria­me per pir­mą­jį iš pen­kių su­ver­tų ma­žų ka­ro­liu­kų, vėl mau­na­me il­gą karoliuką-vamzdelį ir jau tu­ri­me pa­grin­di­nį mo­ty­vą, ku­rį kar­to­ja­me še­šis kar­tus nuo pra­džios (jei snai­gė bus su še­šiais spin­du­liais). Ga­le vė­ri­nį su­jun­gia­me, kad su­si­da­ry­tų už­da­ras ra­tas.

Pra­de­da­me ver­ti ant­rą ka­ro­liu­kų ei­lę, ku­ri eis į snai­gės vi­du­rį ir tu­rės trauk­ti pir­mą ei­lę. Ve­ria­me du ma­žus ka­ro­liu­kus, vie­ną di­des­nį, vėl du ma­žus ir per­ve­ria­me per pir­mos ei­lės ar­čiau­sią di­des­nį ka­ro­liu­ką, ei­nant ra­tu pa­gal laik­ro­džio ro­dyk­lę. Jei tei­sin­gai da­ro­me, pa­ma­ty­si­me iš­ryš­kė­jan­tį pir­mą snai­gės spyg­liu­ką. Mo­ty­vą kar­to­ja­me, kol ra­tas už­si­da­ro.

Tre­čio­je ei­lė­je ve­ria­me vie­ną il­ges­nį vamz­de­lį, di­des­nį ka­ro­liu­ką, vėl vamz­de­lį, ir per­ve­ria­me vie­lu­te per ant­ros ei­lės mo­ty­vo ar­čiau­sią di­dį­jį ka­ro­liu­ką. Vėl ei­na­me ra­tu.

Pas­ku­ti­nė­je ei­lė­je, ku­ri su­tei­kia ga­lu­ti­nę for­mą, rei­kės tre­čios ei­lės spyg­liu­kus cent­re su­jung­ti.

Kiek­vie­na snai­gė ga­li bū­ti ve­ria­ma vis ki­taip de­ri­nant ka­ro­liu­kų for­mas ir spal­vas bei ku­riant sa­vi­tus pa­si­kar­to­jan­čius mo­ty­vus.

Au­to­rės nuo­tr.

Snai­gių raš­tai skir­tin­gi, tad kiek­vie­na  bus ve­ria­ma vis ki­taip de­ri­nant ka­ro­liu­kų for­mas ir spal­vas.

Ve­riant snai­ges vi­soms už­siė­mi­mų da­ly­vėms rei­kė­jo pa­pil­do­mų tau­to­dai­li­nin­kės Alan­tos Mai­žiu­tės (kai­rė­je) paaiš­ki­ni­mų.

Tau­to­dai­li­nin­kė sa­ko, kad ve­riant snai­ges iš ka­ro­liu­kų, pa­tar­ti­na ne­mai­šy­ti daug spal­vų, nes bus mar­gu­my­nas.

Pir­mą di­des­nį ka­ro­liu­ką vie­la per­ve­ria­me du kar­tus, kad jis už­si­fik­suo­tų ir ne­kris­tų.

Taip at­ro­do tei­sin­gai su­ver­tas pir­mos ei­lės mo­ty­vas, ku­rį kar­to­ja­me še­šis kar­tus.

Pir­mo­sios snai­gės dar ne­la­bai dai­lios, bet sa­vos ga­my­bos.

Su­ver­ta ant­ra ei­lė (su bal­tu ka­ro­liu­ku) tu­ri trauk­ti pir­mą­ją, kad for­muo­tų­si snai­gės vir­šū­nė­lės.

Mo­ky­mus ve­du­si tau­to­dai­li­nin­kė Alan­ta Mai­žiu­tė sa­kė, kad jai ar­ti­miau­si yra mez­gi­mas, nė­ri­mas, o snai­gės iš ka­ro­liu­kų – dar nau­jas da­ly­kas.