Mėgsta ir naujoves, ir išmėgintą klasiką

Mėgs­ta ir nau­jo­ves, ir iš­mė­gin­tą kla­si­ką

„Šiau­lių kraš­to“ kon­kur­so „Ga­mink ir bal­suok“ spa­lio mė­ne­sio lai­mė­to­ja ta­pu­si rad­vi­liš­kie­tė so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Mi­re­ta BA­NAI­TIE­NĖ mėgs­ta ar­ti­muo­sius nu­ste­bin­ti vis nau­ju pa­tie­ka­lu, ta­čiau yra iš­ti­ki­ma se­niems, ne kar­tą iš­mė­gin­tiems pa­tie­ka­lų re­cep­tams.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Per šven­tes – tik pa­čios ga­min­ti pa­tie­ka­lai

Rad­vi­liš­kie­tė M. Ba­nai­tie­nė nuo pat jos re­cep­to pa­skel­bi­mo die­nos iš­si­ver­žė į ly­de­rės po­zi­ci­ją ir ta­po spa­lio mė­ne­sio nu­ga­lė­to­ja.

Ga­min­ti mėgs­tan­ti mo­te­ris tą­kart „Šiau­lių kraš­to“ skai­ty­to­jams pa­siū­lė iš­mė­gin­ti iš mė­sos far­šo ir teš­los sa­vo jau se­no­kai ga­mi­na­mų „srai­gių“ pa­tie­ka­lą.

M. Ba­nai­tie­nė juo­kė­si: ne­ma­žai drau­gų yra ra­ga­vę jos „srai­gių“, tad gal vi­si val­giu­sie­ji už jas ir bal­sa­vo.

Ne vien šis pa­tie­ka­las yra mė­gia­mas Mi­re­tos šei­mo­je ir tarp drau­gų. Pa­gal tu­ri­mą se­no­vi­nį re­cep­tą ji ke­pa tor­tą „Jau­nys­tė“, ku­ris kuo il­giau sto­vi, tuo yra ska­nes­nis. Šei­mos šven­tės neap­siei­na ir be na­mi­nės miš­rai­nės, nors šiaip ma­jo­ne­zi­nes miš­rai­nes ji sten­gia­si pa­keis­ti leng­ves­nė­mis.

„Di­džiau­sia ma­no pa­tie­ka­lų ver­tin­to­ja yra duk­ra – ji vi­sa­da pa­sa­ko, ko pa­tie­ka­lui trūks­ta, ar jis ska­nus. Ki­ti gal ir ne­drįs­ta tie­siai į akis to pa­sa­ky­ti, to­dėl tik gi­ria“, – vėl juo­kia­si re­cep­to lai­mė­to­ja.

Na­miš­kiai per šven­tes daž­niau­siai ren­ka­si Ba­nai­čių na­muo­se.

„Tam pra­de­du ruoš­tis iš anks­to – ap­gal­vo­ju me­niu, su­da­rau rei­kia­mų pro­duk­tų są­ra­šą, su­si­per­ku juos ir ta­da jau pa­si­rai­to­ju ran­ko­ves“, – apie ren­gi­mą­si šei­mos šven­tėms pa­sa­ko­ja Mi­re­ta.

Anot jos, kiek­vie­noms šven­tėms ji sten­gia­si pa­ga­min­ti vie­ną ar ke­lis nau­jus, dar ne­ra­gau­tus pa­tie­ka­lus, bet pa­grin­dą vi­sa­da su­da­ro tra­di­ci­niai, jau ne kar­tą iš­mė­gin­ti pa­tie­ka­lai.

„Pa­ti ga­mi­nu vis­ką – pas ma­ne ne­bū­na par­duo­tu­vi­nių tor­tų ar py­ra­gų. Ir juos, ir už­kan­džius ar karš­tus pa­tie­ka­lus ruo­šiu pa­ti. Man pa­tin­ka ar­ti­muo­sius ir drau­gus pra­džiu­gin­ti ska­niais val­giais“, – sa­ko M. Ba­nai­tie­nė.

Kas­dien Mi­re­ta nie­ko ypa­tin­go ne­ga­mi­na, mat, vy­rą iš­lei­du­si į to­li­muo­sius rei­sus, gai­li lai­ko mais­to ga­mi­ni­mui. Už­tat vy­rui į ke­lio­nę pri­de­da tiek vis­ko, kad už­tek­tų sa­vai­tei ar dviem.

„Prip­ra­ti­nau jį val­gy­ti troš­ki­nius, iš­mo­kiau, kaip ką rei­kia šil­dy­tis. O ir man ke­lioms die­noms taip pat lie­ka pri­ga­min­tų pa­tie­ka­lų“, – sa­ko rad­vi­liš­kie­tė.

Idė­jos – iš kny­gų, drau­gių ir in­ter­ne­to

M. Ba­nai­tie­nė sa­ko at­min­ti­nai ži­nan­ti tik se­niau­siai ga­mi­na­mų pa­tie­ka­lų re­cep­tus, o šiaip vis žvilg­te­li tai į kny­gą, tai į in­ter­ne­tą.

Tu­ri ir itin se­ną re­cep­tų kny­gą, ku­rio­je kai ką net sun­ku su­pras­ti, ypač se­no­vi­nius ma­ta­vi­mo vie­ne­tus. Ne­gir­dė­ti bū­na ir kai ku­rių ing­re­dien­tų pa­va­di­ni­mai.

„Ne vi­sais pa­ra­šy­mais ga­li ak­lai pa­si­ti­kė­ti. Pas­te­bė­jau, kad in­ter­ne­ti­niuo­se re­cep­tuo­se bū­na ir klai­dų ar­ba ne vis­kas pa­ra­šo­ma. Bū­na, pa­vyz­džiui, kad vaiz­do įra­še ma­tai vie­no­kią ei­gą ir su­dė­ti­nes da­lis, o ap­ra­šy­me – kit­ką, to­dėl ten­ka va­do­vau­tis vi­su­ma“, – pa­ste­bė­tus ne­tiks­lu­mus at­sklei­džia ga­min­to­ja.

Tuos re­cep­tus, ku­riuos iš­mė­gi­na ir jie pa­tin­ka, Mi­re­ta pa­si­žy­mi ar­ba at­si­spaus­di­na, kad pri­rei­kus, tu­rė­tų po ran­ka.

Jų šei­mo­je ne­be to­kie po­pu­lia­rūs, kaip anks­čiau, kon­ser­vuo­ti pro­duk­tai. M. Ba­nai­tie­nė ne­be­ga­mi­na kom­po­tų, ma­žiau ver­da uo­gie­nių. Jei jau kon­ser­vuo­ja, tai ma­mos užau­gin­tus agur­kus, o šiaip gar­ny­rui ne­ma­žai val­go švie­žių ar rau­gin­tų dar­žo­vių.

Ir vi­so­kiau­sių anks­čiau po­pu­lia­rių „ve­ge­tų“ ne­be­nau­do­ja – ge­riau jau įpras­tų prie­sko­nių: drus­kos, pi­pi­rų, kra­pų, ki­tų prie­sko­ni­nių žo­le­lių. Kra­pų žie­mai pri­si­šal­do.

Ar­tė­jan­čioms šven­tėms Mi­re­ta siū­lo iš­mė­gin­ti la­bai ne­su­dė­tin­gą, ta­čiau ska­nų ir gra­žiai ant sta­lo at­ro­dan­tį mal­tos mė­sos py­ra­gą.

Šven­ti­nis mė­sos py­ra­gas

Jam rei­kės 500 gra­mų mal­tos kiau­lie­nos, 1 kiau­ši­nio, ke­lių rie­ke­lių pie­ne mir­ky­to ba­to­no, 4 mor­kų, 200 gra­mų špi­na­tų, 3 skil­te­lių čes­na­ko, 3 svo­gū­nų, drus­kos, pi­pi­rų, svies­to ke­pi­mui.

Į mal­tą mė­są rei­kia įmai­šy­ti kiau­ši­nį, mir­ky­tą ba­to­ną ir 1 smul­kiai su­pjaus­ty­tą svo­gū­ną. Far­šą pa­gar­din­ti pi­pi­rais ir drus­ka.

Li­ku­sius svo­gū­nus ap­ke­pin­ti svies­te, į tą pa­čią kep­tu­vę su­dė­ti stam­biai tar­kuo­tas mor­kas ir kep­ti, kol iš­keps. Pa­bai­go­je su­dė­ti traiš­ky­tą čes­na­ką, pa­gar­din­ti drus­ka ir pi­pi­rais. Gau­tą įda­rą at­vė­sin­ti.

Špi­na­tus trum­pai pa­ke­pin­ti ne­di­de­lia­me kie­ky­je svies­to, pa­gar­din­ti pi­pi­rais bei drus­ka.

Pail­gą (kek­si­nę) ke­pi­mo for­mą iš­tep­ti alie­ju­mi ir tuo­met vis­ką sluoks­niuo­ti: far­šas, mor­kų ma­sė, far­šas, špi­na­tai, far­šas, mor­kų įda­ras ir ga­liau­siai vis­ką už­deng­ti li­ku­siu far­šu.

Dė­ti į or­kai­tę ir kep­ti apie va­lan­dą 200 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je. Pjaus­ty­ti rie­ke­lė­mis, kai ge­rai at­vės­ta.

Ska­naus!

Lai­mos AGA­NAUS­KIE­NĖS nuo­tr.

Kon­kur­so „Ga­mink ir bal­suok“ spa­lio mė­ne­sio nu­ga­lė­to­ja ta­pu­siai rad­vi­liš­kie­tei Mi­re­tai Ba­nai­tie­nei – „Šiau­lių kraš­to“ do­va­no­ta kny­ga.