Peršlapti Ventoje teko visiems

Perš­lap­ti Ven­to­je te­ko vi­siems

Šiuo me­tų lai­ku neįp­ras­ta­me žy­gy­je bai­da­rė­mis Ven­tos upe plau­kė ke­tu­ri eki­pa­žai iš Ven­tos ir du iš Pa­pi­lės (Akmenės r.).

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Dau­giau en­tu­zias­tų neat­si­ra­do, nors žy­gį or­ga­ni­za­vę Ven­tos gim­na­zi­jos ke­liau­to­jai iš anks­to kvie­tė kuo gau­siau pri­si­jung­ti.

Pa­sak gim­na­zi­jos mo­ky­to­jo Vy­tau­to Šiur­kaus, no­rė­jo­si pa­si­nau­do­ti plau­ki­mui pa­lan­kio­mis gam­tos są­ly­go­mis, kai upė ta­po neįp­ras­tai srau­ni.

Šil­tuo­ju me­tų lai­ku tėk­mė bū­na lė­ta, to­dėl bai­da­ri­nin­kai juo­kau­da­mi pa­ly­gi­na, kad Ven­ta ten­ka irk­luo­ti kaip plen­tu. Tuo tar­pu šiuo­met po pir­mo­jo snie­go tirps­mo van­dens ly­gis pa­ki­lęs, sro­vė stip­ri. To­dėl įma­no­ma plauk­ti pa­sro­viui, net ne­si­dar­buo­jant irk­lais, o vien tik pa­ko­re­guo­jant bai­da­rės ne­ši­mo kryp­tį.

Ta­čiau sa­vait­ga­lio plau­ki­kai ne­tau­pė jė­gų, irk­la­vo iš pe­ties. At­ro­dė, kad kas­met ven­tiš­kių įvei­kia­mas 16 ki­lo­met­rų žy­gis iš Pa­pi­lės į Ven­tą pa­si­baigs re­kor­diš­kai grei­tai – ne­pri­rei­kus po­ros va­lan­dų.

Vis dėl­to už­truk­ta il­giau. Mat fi­ni­šo tie­sio­jo­je ties bu­vu­siu ma­lū­nu ne­to­li Ven­tos mies­to vie­na bai­da­rė ap­vir­to. Plau­ku­sios mer­gi­nos at­si­dū­rė že­myn gal­va van­de­ny­je. Vie­ni bend­ra­žy­giai pa­dė­jo iš­si­kaps­ty­ti į kran­tą, ki­ti spė­jo su­čiup­ti sro­vės ne­ša­mą bai­da­rę, iš­grai­bė pa­skli­du­sius daik­tus.

To­je pa­čio­je vie­to­je per­šla­po ir ki­ti žy­gei­viai. Mat per ap­sem­tus ak­me­nis pa­šok­din­ta kiek­vie­na bai­da­rė iš­kart no­si­mi ner­da­vo į ki­ta­pus už­tvan­kos ge­ro­kai že­mes­nio ly­gio sro­vę, ir van­duo šliukš­tel­da­vo į vi­dų. To iš­ven­gė tik vie­nas eki­pa­žas, bai­da­rės vir­šų ap­den­gęs bre­zen­ti­niu ap­klo­tu.

Nuo van­dens pa­sun­kė­ju­siomis bai­da­rė­mis ta­po ne­bes­ta­bi­lu plauk­ti, ga­lė­jai ne­ti­kė­tai ap­virs­ti. To­dėl te­ko ieš­ko­ti vie­tos sta­čio­se pa­kran­tė­se bai­da­rėms iš­temp­ti  ir iš­tuš­tin­ti.

Vie­nas eki­pa­žas tai da­rė ant­rą kar­tą. Įpu­sė­jus žy­giui, bai­da­rė at­si­tren­kė į nu­lin­ku­sį me­dį. Po smū­gio aki­mirks­niu ap­suk­ta šo­nu, vos neap­vir­to aukš­tyn dug­nu. Bai­da­ri­nin­kai iš­si­gel­bė­jo, su­spė­ję įsi­kib­ti į me­džio ša­kas. To­liau jie ku­rį lai­ko irk­la­vo, sė­dė­da­mi van­de­ny­je, pa­te­ku­siame į bai­da­rę.

Po ne­ti­kė­tų per­mir­ki­mų van­duo bai­da­ri­nin­kams neat­ro­dė šal­tas. Ta­čiau na­muo­se daž­nas pa­ju­to mau­dy­nių žie­mą pa­sek­mes. Nuo di­des­nių ne­ga­la­vi­mų ap­si­sau­go­ta ar­ba­to­mis, šil­tes­niais dra­bu­žiais.

Ne­su­sir­go ir jau­niau­sias try­li­kos me­tų žy­gio da­ly­vis. Jis tvir­ti­no pa­si­ju­tęs net ge­riau. Prieš žy­gį slo­ga­vo, o po mau­dy­nių no­sis ta­po šva­ri.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

Žy­gei­viai bai­da­rė­mis šiuo me­tų lai­ku srau­nia Ven­ta star­ta­vo Pa­pi­lė­je prie pės­čių­jų til­to.

Jo­no STAN­KAUS nuo­tr.

Su ap­vir­sian­čia bai­da­re pir­mo­ji į van­de­nį pa­ni­ro To­ma Še­mek­lie­nė, pa­skui – Gre­ta Stat­ku­tė.