Konferencija apie psichikos sveikatą

Konferencija apie psichikos sveikatą

Kon­fe­ren­ci­ja apie psi­chi­kos svei­ka­tą

Kel­mė­je su­reng­ta moks­li­nė pra­kti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Psi­chi­kos svei­ka­ta Lie­tu­vo­je: moks­lo ir pra­kti­kos pa­ra­dig­mos“.

Pra­ne­ši­mus skai­tę moks­li­nin­kai tei­gė, jog, ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je 5,5 pro­cen­to žmo­nių ser­ga psi­chi­kos li­go­mis. Ta­čiau fak­tiš­kai jų ser­ga dau­giau –  apie 7,3 pro­cen­to. Tik dau­ge­lis bai­mi­na­si kreip­tis į psi­chiat­rą, nes jį lai­ko bau­bu, ku­ris pri­riš ir pri­far­ši­ruos vais­tų.

Svei­ka­tos kon­fe­ren­ci­jos įvai­rio­mis te­mo­mis Kel­mės ra­jo­ne vyks­ta kiek­vie­ną ru­de­nį. Šie­met su­reng­ta jau sep­ty­nio­lik­to­ji.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Svei­kas tas, ku­ris ge­ba bū­ti sa­vi­mi

Pra­ne­ši­mą apie Kel­mės ra­jo­no gy­ven­to­jų psi­chi­kos svei­ka­tos pro­ble­mas ir jų spren­di­mo bū­dus pa­ren­gu­si Kel­mės svei­ka­tos biu­ro di­rek­to­rė Li­na Bal­čiū­nie­nė tvir­ti­no, jog iki 2014 me­tų Kel­mės ra­jo­no gy­ven­to­jų psi­chi­kos svei­ka­ta pra­stė­jo. Tai lė­mė ne­dar­bas, emig­ra­ci­ja, kai dėl to­li esan­čių šei­mos na­rių žmo­nės pa­ti­ria ne­ri­mą, įtam­pą, il­ge­sį.

Ta­čiau nuo 2015 me­tų šie ro­dik­liai pra­dė­jo ge­rė­ti. Emig­ra­ci­jos mas­tai ma­žė­ja.

Kel­mės ra­jo­no gy­ven­to­jai yra vie­ni iš svei­kiau­sių ša­ly­je. Ma­žiau psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų fik­suo­ja­ma tik Ute­nos ra­jo­ne.

Ma­žiau už­fik­suo­ta dep­re­si­jos, el­ge­sio su­tri­ki­mų, dėl al­ko­ho­lio, sa­vi­žu­dy­bių.

Ta­čiau pra­stą psi­chi­kos svei­ka­tą le­mian­čių veiks­nių dar ne­ma­žai. Per pa­sta­ruo­sius po­rą me­tų su­ma­žė­jo so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų, ta­čiau at­si­ra­do ste­bi­mos šei­mos. 96 vai­kus glo­bo­ja glo­bė­jų ir rū­pin­to­jų šei­mos, 34 gy­ve­na Vi­jur­kų glo­bos na­muo­se.

Daug dė­me­sio ski­ria­ma šei­moms, ku­rio­se gy­ve­na neį­ga­lus as­muo. Kad neį­ga­lų­jį glo­bo­jan­čios šei­mos ga­lė­tų dirb­ti ir pail­sė­ti, „Kūl­vers­tu­ko“ lop­še­ly­je-dar­že­ly­je vei­kia neį­ga­lių vai­kų gru­pė, į ku­rią vai­kus at­si­ve­ža pa­ts dar­že­lis. Vai­kus ug­do spe­cia­lio­ji mo­kyk­la. Šią va­sa­rą jos pe­da­go­gai neį­ga­liems ra­jo­no vai­kams su­ren­gė sto­vyk­lą.

Įkur­ti gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mai žmo­nėms, turintiems psi­chi­nę ne­ga­lią. Lio­lių so­cia­li­nės glo­bos na­mai sa­vo šei­mo­se gy­ve­nan­čius neį­ga­liuo­sius at­si­ve­ža į die­nos užim­tu­mo cent­rą. Re­gė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tys gy­ven­to­jai daug lai­ko ga­li pra­leis­ti Kel­mės ak­lų­jų ir silp­na­re­gių cent­re.

Psi­chi­kos li­go­mis ser­ga 5,5 pro­cen­to ša­lies gy­ven­to­jų

Vals­ty­bi­nio psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro di­rek­to­rė Ona Da­vi­do­nie­nė pra­ne­ši­me „Nuo ko pra­si­de­da psi­chi­kos svei­ka­ta“ tei­gė, jog Lie­tu­vo­je psi­chi­kos li­go­mis ser­ga 5,5 pro­cen­to ša­lies gy­ven­to­jų. Ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se bei Nor­ve­gi­jo­je ir Švei­ca­ri­jo­je psi­chi­kos svei­ka­tos pro­ble­mų bent kar­tą per me­tus tu­ri 27 pro­cen­tai gy­ven­to­jų.

Pra­ne­šė­jos nuo­mo­ne, ir Lie­tu­vo­je šis skai­čius rea­liai tu­rė­tų bū­ti di­des­nis, bent 7,3 pro­cen­to. Li­go­niai ne­re­tai ne­si­krei­pia į psi­chiat­rą. Pap­li­tu­si nuo­mo­nė, jog psi­chiat­ras yra bau­bas, ku­ris no­ri tik pa­gau­ti, su­riš­ti ir pri­far­ši­ruo­ti vais­tų. Lai­ki­nas psi­chi­kos svei­ka­tos pro­ble­mas iš­spren­džia šei­mos gy­dy­to­jas.

„Kai pa­si­klau­sai po­li­ti­kų de­ba­tų, tai at­ro­do, jog pas mus bent pu­sė žmo­nių tu­ri psi­chi­kos svei­ka­tos pro­ble­mų. Kai kan­di­da­tas į Sei­mo na­rius ža­da, jog kiek­vie­nam duos po nau­ją bu­tą, ka­žin kaip yra su jo psi­chi­kos svei­ka­ta“, – abe­jo­jo O. Da­vi­do­nie­nė.

Ji pa­brė­žė, jog dėl psi­chi­kos svei­ka­tos Lie­tu­vo­je daž­niau nei dėl ki­tų li­gų nu­sta­to­mas neį­ga­lu­mas. Maž­daug pu­sė psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų ky­la dėl pri­klau­so­my­bės nuo al­ko­ho­lio. Ne­ma­žai ir dėl ki­tų pri­klau­so­my­bių nuo nar­ko­ti­kų, lo­ši­mų ir t. t.

Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro di­rek­to­rė pa­si­džiau­gė, jog ma­žė­ja sa­vi­žu­dy­bių. Prieš ke­le­rius me­tus Lie­tu­vo­je nu­si­žu­dy­da­vo po pu­sant­ro tūks­tan­čio žmo­nių, už­per­nai jų su­ma­žė­jo iki tūks­tan­čio, per­nai – iki 837 žmo­nių. Vie­nai nu­si­žu­džiu­siai mo­te­riai ten­ka 7 nu­si­žu­dę vy­rai.

Sep­ty­nio­lik­ti me­tai Kel­mė­je vy­ku­si moks­li­nė pra­kti­nė kon­fe­ren­ci­ja vi­suo­met su­trau­kia pil­ną sa­lę klau­sy­to­jų.

Kon­fe­ren­ci­ją ve­dė Vals­ty­bi­nio psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro di­rek­to­rė Ona Da­vi­do­nie­nė (kai­rė­je) ir Šiau­lių uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Jū­ra Vla­das Vait­ke­vi­čius. Ją su­ren­gė Kel­mės svei­ka­tos biu­ro di­rek­to­rė Li­na Bal­čiū­nie­nė.