Konstantino Kurnatausko atminimo įamžinimo diena Kelmėje

Kons­tan­ti­no Kur­na­taus­ko at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo die­na Kel­mė­je

Penk­ta­die­nį Kel­mė­je su­reng­ta vie­nos iš­ki­liau­sių tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos as­me­ny­bių – evan­ge­li­kų re­for­ma­tų ku­ni­go, pro­fe­so­riaus, dak­ta­ro Kons­tan­ti­no Kur­na­taus­ko, pa­li­ku­sio ryš­kų pėd­sa­ką Kel­mė­je – at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo die­na. Prie Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta, su­reng­ta kon­fe­ren­ci­ja, per ku­rią skai­ty­ti pra­ne­ši­mai apie K. Kur­na­taus­ko gy­ve­ni­mą bei veik­lą.

Kons­tan­ti­nas Kur­na­taus­kas Kel­mė­je ap­si­gy­ve­no 1903 me­tais, kuo­met, su­lau­kęs vos 25-erių, jau fi­lo­so­fi­jos moks­lų dak­ta­ras, bu­vo įšven­tin­tas į evan­ge­li­kų re­for­ma­tų ku­ni­gus ir jam bu­vo pa­ti­kė­ta is­to­ri­nė Kel­mės pa­ra­pi­ja su fi­li­jo­mis Kė­dai­niuo­se, Del­tu­vo­je ir Sei­ri­juo­se. K. Kur­na­taus­kas bu­vo pir­ma­sis ne­vals­ty­bi­nės Kel­mės pro­gim­na­zi­jos, įkur­tos 1921 me­tais, di­rek­to­rius.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Evan­ge­li­kų re­for­ma­tų ku­ni­go, pro­fe­so­riaus, dak­ta­ro Kons­tan­ti­no Kur­na­taus­ko at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo die­na Kel­mė­je pra­si­dė­jo penkta­die­nį pa­mal­do­mis Kel­mės evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je.

Prie Kel­mės Jo­no Grai­čiū­no gim­na­zi­jos ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta šiai iš­ki­liai as­me­ny­bei pri­si­min­ti ir pa­gerb­ti. Gim­na­zi­jo­je su­reng­ta kon­fe­ren­ci­ja apie K. Kur­na­taus­ko gy­ve­ni­mą ir veik­lą.

Lie­tu­vos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų ku­ni­gas, ge­ne­ra­li­nis su­pe­rin­ten­den­tas, fi­lo­so­fi­jos dak­ta­ras Kons­tan­ti­nas Kur­na­taus­kas gi­mė 1878 me­tų ba­lan­džio 9 die­ną Min­tau­jo­je (Lat­vi­ja).

Nuo 1897 me­tų stu­di­ja­vo teo­lo­gi­ją Tar­tu uni­ver­si­te­te, 1899–1901 me­tais – teo­lo­gi­ją ir fi­lo­so­fi­ją Ka­ra­liau­čiaus uni­ver­si­te­te, 1902–1903 me­tais – is­to­ri­ją ir fi­lo­so­fi­ją Leip­ci­go ir Er­lan­ge­no uni­ver­si­te­tuo­se. 1902 me­tais or­di­nuo­tas dia­ko­nu, 1903 me­tais – ku­ni­gu, Kel­mės kle­bo­nu, tais pa­čiais me­tais ta­po ir fi­lo­so­fi­jos dak­ta­ru. Kel­mė­je Kons­tan­ti­nas Kur­na­taus­kas kle­bo­na­vo iki 1936 me­tų.

1920 me­tais jo ir ki­tų Kel­mės švie­suo­lių rū­pes­čiu įsteig­tas Švie­ti­mo drau­gi­jos sky­rius, ki­tais me­tais – Kel­mės ne­vals­ty­bi­nė pro­gim­na­zi­ja. Iki 1925 me­tų K. Kur­na­taus­kas bu­vo jos ve­dė­jas-di­rek­to­rius, vė­liau – mo­ky­to­jas, šį dar­bą de­rin­da­mas su do­cen­to ir kvies­ti­nio pro­fe­so­riaus pa­rei­go­mis Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te. 1938 me­tais or­di­nuo­tas Vil­niaus evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čios ge­ne­ra­li­niu su­pe­rin­ten­den­tu.

Ku­ni­gas mo­kė­jo dau­giau kaip 20 kal­bų, lais­vai kal­bė­jo ir heb­ra­jiš­kai, dės­tė heb­ra­jų kal­bą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­te. 1928 me­tais jis pa­ra­šė pir­mą­jį heb­ra­jų kal­bos va­do­vė­lį. Il­gas jo moks­li­nių dar­bų są­ra­šas. K. Kur­na­taus­ko di­džiu­lę bib­lio­te­ką po­ka­riu so­vie­tų val­džia su­nai­ki­no ir iš­grobs­tė.

1941 me­tais iš­vy­ko į Vo­kie­ti­ją. 1953 me­tais išei­vi­jos si­no­de Sa­le­me (JAV) iš­rink­tas Lie­tu­vos išei­vi­jos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čios ge­ne­ra­li­niu su­pe­rin­ten­den­tu.

Kons­tan­ti­nas Kur­na­taus­kas mi­rė 1966 me­tų va­sa­rio 3 die­ną Ras­te­dė­je prie Ol­den­bur­go, Vo­kie­ti­jo­je.

Kel­mė­je K. Kur­na­taus­kas yra pa­li­kęs švie­sių pri­si­mi­ni­mų ir reikš­min­gų dar­bų. Gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ži­vi­lė Kli­mie­nė sa­kė, jog iš vai­kys­tės pri­si­me­nan­ti mo­čiu­tės pa­sa­ko­ji­mus, ku­rio­se jai Kons­tan­ti­nas Kur­na­taus­kas bū­da­vęs pa­na­šus į Ka­lė­dų se­ne­lį. Kel­miš­kiai šiam ge­ros šir­dies žmo­gui su­neš­da­vo vi­sus ras­tus šu­niu­kus ir ka­čiu­kus. Kons­tan­ti­nas Kur­na­taus­kas juos glo­bo­da­vo, o vė­liau ei­da­vo per kie­mus, pa­mes­ti­nu­kus ir ras­ti­nu­kus pa­si­ki­šęs po pa­žas­čia, siū­ly­da­vo priim­ti nuo­la­ti­nei glo­bai. „Tik vė­liau aš su­pra­tau, kad tam žmo­gui rū­pė­jo vis­kas, kas gy­va, kad jis šel­pė vi­sus ir pa­dė­jo vi­siems, kam pa­gal­bos la­biau­siai tuo me­tu rei­kė­jo. Kel­miš­kiai yra K. Kur­na­taus­ko žo­džių – „Vi­sas ma­no tur­tas yra šir­dy­je“ – liu­di­nin­kai. Kuo­met ka­ro aud­rų blaš­ko­mas ku­ni­gas pa­li­ko Kel­mę ir Lie­tu­vą, jis iš­si­ne­šė tik ma­žą la­ga­mi­nė­lį, pil­ną kny­gų“, – sa­kė Ž. Kli­mie­nė.

Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos is­to­ri­jos mo­ky­to­jas Egi­di­jus Ūk­sas tvir­ti­no, jog bu­vo ne­leng­va ras­ti duo­me­nų apie Kons­tan­ti­no Kur­na­taus­ko gy­ve­ni­mą ir veik­lą Kel­mė­je. Dau­ge­lį da­ly­kų ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti ar­ba nu­spė­ti.

Kons­tan­ti­nas Kur­na­taus­kas pri­klau­sė vie­nai ži­no­miau­sių ir iš­ki­liau­sių Len­ki­jos di­di­kų šei­mų. Ta­čiau ku­ni­gas ir pro­fe­so­rius, bū­da­mas la­bai kuk­lus žmo­gus, pa­grin­di­niu gy­ve­ni­mo tiks­lu kė­lęs tar­nys­tę Die­vui ir žmo­nėms, kil­mės di­din­gu­mą nu­stū­mė į šo­ną. K. Ku­ra­na­taus­kas ti­kė­jo, jog yra ve­di­nas Die­vo, ir tik jo va­lia ga­li pa­nau­do­ti sa­vo ge­bė­ji­mus ten, kur yra pa­skir­tas, su mei­le ir at­si­da­vi­mu at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas. Kal­bė­da­mas sa­vo pa­ra­pi­jie­čiams, pa­žįs­ta­miems, drau­gams, mo­ki­niams, vi­suo­met pa­brėž­da­vo, kad ti­kin­tis žmo­gus ne­ga­li nu­si­gręž­ti, at­si­skir­ti nuo ap­lin­kos ir ne­da­ry­ti jai jo­kio po­vei­kio.

Apie Kons­tan­ti­no Kur­na­taus­ko gy­ve­ni­mą ir veik­lą pra­ne­ši­mą skai­tė do­cen­tas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­to Teo­lo­gi­jos ka­ted­ros ve­dė­jas, Evan­ge­liš­ko­sios teo­lo­gi­jos cent­ro di­rek­to­rius, Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­nės Res­pub­li­kos Gar­bės kon­su­las Arū­nas Baub­lys.

Ku­ni­go, pro­fe­so­riaus Kons­tan­ti­no Kur­na­taus­ko at­mi­ni­mo ir pa­ger­bi­mo pa­dė­kos die­ną su­ren­gė Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­ja, pri­si­dė­jo Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, Bir­žų kraš­to mu­zie­jus, Kel­mės evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų pa­ra­pi­ja, Lie­tu­vos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų si­no­das.

Au­to­rės nuo­tr.

„Vi­sas ma­no tur­tas yra šir­dy­je“, – taip tvir­ti­no Konstantinas Kur­na­taus­kas, kuo­met ka­ro aud­rų blaš­ko­mas bu­vo pri­vers­tas pa­lik­ti Lie­tu­vą ir Kel­mę tik su ma­žu la­ga­mi­nė­liu, pil­nu kny­gų.

Prie Kel­mės Jo­no Grai­čiū­no gim­na­zi­jos penk­ta­die­nį ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta Kons­tan­ti­nui Kur­na­taus­kui – fi­lo­so­fi­jos moks­lų dak­ta­rui, evan­ge­li­kų-re­for­ma­tų ku­ni­gui, pir­ma­jam Kel­mės ne­vals­ty­bi­nės pro­gim­na­zi­jos, įkur­tos 1919 me­tais, di­rek­to­riui.

Apie Kons­tan­ti­no Kur­na­taus­ko gy­ve­ni­mą ir veik­lą pra­ne­ši­mą skai­tė do­cen­tas, dak­ta­ras, Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­nės Res­pub­li­kos Gar­bės kon­su­las Arū­nas Baub­lys.