Prekyba žmonėmis plečiasi

Pre­ky­ba žmo­nė­mis ple­čia­si

Pre­ky­bos žmo­nė­mis au­kos gy­ve­na ne kaž­kur Af­ri­ko­je, Azi­jo­je ar tik di­džiuo­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se, bet gre­ta mū­sų, tik jos neat­pa­žįs­ta­mos, nes ap­lin­ki­niai ne­su­ge­ba ar bai­mi­na­si, kad įsi­ki­šę pa­tys ne­nu­ken­tė­tų. O nu­ken­tė­ju­sie­ji ne­re­tai ne­su­vo­kia ta­pę au­ko­mis, nes iš­nau­do­ji­mo for­mos kin­ta, Jo­niš­ky­je su­reng­ta­me fo­ru­me sa­kė Lie­tu­vos „Ca­ri­to“ at­sto­vė Kris­ti­na Mi­ši­nie­nė.

Jos tei­gi­nius šo­ki­ruo­jamai iliust­ra­vo Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos spe­cia­lis­tės pa­teik­tas at­ve­jis, ka­da glo­bos na­mų dar­buo­to­jai no­rė­jo, jog ne­pil­na­me­tė su­tri­ku­sio in­te­lek­to mer­gi­na, užuo­t jai rea­liai pa­dė­jus, grei­čiau bū­tų eman­ci­puo­ta, nes kė­lė daug pro­ble­mų.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Spe­cia­lis­tę šo­ki­ra­vo glo­bos įstai­gos po­žiū­ris

Prieš me­tus pra­dė­ju­si dirb­ti Jo­niš­kio vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Do­na­ta Ul­vy­dai­tė pir­mą­jį dar­bo mė­ne­sį pa­ty­rė ne­ti­kė­tą iš­ban­dy­mą.

Ji bu­vo pa­kvies­ta į glo­bos įstai­gą pa­si­kal­bė­ti dėl vie­nos su­tri­ku­sio in­te­lek­to ne­pil­na­me­tės mer­gai­tės. Dar­buo­to­ja bu­vo tik­ra, kad pra­šo­ma pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos, kaip su mi­nė­ta paaug­le dirb­ti, ta­čiau nu­vy­kus skam­bė­jo vi­sai ki­ta te­ma: ko­kios ga­li­my­bės spręs­ti pa­grei­tin­tą paaug­lės eman­ci­pa­ci­ją, tai yra – tei­si­nį jos pri­pa­ži­ni­mą vi­siš­kai veiks­nia ir at­sa­kin­ga už sa­vo gy­ve­ni­mą, nes ji ke­lia daug pro­ble­mų, nuo­lat bėg­da­ma iš įstai­gos pas ge­ro­kai vy­res­nius vai­ki­nus ar suau­gu­sius vy­rus.

„Po­žiū­ris ma­ne šo­ki­ra­vo. At­sa­kiau, kad net to­kios kal­bos ne­ga­li bū­ti. Glo­bos ins­ti­tu­ci­ja yra at­sa­kin­ga už ne­pil­na­me­tę mer­gai­tę. Jei rei­kia, tu­rė­tų už ran­kos ve­džio­ti į mo­kyk­lą ir at­gal,“ – tei­gė D. Ul­vy­dai­tė, pa­ste­bė­ju­si, kad trūks­ta kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų, ku­rie su­pras­tų, kas yra pro­ti­nis at­si­li­ki­mas ar ka­da as­muo ne­ga­li iki ga­lo su­vok­ti sa­vo pa­si­rin­ki­mo.

Kal­ban­tis paaiš­kė­jo, kad net ne vi­sa­da bū­da­vo pra­ne­ša­ma po­li­ci­jai apie pa­bė­gu­sią paaug­lę, nes esą pa­rei­gū­nai pyk­da­vo. Su­ras­ta mer­gi­na tvir­tin­da­vo su vy­rais tu­rė­ju­si in­ty­mių san­ty­kių sa­vo no­ru. Į ją ne­žiū­rė­ta kaip į au­ką.

Įta­ri­mai dėl ver­ba­vi­mo pro­sti­tu­ci­jai

„Mes ži­no­me ke­lias ne­pil­na­me­tes mer­gi­nas iš so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų, gy­ve­nan­čias su suau­gu­siais par­tne­riais. So­cia­liai ne­bran­džios paaug­lės pa­per­ka­mos nu­pir­kus te­le­fo­ną, gra­žes­nį megz­ti­nį, ba­tu­kus. O jų tė­vai net džiau­gia­si, nes tie vy­rai at­ve­ža mais­to šei­mai ar­ba bent jau ne­rei­kia mai­tin­ti pa­pil­do­mai dar vie­nos bur­nos. Ta­čiau ke­lia abe­jo­nių to­kių vai­ki­nų su­me­ti­mai: ar tai mei­lė, ar no­ras ten­kin­ti ly­ti­nius po­rei­kius,“ – pa­sa­ko­jo D. Ul­vy­dai­tė.

Ji pa­tei­kė dar vie­ną pa­vyz­dį, ka­da jau­na, pro­ti­nį at­si­li­ki­mą tu­rin­ti mer­gi­na pa­gim­dė kū­di­kį, ku­ris bu­vo lai­ki­nai paim­tas į glo­bos įstai­gą. Ban­dy­ta ug­dy­ti jos mo­ti­nys­tės įgū­džius. Bet iš­vy­kus mo­ky­tis Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bą pa­sie­kė raš­tas, kad mer­gi­na gy­ve­na Šiau­liuo­se pas kaž­ko­kį drau­gą, tad jos by­lą de­rė­tų per­siųs­ti Šiau­liams.

At­kak­li Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos spe­cia­lis­tė ne­nu­mo­jo ran­ka, iš­siaiš­ki­no, kur, su kuo mer­gi­na gy­ve­na. Tai, ką ji pa­ma­tė, su­kė­lė rim­tų įta­ri­mų, kad 18-me­tė ga­li bū­ti ver­buo­ja­ma vyk­ti į už­sie­nį neaiš­kiai veik­lai, grei­čiau­siai – pro­sti­tu­ci­jai.

Vi­sa a­pi­man­ti bai­mės at­mos­fe­ra

Lie­tu­vos „Ca­ri­to“ pro­gra­mos va­do­vė Kris­ti­na Mi­ši­nie­nė sa­kė, kad pa­gal­bą pro­sti­tu­ci­jos ir ki­toms pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms jų or­ga­ni­za­ci­ja tei­kia jau 16 me­tų, bet srau­tas ne­si­bai­gia.

Iš­nau­do­ji­mo for­mos kei­čia­si. Jei anks­čiau iš­skir­ti­nai bū­da­vo ve­ža­mos mer­gi­nos, da­bar – ir vy­rai, vai­ki­nai, vai­kai. Jie ga­be­na nar­ko­ti­kus skran­džiuo­se iš Pie­tų Ame­ri­kos ša­lių, va­gi­liau­ja par­duo­tu­vė­se, ne­tgi da­ly­vau­ja ko­vo­se, už­da­ry­ti į nar­vus – at­ro­dy­tų, kad to­kie da­ly­kai vyks­ta tik fil­muo­se.

„Iš sa­vo dar­bo pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, jog au­ka be­veik nie­ka­da pa­ti nea­teis skųs­tis. Ir ypač bai­su gir­dė­ti, kai so­cia­li­niai dar­buo­to­jai bi­jo už­pil­dy­ti pre­ky­bos žmo­nė­mis iden­ti­fi­ka­vi­mo kor­te­les, pra­neš­ti apie įta­ri­mus po­li­ci­jai, nes ma­no, kad nu­ken­tės pa­tys. Tau­ra­gė­je so­cia­li­niai dar­buo­to­jai pa­sa­ko­jo ži­nan­tys, kad jau­nuo­liai iš­ve­ža­mi į už­sie­nį vog­ti par­duo­tu­vė­se, bet pa­vo­jin­ga kal­bė­ti, nes ver­buo­to­jai gy­ve­na ta­me pa­čia­me mies­te. Bet jei so­cia­li­niams dar­buo­to­jams bai­su, rei­kia tik įsi­vaiz­duo­ti, kaip siau­bin­ga pa­čioms au­koms ban­dy­ti pra­bil­ti, teis­me akis­ta­to­je su nu­si­kal­tė­liu liu­dy­ti“, – vi­sa a­pi­man­čią bai­mės at­mos­fe­rą iliust­ra­vo „Ca­ri­to“ pro­gra­mos va­do­vė.

Ją ste­bi­na, kad soa­cia­li­niai dar­buo­to­jai daž­nai ne­su­lau­kia pa­lai­ky­mo iš sa­vo va­do­vų.

Gun­do ge­ro gy­ve­ni­mo pa­ža­dais

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro 2-ojo sky­riaus vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Sau­lius Skei­ve­rys pa­ste­bė­jo, kad jau­nus vai­ki­nus ver­buo­ti nu­si­kal­ti­mams už­sie­ny­je ga­na pa­pras­ta.

Or­ga­ni­za­to­riai pa­si­ren­ka gir­tau­jan­čių, so­cia­liai neat­sa­kin­gų šei­mų vai­kus, at­va­žiuo­ja ge­rais au­to­mo­bi­liais, pra­de­da pa­sa­ko­ti: „Žiū­rėk, ir tu ga­li ge­rai už­si­dirb­ti gy­ve­ni­mui.“

To­kios per­spek­ty­vos su­gun­do, o vė­liau jau­nuo­liai net ir ne­su­vo­kia esan­tys au­kos, ne­no­ri bend­ra­dar­biau­ti su po­li­ci­ja, nes ver­buo­to­jai jiems ski­ria tam tik­rą už­mo­kes­tį.

Pa­sak S. Skei­ve­rio, ne­se­niai ži­niask­lai­do­je nu­skam­bė­jo is­to­ri­ja, kaip nu­si­kal­tė­liai vež­da­vo žmo­nes į Ang­li­ją, kur ati­da­ry­da­vo jų var­du są­skai­tas ir su­tvar­ky­da­vo do­ku­men­tus pa­šal­poms gau­ti. O ta­da par­ga­ben­da­vo juos at­gal ir su­mo­kė­da­vo 200 eu­rų, tuo tar­pu pa­tys me­tus už kiek­vie­ną pa­siim­da­mi šim­tus sva­rų. ("Šiau­lių kraš­tas“, „Ang­li­ja pa­šal­pas da­li­jo Lie­tu­vos nu­si­kal­tė­liams“, 2016 10 04).

Ve­ža­mi žmo­nės il­gai ven­gė teik­ti pa­ro­dy­mus pa­rei­gū­nams, nes ma­nė, kad pa­tys at­si­sės į tei­sia­mų­jų suo­lą.

„Mū­sų įsta­ty­mai ne­skirs­to – su­ti­ko ar ne­su­ti­ko au­ka bū­ti iš­vež­ta, vis tiek ji lai­ko­ma pa­žei­džia­mu as­me­niu, ku­riuo nu­si­kal­tė­liai pa­si­nau­do­jo,“ – kons­ta­ta­vo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas.

Per di­de­lis so­cia­li­nių dar­buo­to­jų krū­vis

Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nės pa­ra­mos ir svei­ka­tos sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Kle­mie­nė ak­cen­ta­vo, kad so­cia­li­niai dar­buo­to­jai kar­tais tik­rai ne­ga­li at­pa­žin­ti pre­ky­bos žmo­nė­mis au­kų, kol jie ne­pa­si­sa­ko, nes per­ne­lyg pla­tus šių spe­cia­lis­tų dar­bo lau­kas.

Ji in­for­ma­vo, kad ra­jo­ne ne­pa­lan­ki de­mog­ra­fi­nė si­tua­ci­ja: dau­giau žmo­nių mirš­ta nei gims­ta, praė­ju­siais me­tais emig­ra­vo 500, o at­vy­ko gy­ven­ti tik 200 as­me­nų. Nors so­cia­li­nės pa­ra­mos ga­vė­jų ma­žė­ja, tai ne­reiš­kia, kad žmo­nės ge­riau gy­ve­na. O ir ski­ria­ma so­cia­li­nė pa­ra­ma yra la­bai ma­ža – vos 102 eu­rai as­me­niui, bet skai­čiuo­jant pa­gal nu­sta­ty­tą for­mu­lę, kiek­vie­nas ki­tas šei­mos na­rys gau­na dar ma­žiau.

Kon­fe­ren­ci­jo­je kons­ta­tuo­ta, kad bū­ti­na su­jung­ti vi­sų ins­ti­tu­ci­jų jė­gas pa­de­dant au­koms, kad svar­bu kreip­tis, in­for­muo­ti po­li­ci­ją bent jau te­le­fo­nu 112.

Anot Jo­niš­kio po­li­ci­jos ko­misa­ria­to vir­ši­nin­ko Gin­tau­to Na­ru­šio, ge­riau su­ži­no­ti „plet­kus“ ir juos pa­tik­rin­ti nei aiš­kin­tis jau įvy­ku­sią skau­džią is­to­ri­ją.

Redakcijos archyvo nuo­tr.

Prieš pre­ky­bą žmo­nė­mis or­ga­ni­zuo­ja­mos jau­ni­mo ak­ci­jos dar ne­sus­tab­do pre­ky­bos jų bend­raam­žiais.

Au­to­rės nuo­tr.

Jo­niš­kio vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Do­na­ta Ul­vy­dai­tė ste­bė­jo­si, kad glo­bos na­mų dar­buo­to­jai tei­ra­vo­si, ne kaip dirb­ti su ne­pil­na­me­te mer­gai­te, bė­gan­čia pas suau­gu­sius vy­rus, bet kaip ją grei­čiau eman­ci­puo­ti.

Jo­niš­ky­je su­reng­ta­me fo­ru­me Lie­tu­vos „Ca­ri­to“ at­sto­vė Kris­ti­na Mi­ši­nie­nė sa­kė, kad nu­ken­tė­ju­sie­ji ne­re­tai ne­su­vo­kia ta­pę au­ko­mis, nes iš­nau­do­ji­mo for­mos kin­ta.