Sudeginti knygų apie indėnus vertėjo namai

Sudeginti knygų apie indėnus vertėjo namai

Su­de­gin­ti kny­gų apie in­dė­nus ver­tė­jo na­mai

Kel­mė­je, Lau­ko gat­vė­je, su­de­gė me­di­nis na­mas, ku­ria­me gy­ve­no Kel­mės mo­ky­to­jas, švie­tė­jas ir pir­ma­sis kny­gų apie in­dė­nus ver­tė­jas į lie­tu­vių kal­bą Jo­nas Va­dei­kis.

Gais­rą su­kė­lė įsi­bro­vę be­na­miai, ku­rie vos ne­su­de­gė ir pa­tys.

Dėl be­na­mių ir aso­cia­lių as­me­nų kal­tės Kel­mė­je ky­la jau ne pir­mas gais­ras.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Gais­rą su­kė­lė be­na­miai

Gais­ras Lau­ko gat­vė­je ki­lo spa­lio 24-ąją. 17 va­lan­dą 52 mi­nu­tės pro sto­gą be­si­ver­žian­čias lieps­nas pa­ste­bė­jo iš dar­bo grį­žę kai­my­nai. Jie pra­ne­šė Bend­ra­jam pa­gal­bos cent­rui. Per ke­tu­rias mi­nu­tes į gais­ra­vie­tę nu­vy­kę ug­nia­ge­siai ra­do pa­sta­tą de­gan­tį at­vi­ra lieps­na. Iš pa­sta­to spė­jo gy­vus iš­ves­ti du vy­rus, ku­rie ras­ti prie išė­ji­mo vi­siš­kai ne­sio­rien­tuo­jan­tys ap­lin­ko­je.

Jie, ma­no­ma, ir su­kė­lė gais­rą. Elekt­ra na­me bu­vo at­jung­ta, pa­ku­ra išar­dy­ta. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pra­dė­ju­si po­li­ci­ja aiš­ki­na­si, nuo ko – žva­kės, nuo­rū­kos ar ki­to ug­nies šal­ti­nio – ki­lo gais­ras.

Ap­de­gę vy­rai nu­vež­ti į li­go­ni­nę. Su­tei­kus pa­gal­bą, vie­nas, ap­de­gęs ran­kos rie­šą, iš­leis­tas. Ki­tas dėl stip­res­nių nu­de­gi­mų gy­do­mas sta­cio­na­re.

Paaiš­kė­jo, jog tai ne kar­tą už va­gys­tes teis­ti be­na­miai 52 me­tų J. Ž. ir 57 me­tų V. A. At­vė­sus orams, vy­rai nu­spren­dė pri­si­glaus­ti ne­gy­ve­na­mo­je so­dy­bo­je Lau­ko gat­vė­je. Kai­my­nai juos čia lan­kan­tis pa­ste­bė­jo dvi sa­vai­tės iki gais­ro.

Ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė yra nu­pir­ku­si kon­tei­ne­ri­nį na­me­lį, ku­ria­me per šal­čius ga­lė­tų pri­si­glaus­ti be­na­miai ar ki­ti ne­lai­mės iš­tik­ti žmo­nės. V. A. bu­vo nuė­jęs pra­šy­ti prie­globs­čio, ta­čiau, su­ži­no­jęs, kad na­me­ly­je ga­li nak­vo­ti tik blai­vūs as­me­nys, jo at­si­sa­kė.

Na­mas, pri­klau­sęs vie­nam iš gar­siau­sių praė­ju­sio am­žiaus pa­bai­gos Kel­mės žmo­nių mo­ky­to­jui ir ver­tė­jui Jo­nui Va­dei­kiui, ku­rio var­du pa­va­din­ta vie­na Kel­mės gat­vių, jau ne­re­mon­tuo­ti­nas. Nu­de­gė sto­gas, di­džio­ji da­lis per­dan­gos, iš­de­gė vir­tu­vės, kam­ba­rio, ko­ri­do­riaus vi­dus, su­de­gė lo­va ir ki­ti na­me dar li­kę bal­dai.

Išg­robs­ty­ti ver­tin­gi daik­tai

Na­mo sa­vi­ni­nin­kai J. Va­dei­kio duk­ra ir sū­nus gy­ve­na Kau­ne. Yra jau gar­baus am­žiaus.

Po J. Va­dei­kio mir­ties 1982 me­tais na­me gy­ven­ti li­ko jo naš­lė ir vy­riau­sias sū­nus. Ji pa­li­ko na­mą sū­nui Al­gir­dui bei Kau­ne gy­ve­nu­siai ir mo­ky­to­ja dir­bu­siai duk­rai Kat­rei. Jau­nė­lis sū­nus Alek­sand­ras gy­ve­na Ru­si­jo­je.

Po mo­ti­nos mir­ties Lau­ko gat­vė­je esan­čio­je so­dy­bo­je li­ko šei­mi­nin­kau­ti sū­nus Al­gir­das. Pa­sak jį pa­ži­no­ju­sių kel­miš­kių, jis ne­la­bai te­ver­ti­no tė­vo pa­li­ki­mą. So­dy­bo­je lan­ky­da­vo­si aso­cia­lūs as­me­nys. Jie iš­ve­žė daug ver­tin­gų daik­tų.

Va­dei­kių gi­mi­nai­tis kel­miš­kis Vai­nius Ur­bo­na­vi­čius su ap­gai­les­ta­vi­mu pri­si­me­na, kaip kaž­ko­kie neaiš­kūs žmo­nės už sim­bo­li­nę kai­ną nu­pir­ko 18 am­žiaus for­te­pi­jo­ną, ver­tą 100 tūks­tan­čių li­tų. Jį bū­tų mie­lai nu­pir­kęs Kel­mės kraš­to mu­zie­jus, ta­čiau mu­zie­jaus va­do­vai pa­ma­nė, jog neį­pirks to­kio ver­tin­go ir bran­gaus eks­po­na­to.

Kaip pa­sa­ko­ja mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė, mu­zie­jus pa­jė­gė nu­pirk­ti J. Va­dei­kio sta­lą, ku­rį jis bu­vo pir­kęs iš ku­ni­go pro­fe­so­riaus Kons­tan­ti­no Kur­na­taus­ko. Pir­ko ne­ma­žai kny­gų.

Mu­zie­ju­je įsteig­ta Kar­lo Ma­jaus, ku­rio kū­ri­nius apie in­dė­nus pir­ma­sis Lie­tu­vo­je pra­dė­jo vers­ti J. Va­dei­kis, eks­po­zi­ci­ja. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jai ga­li pa­šau­dy­ti iš in­dė­niš­kų lan­kų.

Prig­lau­dė iš Si­bi­ro grį­žu­sius

J. Va­dei­kio gi­mi­nai­tis kel­miš­kis Vai­nius Ur­bo­na­vi­čius pa­sa­ko­ja, jog na­mo Lau­ko gat­vė­je pa­skir­tis bu­vo la­bai kil­ni. J. Va­dei­kio žmo­nos Bro­nės Eit­man­ty­tės tė­vas gy­ve­no kai­me. Jis ūki­nin­ka­vo, tu­rė­jo 36 hek­ta­rus že­mės. Na­mą Kel­mė­je, Lau­ko gat­vė­je, nu­pir­ko, kad ja­me ga­lė­tų gy­ven­ti Kel­mė­je be­si­mo­kan­tys vai­kai.

Vė­liau, kai so­vie­tų val­džia na­cio­na­li­za­vo jo že­mę, pa­ts per­si­kė­lė gy­ven­ti į Kel­mę, o po mir­ties pa­li­ko na­me­lį sa­vo duk­rai J. Va­dei­kio žmo­nai Bro­nei.

„Aš ir pa­ts esu gy­ve­nęs ta­me na­me, – pa­sa­ko­ja V. Ur­bo­na­vi­čius. – Kai 1955 me­tais grį­žo­me iš Si­bi­ro trem­ties, ne­tu­rė­jo­me kur glaus­tis. Ka­dan­gi ma­no ma­ma ir Bro­nė Va­dei­kie­nė bu­vo se­se­rys, Va­dei­kiai mus pri­glau­dė. Iki šiol ste­biuo­si J. Va­dei­kio ge­ru­mu ir švie­su­mu. Tuo me­tu jis vie­nas dir­bo ir iš­mai­ti­no sa­vo ir mū­sų šei­mas – aš­tuo­nias bur­nas.“

V. Ur­bo­na­vi­čiaus tė­vas ir J. Va­dei­kis su pir­mą­ja lai­da bai­gė Kra­žių gim­na­zi­ją. Abu la­bai mė­go kny­gas. Me­na, jog J. Va­dei­kis nuo­lat skai­ty­da­vo ar­ba dar­buo­da­vo­si prie ver­ti­mų.

Iš vo­kie­čių kal­bos vers­ti kny­gas J. Va­dei­kis pra­dė­jo dar stu­di­juo­da­mas. Stu­di­juo­ti lie­tu­vių kal­bą ir li­te­ra­tū­rą jį pa­ska­ti­no Kra­žių gim­na­zi­jo­je ap­si­lan­kęs pro­fe­so­rius V. My­ko­lai­tis-Pu­ti­nas, S. Nė­ris, J. Paukš­te­lis, J. Gru­šas. Ka­dan­gi stu­di­juo­damas ver­tė­si sun­kiai, bu­vęs jo mo­ky­to­jas J. Tal­man­tas pa­tar­pi­nin­ka­vo, kad lei­dyk­los priim­tų jo ver­ti­mus. Jis pir­ma­sis Lie­tu­vo­je iš­ver­tė Kar­lo Ma­jaus nuo­ty­kių ro­ma­nus „Vi­ne­tu“, „Si­dab­ro eže­ro tur­tai“, „Per dy­ku­mą“.

J. Va­dei­kis yra dir­bęs Plun­gė­je ir Lin­ku­vo­je. Vė­liau su­grį­žo į Kel­mę, kur dir­bo mo­ky­to­ju, gim­na­zi­jos di­rek­to­riu­mi, Švie­ti­mo sky­riu­je.

Gais­rai už­prog­ra­muo­ti

Kai J. Va­dei­kio duk­ra Kat­rė į Kau­ną pa­kvie­tė gy­ven­ti ir bro­lį Al­gir­dą, na­me­lį Lau­ko gat­vė­je ke­ti­no par­duo­ti. Ta­čiau iš kar­to ne­pa­vy­ko. Vė­liau ta­po su­dė­tin­ga va­ži­nė­ti į Kel­mę. V. Ur­bo­na­vi­čius už­ka­lė lan­gus ir kar­tais nu­va­žiuo­da­vo pa­si­žiū­rė­ti, kaip lai­ko­si Va­dei­kių na­mai.

Be­na­miai įsi­bro­vę į sve­ti­mas pa­tal­pas ir aso­cia­lūs as­me­nys Kel­mė­je su­ke­lia jau ne pir­mą gais­rą. Prieš ke­le­tą me­tų lieps­no­jo ne­gy­ve­na­mas na­mas Lais­vės gy­nė­jų aikš­tė­je. To­je pa­čio­je Lau­ko gat­vė­je ne­ per­ se­niau­siai su­de­gė vie­nam iš gar­siau­sių Kel­mės aso­cia­lų pri­klau­sęs na­mas.

Gir­tuok­liai bro­vė­si į įspū­din­gos ar­chi­tek­tū­ros me­di­nį bu­vu­sį tei­sė­jo na­mą S. Nė­ries gat­vė­je. Pa­sak Kel­mės se­niū­no R. At­ko­čai­čio, šį pa­sta­tą per­pir­ko jau ket­vir­tas sa­vi­nin­kas. Ta­čiau nie­kas iki šiol ne­gy­ve­na. „Gais­ras ir čia – už­prog­ra­muo­tas, tik lai­ko klau­si­mas“, – įsi­ti­ki­nu­si Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė.

Su­de­gin­tų so­dy­bų šei­mi­nin­kai kar­tais nė ne­ra­šo pra­šy­mo po­li­ci­jai, kad nio­ko­to­jus nu­baus­tų. Jie nie­ko ne­tu­ri ir nie­ko iš jų ne­pri­si­tei­si.

Au­to­rės nuo­tr.

Iš ži­no­mo pe­da­go­go ir ver­tė­jo na­mų li­ko tik griu­vė­siai.

Įdo­mios ar­chi­tek­tū­ros bu­vęs tei­sė­jo na­mas pa­kei­tė jau ne vie­ną šei­mi­nin­ką, ta­čiau iki šiol te­bė­ra ne­gy­ve­na­mas. Ar jo neiš­tiks toks pat li­ki­mas kaip J. Va­dei­kio na­mų?

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus nuo­tr.

Ver­tė­jas ir pe­da­go­gas Jo­nas Va­dei­kis lai­ko­mas žy­miu Kel­mės žmo­gu­mi. Jo var­du pa­va­din­ta gat­vė. Ta­čiau jo na­mų ne­pa­jėg­ta iš­sau­go­ti.