
Naujausios
Savivaldybės įmonės pelnu neapteko
Kelmės rajone dirba penkios Savivaldybės įmonės. Nors kai kurios gauna dotacijų iš biudžeto, Savivaldybė padeda gauti iš bankų paskolas, leidžia kelti kainas gyventojams ir padeda kitais būdais, įmonės negali pasigirti pelnu. Apie tai kalbėta rajono Tarybos posėdyje, nes buvo tvirtinamos Savivaldybės bendrovių ataskaitos.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Praktiškai – pelnas, buhalteriškai – nuostolis
Viena didžiausių Savivaldybės įmonių Kelmės vietinis ūkis užsiima daugiabučių namų administravimu, atliekų tvarkymu, daugiabučių atnaujinimo administravimu, kelių ir sistemų priežiūra bei remontu, žvyro ir smėlio karjerų eksploatavimu.
Per pastaruosius kelerius metus bendrovės pajamos išaugo. Pavyzdžiui, 2012 metais jos siekė 550 tūkstančių eurų, 2015 metais – 800 tūkstančių.
Pernai bendrovė gavo 46,7 tūkstančio eurų pelno. Tačiau dėl ilgalaikio turto perkainavimo patirtas 58,7 tūkstančio eurų nuostolis.
Bendrovės direktorius Dainius Popovas tvirtina, jog nė viena jų veiklos sritis nėra labai pelninga. Naudingiausia veikla yra atliekų surinkimas ir rūšiavimas, tačiau stabiliausios pajamos gaunamos iš daugiabučių administravimo ir šilumos punktų priežiūros. Atsiradus naujai daugiabučių administravimo įmonei, Savivaldybės bendrovė prarado apie 6 tūkstančius kvadratinių metrų administruojamo ploto. Tai atsiliepia jos pelnui.
Kelmės vietiniame ūkyje dirba 48 žmonės. Atlyginimo vidurkis – 484 eurai.
Kai kurie Tarybos nariai negalėjo suprasti, kaip praktiškai turėdama pelno buhalteriškai bendrovė patyrė nuostolį. Klausė, ar bendrovėje ne per mažai gamybos ir ne per daug biurokratijos.
Bendrovės vadovui pareikšti priekaištai dėl pernelyg trumpos tik keturių lapų ataskaitos, kurioje trūksta būtiniausios informacijos. „Didelė bendrovė. Nemažai žmonių dirba administracijoje ir nesugebėjote parengti normalios ataskaitos,“ – priekaištavo Tarybos narys Vincas Metrikis.
Tačiau kitas Tarybos narys Z. Mačernius direktorių pagyrė už gebėjimą informaciją pateikti trumpai.
Investicija 200 tūkstančių, pajamos 8 eurai
Apie 7415 klientų aptarnaujanti UAB „Kelmės vanduo“ centralizuotai tiekiamu vandeniu aprūpina 79 procentus rajono gyventojų. Tačiau pernai bendrovės grynasis pelnas palyginti su 2014 metais sumažėjo 9100 eurų.
Bendrovėje dirba 44 žmonės. Vidutinis darbo užmokestis 688 eurai.
UAB „Kelmės vanduo“ baigė projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kelmės rajone“. Nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai Užventyje ir kai kuriose Kelmės miesto gatvėse. Vandens gerinimo įrenginiai pastatyti Šedbaruose, pradėti statyti Petrališkėje. Pasitelkus mokslininkus, išspręsta vandens kokybės problema Kražiuose.
Tačiau išplėtus tinklus, ne visi gyventojai turi finansinių galimybių prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo. Tokių, kaip teigia bendrovės „Kelmės vanduo“ direktorius Bronius Paliulis, 4 procentai. Direktorius pateikė pavyzdį, jog drauge su Liolių seniūnija įgyvendino vandentvarkos projektą Maironių gyvenvietėje. Gręžinys ir tinklų tiesimas kainavo apie 200 tūkstančių eurų. O pajamos šioje gyvenvietėje 7,9 euro per mėnesį.
Kai kurie Tarybos nariai direktoriui priekaištavo, jog Kelmėje, privačių namų gyvenamuose kvartaluose, per vasaros karščius iš čiaupo vanduo bėga maža čiukršele. Neįmanoma normaliai nusiprausti.
Direktorius atsakė, jog gyventojai, tikriausiai, laisto daržus, todėl pritrūksta vandens.
Direktoriaus bendrapartiečiai svarbiausiąją rajono bendrovę gyrė kaip dirbančią ūkiškiausiai, puikiai besitvarkančią. Tik kartais naujiems projektams pritrūksta lėšų.
Didesnės vandentvarkos plėtros direktorius ir nepranašauja. „Kai pradėjau dirbti, rajone buvo 43 tūkstančiai gyventojų, dabar – vos 34 tūkstančiai,“ – sakė jis.
Socialinė funkcija ar verslas?
Kelmės autobusų parko pagrindiniai klientai vyresnio amžiaus žmonės ir mokiniai. Ataskaitą pristatydamas direktorius Arūnas Butkus tvirtino, jog autobusų parkas atlieka tik socialinę funkciją.
Autobusai važiuoja 21 maršrutu, tačiau pelningi tik du – trys maršrutai. Stabilų pelną duoda tik vienas. Bendrovė pernai pervežė 396 tūkstančius keleivių. Didžiausią jų dalį sudaro mokiniai, už kurių keliones moka Savivaldybė. 2014 metais keleivių pervežta 56 tūkstančiais daugiau. Mokyklose mokėsi daugiau mokinių.
Bendrovę gelbsti Savivaldybės dotacijos ir kelios kitos verslo rūšys. Ji prekiauja naftos produktais, nuomoja autobusus, patalpas, saugoja bagažą, remontuoja automobilius. Todėl pernai pavyko gauti 17517 eurų pelno.
Iš sukauptų apyvartinių lėšų UAB „Kelmės autobusų parkas“ pirko porą naudotų autobusų, naudotą automobilį „Volkswagen Passat“, kompiuterių ir kitų kasdieniam darbui reikalingų priemonių.
Savivaldybė laidavo imant ilgalaikę paskolą iš banko, kad galėtų įsigyti nors ir naudotų, bet modernesnių autobusų.
Dauguma vairuotojų ne tik vairuoja autobusus, bet dar dirba ir konduktoriais bei autošaltkalviais. Už tai gauna 670 eurų, t.y. už respublikos transporto darbuotojų vidurkį mažesnį atlyginimą. Bendrovės direktorius į rankas gauna 1100 eurų.
Susipažinę su A. Butkaus ataskaita Tarybos nariai priekaištavo, jog bendrovės automobilis „Volkswagen Passat“ beveik visus metus buvo nepažymėtas.
Kelmės autobusų parkas priklauso bendrovei „Linava“. Tarybos nariai klausė, kiek šiai asociacijai tenka mokėti ir kokia nauda bendrovei būnant asociacijos nare. Direktorius atsakė, jog moka po 120 eurų kas mėnesį, už tai gauna visą reikiamą teisinę pagalbą.
Kilo diskusija dėl autobusų keleivių ir vairuotojų kontrolės. Klausta, ar Savivaldybės administracija, neretai skirianti dotacijas, vykdo kontrolę. Direktorius atkirto, jog kontrolę vykdo jis pats.
Savivaldybės administracijos direktorė paaiškino, jog Savivaldybės specialistai analizuoja padėtį. Tai ir yra savotiška kontrolės forma.
Tarybos narys „valstietis“ G. Karklelis stebėjosi, jog Savivaldybė, iš biudžeto už mokinių pavėžėjimą ir lengvatinius bilietus sumokanti per šimtą tūkstančių, nekontroliuoja. Gal reikėtų pažiūrėti lanksčiau? Dalį maršrutų atiduoti privatininkams...
Socialdemokratas Z. Mačernius tvirtino, jog į kai kurias vietoves autobusai iš viso nevažiuoja. „Gal galėtų važiuoti bent kartą per mėnesį, kad automobilių neturintys žmonės galėtų nuvažiuoti pas gydytoją?“ – klausė.
Direktorius pateikė Kolainių pavyzdį. Esą žmonės prašė, kad bent kartą per savaitę autobusas važiuotų į Užventį. Nuspręsta vežioti keleivius iš Kolainių į Užventį ir atgal ketvirtadieniais, kai Užventyje yra turgus. Deja, važiuoja vienas arba du keleiviai.
Kiti Tarybos nariai klausė, ar bendrovės finansinės padėties nepataisė sumažėjusios degalų kainos. A. Butkus atsakė, jog brango detalės ir aptarnavimo paslaugos.
Renovuoti namai mažina bendrovės pelną
UAB Kelmės šilumos tinklai tiekia šilumą Tytuvėnų miesto daugiabučiams, prižiūri šilumos sistemas, teikia dušo ir pirčių paslaugas, nuomoja turtą.
Ataskaitą pateikęs bendrovės direktorius Stasys Adomavičius informavo, jog bendrovė pernai gavo 225 313 eurų pajamų, bet turėjo 226 487 eurus išlaidų. Didžiausia dalis pajamų gaunama iš daugiabučių namų šildymo ir šilumos sistemų priežiūros. Kadangi Tytuvėnuose renovuoti du daugiabučiai, sumažėjo šilumos poreikis. Tai atsiliepė bendrovės pajamoms. Be to, du daugiabučius šildo UAB „Litesko“ Klemės filialas, vienas keturbutis atsisakė centralizuoto šildymo.
Pirčių ir dušų paslaugos bendrovei pernai atnešė 9178 eurų nuostolį. Paslaugomis pasinaudojo tik 1939 klientai, 362 mažiau negu 2014 metais.
Bendrovėje dirba 14 žmonių. Vidutinis atlyginimas – 516 eurų per mėnesį. Žiemą darbininkai rūpinasi daugiabučių šildymu, vasarą gamina biokurą.
Kadangi įmonė patyrė nuostolių direktorius sakė prašysiąs tvirtinti naujas šilumos kainas, nes jos nesikeitė jau penkeri metai.
Ar knygynas išliks?
Neilgą ataskaitą pateikusi laikinai knygyno direktorės pareigas einanti Indrė Kaknevčiūtė – Aleknienė teigė, jog pardavimų pajamos 2015 metais buvo 154 tūkstančiai 180 eurų. Kaip ir visų Savivaldybės įmonių, taip ir knygyno ekonominė situacija palyginti su 2014 metais prastėjo. Pardavimai sumažėjo daugiau kaip 4000 eurų. Įmonės pelnas – tik 1262 eurai.
Tarybos narys Vincas Metrikis pasidžiaugė, jog maža įmonėlė Kelmės knygynas, kurioje nuolat keičiasi vadovai, dar sugeba gauti pelno. Prekiauja ne tik knygomis, kanceliarinėmis prekėmis, bet ir dovanomis, suvenyrais, nors vietos pastate – mažoka.
Tuo tarpu tarybos narys Petras Račkauskas abejojo, ar knygynas išliks. Jei išliks tapsiąs našta savivaldybei. Jo nuomone, įmonė turėtų dirbti geriau, plėsti prekių asortimentą. Esą, kai reikia dovanos, neįmanoma rasti net paveikslo.
Taryba visų Savivaldybės įmonių ataskaitoms didesniu ar mažesniu skaičiumi balsų pritarė.
Autorės nuotr.
DIREKTORIAI: Savivaldybės įmonių direktoriai: Indrė Kaknevičiūtė – Aleknienė, Bronius Paliulis, Dainius Popovas ir Arūnas Butkus negalėjo pasigirti pelninga veikla. Visų įmonių finansiniai rezultatai pernai buvo prastesni negu 2014 – aisiais. Ar tam įtakos neturėjo euro įvedimas?