Kovoje su narkotikais per daug pliurpiama

Kovoje su narkotikais per daug pliurpiama

Ko­vo­je su nar­ko­ti­kais per daug pliur­pia­ma

Pro­fe­so­rius Au­re­li­jus Ve­ry­ga Kel­mė­je vy­ku­sio­je svei­ka­tos kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­jo apie nar­ko­ti­nes me­džia­gas, pa­žy­mė­da­mas, jog ka­ras prieš nar­ko­ti­kus nė­ra pra­lai­mė­tas.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Nuo Kra­žių ki­lęs pro­fe­so­rius Au­re­li­jus Ve­ry­ga pa­si­da­li­jo min­ti­mis apie žmo­nių po­žiū­rį į nar­ko­ti­kus.

Pro­fe­so­riui ne­ra­mu dėl vis la­biau įsi­ga­lin­čios ten­den­ci­jos, jog drau­di­mais ne­la­bai ką ir iš­sprę­si. Ame­ri­ko­je po­pu­lia­rus po­sa­kis, jog „ka­ras prieš nar­ko­ti­kus yra pra­lai­mė­tas“. Išei­tis bū­tų – le­ga­li­zuo­ti nar­ko­ti­kus. Ir Lie­tu­vo­je ki­lęs di­džiu­lis ju­dė­ji­mas, kad bū­tų le­ga­li­zuo­tos nar­ko­ti­nės ka­na­pės.

„O kas tą ka­rą pra­lai­mė­jo? Su kuo mes Lie­tu­vo­je ka­ria­vo­me? Tik­ras ka­ras su šau­tu­vais, lie­ja­mu krau­ju, po­li­ci­nin­kų ir nar­ko­ti­nių me­džia­gų ga­ben­to­jų au­ko­mis ir šian­dien vyks­ta Ame­ri­kos-Mek­si­kos pa­sie­ny­je.

Man la­biau pa­na­šu, kad su nar­ko­ti­kais „ka­ria­vo­me“ pa­na­šiai, kaip su al­ko­ho­liu. Taip „ka­ria­vo­me“, kad vis­ką pa­lei­do­me iki to­kio ly­gio, jog vie­to­je pla­nuo­to al­ko­ho­lio var­to­ji­mo su­ma­ži­ni­mo 25 pro­cen­tais, pa­di­di­no­me 130 pro­cen­tų. Ar esa­te gir­dė­ję bent vie­ną sis­te­min­gą, moks­lu pa­grįs­tą psi­choak­ty­vių me­džia­gų pre­ven­ci­jos prie­mo­nę? Aš – ne. Ži­nau tik ini­cia­ty­vų, ku­rios at­si­ras­da­vo. Ta­čiau, ka­dan­gi ne­bū­da­vo pi­ni­gų joms įgy­ven­din­ti, neil­gai gy­vuo­da­vo. Bet ka­ru to tik­rai ne­ga­li­ma va­din­ti“, – svars­tė A. Ve­ry­ga.

Is­lan­di­ja pro­fe­so­riui yra vie­nas iš ge­riau­sių pa­vyz­džių. Nuo 2008 me­tų iki 2011 me­tų ša­lis su nar­ko­ti­kais tik­rai ka­ria­vo.

„Mes dau­giau pliur­pia­me. Vie­nais me­tais ką nors prii­ma­me, ki­tais – jau at­šau­kia­me. Nes­pė­jo įsi­ga­lio­ti al­ko­ho­lio rek­la­mos drau­di­mas, jau ir at­šauk­tas. Ma­žai, per mi­li­met­rą, ke­lių bal­sų Sei­me trū­ko, kad bū­tų vėl leis­ta al­ko­ho­liu pre­kiau­ti de­ga­li­nė­se“, – pa­žy­mė­jo. Ir klau­sė: ar dėl drau­di­mo pre­kiau­ti de­ga­li­nė­se al­ko­ho­liu daug jų už­si­da­rė? Kel­mė­je – nė vie­na, ir ku­ras ne­pab­ran­go.

Klai­da – leng­vai priei­na­mos le­ga­lios psi­chot­ro­pi­nės me­džia­gos. A. Ve­ry­gos stu­den­tė ba­ka­lau­rė at­li­ko dvie­jų uni­ver­si­te­tų stu­den­tų (370) ap­klau­są ir su­ži­no­jo, jog bent kar­tą per gy­ve­ni­mą nar­ko­ti­nes ka­na­pes rū­kė 70 pro­cen­tų vai­ki­nų, mer­gi­nų – pu­sė vi­sų ap­klaus­tų­jų.

Per pa­sta­rą­jį mė­ne­sį „žo­lę“ rū­kė 50 pro­cen­tų vai­ki­nų ir 68 pro­cen­tai mer­gi­nų. „Kai vai­kai rū­ko prie mo­kyk­los, rei­kia su­si­mąs­ty­ti, ar tik­rai pa­pras­tas ci­ga­re­tes“.

Ne­ga­na to,  vis ne­ty­la kal­bos apie nar­ko­ti­nių ka­na­pių le­ga­li­za­vi­mą, pa­si­ro­do ne vie­nas straips­nis apie tai, kad šios ka­na­pės ga­li iš­gy­dy­ti vė­žį.

„Tie­siog šven­tas rei­ka­las tos ka­na­pės. Jei vi­si žmo­nės rū­ky­tų ka­na­pes, tai vė­žio ap­skri­tai ne­lik­tų, vi­si bū­tų lai­min­gi, nie­kas ne­be­sirg­tų, ne­si­pyk­tų ir pa­na­šiai. Ar tik­rai taip yra ir bū­tų?“ – iro­ni­za­vo A. Ve­ry­ga.

Žmo­gus, var­to­jan­tis al­ko­ho­lį, ži­no: iš pra­džių bus links­ma, sma­gu, ge­rai, blo­gai pa­si­da­rys kur kas vė­liau. Ly­giai tas pa­ts ir su „žo­le“.

Ne vie­nas ir ne du ty­ri­mai aiš­kiai ro­do, jog sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ka tarp re­gu­lia­riai var­to­ju­sių (bent 50 kar­tų ka­na­pes rū­kę per gy­ve­ni­mą) nar­ko­ti­nes ka­na­pes yra kur kas di­des­nė ne­gu ne­gu „šva­rių“ žmo­nių, o ši­zof­re­ni­jų pa­dau­gė­ja net pen­kis kar­tus.

Nar­ko­ti­nės ka­na­pės na­tū­ra­liai Lie­tu­vo­je neau­ga. Bet, pa­sak pro­fe­so­riaus Au­re­li­jaus Ve­ry­gos, žmo­nės daž­nai ne­sup­ran­ta, jog ka­na­pė ka­na­pei ne­ly­gu.

„Ne­va nuo se­no ka­na­pės bū­da­vo au­gi­na­mos, iš jų ve­ja­mos vir­pės ir pa­na­šiai. Ir da­bar ūki­nin­kai au­gi­na ka­na­pes, bet ne nar­ko­ti­nes, o pluoš­ti­nes. Už jų au­gi­ni­mą joks lais­vės atė­mi­mo ter­mi­nas ne­gre­sia, nors ir di­džiau­sią plan­ta­ci­ją už­veis­tu­mė­te“, – sa­kė A. Ve­ry­ga.

Au­to­rės nuo­tr.

Pro­fe­so­rius Au­re­li­jus Ve­ry­ga tvir­ti­no, jog jam dirb­ti su nuo nar­ko­ti­nių ka­na­pių pri­klau­so­mais žmo­nė­mis – di­džiu­lis iš­šū­kis. Daž­niau­siai to­kie žmo­nės ne­ma­to pro­ble­mų, ne­no­ri nie­ko da­ry­ti, ne­sup­ran­ta, ko­dėl reik­tų keis­tis.