
Naujausios
Ekstremali situacija atšaukta. Grėsmė išlieka
Ekstremali situacija, kuri buvo paskelbta dėl UAB „Gairelita“ teritorijoje kilusio gaisro, jau atšaukta. Ar gyventojai dabar jau gali jaustis saugūs? Atsakingų tarnybų vadovai „nuramina“ – mažiausiai pusmetį naujų gaisrų neturėtų kilti. O po pusmečio?
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Gaisro pasekmės – dviejuose rajonuose
Lapkričio 25 dieną rajone atšaukta ekstremali situacija, kuri buvo paskelbta spalio 5-ąją – UAB „Gairelita“ teritorijoje kilus didžiuliam gaisrui.
Neigiamas gaisro pasekmes pajautė ne tik radviliškiečiai, bet ir Pakruojo rajonas, kurio tvenkinyje dėl sumažėjusio deguonies ėmė dusti žuvys. Dėl to ir Pakruojyje paskelbta ekstremali situacija.
Per 20 tonų gyvos žuvies iš užteršto Petraičių tvenkinio Pakruojo rajone buvo perkelta į kitus vandens telkinius, tačiau didelė dalis žuvų nugaišo.
Praėjusią savaitę aplinkosaugininkai ir ugniagesiai gelbėtojai rinko kritusias žuvis. Kritusių žuvų surinkta daugiau kaip 4 tonos.
Pakruojo rajono ekstremalių situacijų komisija ekstremalios situacijos savo rajone dar neatšaukė. Laukiama Petraičių tvenkinio ir Obelės upės vandens cheminių tyrimų atsakymų.
Dar prieš atšaukiant ekstremalią situaciją Radviliškio rajone, Ekstremalių situacijų komisijos nariai visą gaisro ir jo likvidavimo kelią nuodugniai apžvelgė Trišalės tarybos posėdyje.
Rajono Savivaldybė preliminariai suskaičiavo gaisro gesinimo kaštus. Anot Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės, jie siekia per 0,5 milijono eurų.
Pjuvenų kalnai mažėja vėžlio žingsniu
Iš Vyriausybės rezervo fondo Radviliškio rajono savivaldybei skirta 0,533 milijono eurų ekstremalios situacijos likvidavimo ir padarinių šalinimo išlaidoms ir susidariusiems nuostoliams iš dalies padengti.
Tačiau materialinių nuostolių patyrę gyventojai kompensacijų iš gautųjų lėšų nesulauks, nes tam reikia nuostolius įrodančių dokumentų.
Įdomu, kokias sulietų namų, ūkinių pastatų, sugadintų daiktų, chemikalais užterštų daržų sąskaitas-faktūras jie galėtų pateikti?
Spalio 20 dieną Savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netinkamos ūkinės-gamybinės veiklos UAB „Gairelita“.
Prasidėjus gaisrui, „Gairelitos“ pateiktais duomenimis, jos teritorijoje buvo apie 45 tūkstančiai tonų žaliavos.
Pasak J. Margaitienės, jas įmonė sandėliavo nesilaikydama reikalavimų – pjuvenų krūvos buvo per didelės, nesilaikyta atstumų tarp krūvų. Prokuratūros prašoma įpareigoti įmonę imtis priemonių, kurios apribotų jos ūkinę veiklą.
Lapkričio 14 dieną pasibaigė Ekstremalių situacijų komisijos įmonei „Gairelita“ duotas terminas sumažinti žaliavų krūvas, tačiau ir vėlgi nurodymai nebuvo įvykdyti.
J. Margaitienės pateiktais duomenimis, lapkričio 22 dieną „Gairelitos“ teritorijoje tebebuvo neleistinas kiekis žaliavos – apie 31 tūkstantį tonų.
Gaisro pamokos – pusmečiui?
Gaisro padaryti nuostoliai ir žala gamtai – didžiuliai. Gesinant gaisrą dalyvavo daugybė žmonių, technikos. Ugniagesiai, medikai, policija, kariškiai dirbo dieną naktį, negailėdami savęs.
Gaisro gesinimui buvo išsiurbtas Eibariškių tvenkinys, du verslininko Žilvino Šimkaus privatūs tvenkiniai, Radviliškio medelyno tvenkinys. Atsiradus grėsmei, kad pasibaigs vandens atsargos, pasikviestas ir priešgaisrinis traukinys.
„Vanduo buvo pilamas į gaisro židinį – kaip į kraterį. Kildami garai dar labiau didino trauką. Stipraus vėjo nešiojamų kibirkščių ilgis siekė iki 15 centimetrų. Kilo realus pavojus užsidegti aplinkiniams pastatams ir kitiems pjuvenų kalnams, todėl prireikė putų, kad jos padengtų pjuvenų paviršių ir neleistų ugniai plisti toliau. Sunaudota 25 kubiniai metrai putokšlio, iš jo 7 kubai – sintetinio“, – kodėl prireikė naudoti sunkių padarinių sukėlusias putas, aiškino Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Linas Tautkevičius.
Tačiau ir paskelbus apie gaisro likvidaciją, L. Tautkevičius nenuramino žmonių. Pasak jo, pjuvenos kaista visą laiką, kol neįvyksta savaiminis gaisras. Esą toks gaisras, tik mažesnio masto, rajone – ne vienintelis.
L. Tautkevičius vardija: pernai įvyko du savaiminiai gaisrai „Juodeliuose“, degė „Multimedos“, Baisogalos biokatilinės žaliavos.
„Žaliavų krūvos privalo atitikti reikalavimus. Jos juk per naktį neatsiranda. Jei to nepavyks pasiekti, po metų ar daugiau „Gairelitoje“ vėl turėsim tą pačią problemą, tik jau didesniame plote. Dabar pusei metų esame ramūs“, – „nuramino“ L. Tautkevičius.
O kas bus po pusmečio?
Bauda įmonei – ir 3 eurai
Šiuo metu galiojančios teisinės priemonės UAB „Gairelitos“ kol kas nepriverčia dirbti saugiai, nors įvairios tarnybos vardija skaičius, kiek kartų įmonė yra įspėta ir bausta, kiek kartų kreiptasi į įvairiausias aukštesnes institucijas.
Ugniagesiai lenkia pirštus: nuo 2015 metų gegužės mėnesio įmonė 6 kartus buvo bausta už priešgaisrinių taisyklių reikalavimų nesilaikymą ir netinkamą sandėliavimą.
Įvykus keliems ankstesniems gaisrams, irgi buvo skirtos nuobaudos dėl technologinių procesų pažeidimų. Visi gaisrai vyko nepriduotoje eksploatacijai įmonės dalyje.
Ir čia pat ugniagesiai pripažįsta savo bejėgiškumą: baudos yra juokingos – esą yra net 3 eurų baudos dydis, jei pirmą kartą įvykdei pažeidimą, jei gailiesi.
Tiesa, būta ir didesnių – 300-500 eurų – įvairių tarnybų baudų, tačiau ir jos įmonei lyg nuo žąsies vanduo. Vis tiek „Gairelita“ reikiamai nevaldo situacijos ir viena pagrindinių gaisro kilimo priežasčių – per didelės žaliavų krūvos – mažinama vėžlio žingsniu.
Vienareikšmiško sprendimo nėra
Kaip būtų gesinamas gaisras, jei jis kiltų dar kartą?, – klausta ugniagesių Trišalės tarybos posėdyje.
„Gesintume iš telkinių, kuriuose yra sukauptas vanduo, iškart uždarę pralaidas“, – atsako L. Tautkevičius.
Anot jo, ateity reikėtų ieškoti būdų, kaip užtvenkti nutekantį vandenį. L. Tautkevičius pasidžiaugė, jog sėkmingai buvo panaudotas po gesinimo grįžtantis vanduo.
„Kažin ar užtektų naudoti tą patį vandenį, kai gesinimo našumas buvo toks didžiulis. Gesinant gaisrą, 90 tūkstančių kubų išpumpuota iš vandens telkinių, 22 tūkstančiai kubų – iš hidrantų. Apytakinis vanduo panaudotas paskutinėmis dienomis. Tvenkti galima, bet ne tokius kiekius vandens“, – abejojo Radviliškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovas Mingaila Saulevičius.
Ar pagelbės šūsnis įpareigojimų?
Šiuo metu gaisro metu apink UAB „Gairelita“ teritoriją susikaupęs panaudotas vanduo yra perpumpuotas į senuosius Radviliškio miesto nuotekų valymo įrenginių rezervuarus, išvalytos lietaus ir nuotekų kanalizacijos ir atkurtas jų darbas.
Yra sutvarkyti ir vėl veikia Radviliškio nuotekų valymo įrenginiai, kurių darbą buvo sutrikdęs iš gaisravietės patekęs užterštas vanduo.
Petraičių tvenkinys bei Obelės upė bus ir toliau stebimi, nuolat atliekami tyrimai, kurie pastaruoju metu jau yra tinkami.
UAB „Gairelita“ įpareigota parengti aplinkos atkūrimo planą, bei atlikti užterštos teritorijos tyrimus įvertinant aplinkos būklę, patekusių į aplinką taršalų kiekius, surinktų taršalų kiekius, taip pat išvalyto vandens bei pašalinto grunto kiekius.
Užterštos teritorijos sutvarkymo ataskaita turi būti pateikta Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui iki kitų metų balandžio 30 dienos.
Ekstremalių situacijų komisija įpareigojo bendrovę pašalinti gaisrinės saugos ir žaliavų sandėliavimo pažeidimus. Atsakingoms tarnyboms pavesta vykdyti sustiprintą kontrolę šiame objekte.
Ar apsaugos nauji įpareigojimai ir pavedimai nuo naujos ekologinės nelaimės, klausimas tebelieka retorinis.
Autorės nuotr.
UAB „Gairelita“ teritorijoje kilęs gaisras pareikalavo didžiulių ugniagesių, kariškių, policijos bei medikų pastangų.
Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Linas Tautkevičius: „Baudos yra juokingos. Buvo ir 3 eurų bauda“.
Radviliškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovas Mingaila Saulevičius: „Gesinant gaisrą sunaudoti tūkstančiai kubų vandens“.
Užsidegusio pjuvenų kalno pasekmė – ekologinė katastrofa.
Šalia gaisravietės gyvenantys broliai (iš kairės) Liudas ir Kęstutis Jakštai nuostolių kompensacijos nesulauks, kadangi neturi juos patvirtinančių dokumentų.