
Naujausios
Žuvusiuosius karius archeologai grąžina arčiau žmonių
Šiaulių rajone, kol dar leidžia orai, vis darbuojasi vilniškiai archeologai. Jie ieško Antrajame pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių palaikų. Šį kartą jie darbavosi nuošaliame Mingėlių kaime, vietoje, arti kurios gyvenančiųjų jau nebėra. Bet prie keliuko – kapavietė: čia, frontui praėjus, patys gyventojai žuvusiuosius surinko iš laukų ir sudėjo į iškastą tranšėją ar bombos padarytą duobę.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Į Mingėlius atvedė prisiminimai
Kultūros vertybių paieškos bendrovės archeologai jau baigė tirti Antrojo pasaulio karo vokiečių kareivių kapavietę, esančią prie keliuko Mingėliuose, netoli Gilvyčių (Bubių seniūnija). Joje rasta trisdešimties jų palaikai ir dviejų – po pusę. Matyt, kūnus sudraskė bombos sprogimas.
Kariai buvo užkasti maždaug 9 metrų ilgio ir dviejų metrų pločio duobėje. Netvarkingai. Vienas ant kito.
Archeologus į Mingėlius, kuriuose dabar plyti laukai, atvedė čia gyvenusiųjų prisiminimai. Archeologas Simonas Sprindys teigia, kad „žmonių pasakojimų niekada negali paimti šimtu procentu už gryną pinigą“. Kartais jie labai teisingi, kartais – visai neteisingi. Todėl kultūros vertybių bei žuvusiųjų ieškotojai tokius pasakojimus ir vadina legendomis.
Pagal „legendą“, čia, Mingėliuose, vokiečių kareivių buvo palaidota kiek daugiau, nei iš tikrųjų jų rasta. Jie surinkti iš šių apylinkių. Kūnai jau buvo pradėję pūti, todėl žmonės juos rinko paskubomis, nes sklido nemalonus kvapas. Gal todėl, kad skubėjo, ir sukrovė keliomis eilėmis.
Radiniai
Anot „legendos“, vokiečiai čia buvo sugrįžę. Jie atkasė duobę, paėmė kareivių žetonus, perlaužė, pusę jo pasiėmė, o kitą pusę padėjo atgal. Bet archeologai čia rado pilnų žetonų. „Vadinasi, ta „legenda“ kažkiek netiksli“, – daro išvadą S. Sprindys.
Archeologai čia rado ir surūdijusių durklų, pistoletą, gertuvę su kažkuo. Manoma, kad tai – vanduo. Archeologo S. Sprindžio nuomone, įdomu patikrinti, kaip per 70 metų vandens savybės pakito.
Rado rumunišką 1942 metų laidos monetą, kažkokių popierių. Mingėliuose kartu dirbęs Kultūros vertybių globos tarnybos direktorius Linas Kvizikevičius pastaruosius išvežė į Lietuvos nacionalinį muziejų restauratoriams – žiūrės, kas ten yra.
Po skeletais gulėjo ir žaidimų kauliukas. Matyt, tarp mūšių apkase kareiviai leido laiką ir žaisdami.
Kapavietę buvo nelengva pasiekti
Archeologams nelengva buvo pasiekti po žemės sluoksniu besiilsinčius karius. Teko pasitelkti techniką. Ja nustumdė akmenis, čia atsiradusius, kai ūkininkai dirbo laukus.
S. Sprindžio teigimu, tas žmogus, kuriam priklauso šie laukai, nežinojo, kad pakelėje palaidoti žuvusieji. Jau pradėjus arti, kažkas jam pasakė, jog šioje vietoje yra kapinės – negalima arti.
Archeologai sako, jog karių palaidojimo vietas surasti nėra sunku. Geologinis sluoksnis – smėlis, žvyras, molis – dažniausiai būna šviesus. Iškasus duobę, paskui ją užpylus, smėlis susimaišo su viršutiniu tamsiu sluoksniu. Matyti duobės kontūrai.
Palaidotų žuvusių karių ieškoma įvairiose vietose. Ir ne visada – sėkmingai.
Kultūros vertybių globos tarnybos direktorius L. Kvizikevičius sako, jog tai vokiečiai (Vokietijoje esanti Vokiečių karių globos draugija, – A. B.) užsako šiuos darbus, „nes kariai taip gulėti negali“.
Vėliau jie perlaidojami Kaune, vokiečių karių kapinėse.
Lietuviams talkino ukrainietis
Archeologams tenka darbuotis visokiausiomis oro sąlygomis. Dirbdami Mingėliuose, nueidavo pasišildyti prie užsikurto lauželio. Bet kartais oi kaip nelengva, ypač praėjus šlabdribai, rast sausesnių šakalių ugnelei įžiebti...
Ir privažiuoti automobiliu pažliugusiu palaukės keliuku nėra taip paprasta. Ne kartą teko gerokai pavargti.
Tokie vargeliai, atrodo, negąsdino drauge su lietuvių archeologais Mingėliuose dirbusio kolegos iš Ukrainos Olego Osadčij. Bet jis teigė ne dirbti, o į svečius Lietuvon atvykęs.
Pasak O. Osadčij, Ukrainoje tokius darbus atliko dar paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Jo šalyje užkastų vokiečių kareivių buvo daug – Dnepropetrovsko, Lvovo, Charkovo ir kitomis kryptimis vyko dideli mūšiai.
S. Sprindys mano, kad dar turėtų gulėti apie 20 tūkstančių vokiečių kareivių, po visą Lietuvą išsibarsčiusių. Apie 16 tūkstančių jau perkelta į oficialias kapines. Tikslios statistikos nėra. Matyt, kai kurie kareivėliai taip ir liks nerasti...
Autoriaus nuotr.
Archeologai Mingėliuose ieško Antrajame pasauliniame kare žuvusių vokiečių kareivių palaikų.
Tenka atidžiai pasidarbuoti ir kastuvais, ir mentelėmis bei šepetėliais.
Archeologo Simono Sprindžio rankoje – ką tik rastas kareivio šalmas.
Tranšėjos dugną išvalius, jis nufotografuojamas. Tada jau galima iškelti rastuosius žmonių griaučius.
Maišai su palaikais sukraunami į automobilį. Jie bus vežami ten, kur saugomi, kol bus palaidoti.
Laužą bando užkurti ukrainietis archeologas Olegas Osadčij (kairėje) ir Kultūros vertybių globos tarnybos vadovas Linas Kvizikevičius.