
Naujausios
Pašalpų gavėjų sumažėjo keturis kartus
Prieš keletą metų Liolių seniūnijoje pašalpas gaudavo po 220 – 240 žmonių. Šiuo metu – apie 61 – 70 žmonių.
Pašalpų gavėjų sumažėjo tuomet, kai paramą pradėta skirti ne aklai laikantis įstatymo, o atsižvelgiant į realią situaciją, kuri tokioje mažoje seniūnijoje – kaip ant delno.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Vasarą paramos prašo mažiau žmonių
Jau 12 metų socialinės paramos reikalais besirūpinanti Liolių seniūnijos specialistė Virginija Trepenskienė pasakoja, jog pašalpų gavėjų skaičius kas mėnesį kinta. Vieni netenka bedarbio statuso, kiti pradeda verstis individualia veikla, treti iškeliauja į užsienį.
Vietoj jų randasi nauji socialiai remtini žmonės: mokyklas baigęs, bet neįsidarbinęs jaunimas, iš užsienio ilgesniam laikui grįžę uždarbiautojai, darbo netekę žmonės.
Pašalpų gavėjų skaičius pastaruoju metu svyruoja nuo 61 iki 70. Šį mėnesį pašalpas gavo 61 seniūnijos gyventojas. Matyt, vasarą atsiranda daugiau galimybių gauti sezoninio arba laikino darbo.
Turint omenyje, jog Liolių seniūnijoje yra 2475 gyventojai pašalpos gavėjų procentas – palyginti nedidelis. Tačiau socialinė darbuotoja prisimena laikus, kai pašalpas gaudavo 220 – 240 žmonių, t. y. apie dešimt procentų seniūnijos gyventojų.
Padėtį atskleidžia banko sąskaitos
Norėdamas gauti piniginę paramą, kuri šiuo metu siekia 102 eurus, socialiai remtinas žmogus turi pristatyti prašymą ir jo socialinę padėtį patvirtinančius dokumentus į seniūniją. Čia sudaryta komisija kas mėnesį svarsto prašymus. Į komisijos posėdžius kviečiamas ir pašalpą gauti norintis žmogus. Nekviečiami tik šalpos pensijų gavėjai.
Komisija lankosi ir pašalpos gavėjo namuose, pamato tikrąją situaciją, surašo buities tyrimo aktą. Įsitikinę, kokia yra iš tikrųjų situacija, rekomenduoja arba nerekomenduoja skirti pašalpą.
Be to, iš pašalpos prašytojo reikalaujama atnešti banko sąskaitos išrašą, iš kurio matosi jo turimos piniginės lėšos.
„Pradžioje, kai pašalpų skirstymas buvo ką tik patikėtas savivaldybėms, pašalpų prašytojai atnešdavo banko sąskaitų išrašus su gana nemažomis sumomis. Jie išvykdavo į užsienį. Padirbėdavo ten tris mėnesius, pargrįžę sutvarkydavo dokumentus pašalpai gauti. Mėnesį pabūdavo Lietuvoje ir vėl išvažiuodavo, – netobulos socialinės paramos sistemos užkulisius atskleidė V. Trepenskienė. – Dabar, kai atsižvelgiama į realią situaciją, tokių gudrybių jau nebėra.“
Kai kurie anksčiau paramą gaudavę žmonės, dabar neteikia prašymų, nes tiesiog nenori, kad komisijos varstytų jų namų duris. Mat, gali pamatyti, jog pašalpos kaulytojas gyvena puikiame name su prabangiais baldais, o kieme stovi net keli automobiliai.
Kiti nenori, kad būtų pastebėtas jų nelegalus versliukas, pavyzdžiui, remontuoja automobilius. Treti nenori, kad akis užkliūtų už sugyventinių, kurių pajamas taip pat reikia deklaruoti.
Pašalpos nedidėja
Nors minimalūs atlyginimai didėja, pašalpos bent kol kas nedidėja. Šiuo metu valstybės remiamos pajamos yra 102 eurai. Tokio pat dydžio ir socialinė pašalpa. Tačiau tokią pašalpą gauna tik pirmasis šeimos narys. Antrajam jau skiriama tik 80 procentų, trečiajam ir paskesniems asmenims – po 70 procentų socialinės pašalpos. Tačiau kelių asmenų šeimai susidaro visai nemaža suma.
Po poros metų, jeigu pašalpos gavėjas nesusiranda darbo, parama mažinama 20, po trejų – 30 procentų. Penkerius metus paramą gavusiam žmogui ji nustojama mokėti.
Skiriant paramą atsižvelgiama į prašytojo turimą turtą. Liolių seniūnijoje pašalpą gali gauti turto ne daugiau kaip už 9443 eurus turintis žmogus. Kaip turtas užskaitomas būstas, turima žemė, gyvuliai.
Kiek mena V. Trepenskienė, yra pasitaikęs tik vienas kitas atvejis, kai turimas turtas sutrukdė gauti pašalpą. Vienu atveju pašalpos prašytojas gyveno vienas labai dideliame name, priemiestinėje gyvenvietėje, kitu turėjo nemažai žemės.
Liolių seniūnijos gyvenvietėse kuklus pašalpos prašytojų namas įkainuojamas 1830 eurų, kartais mažiau ar daugiau, priklausomai nuo jo statybos metų, būklės ir pan. Hektaras ne pačios našiausios žemės įkainuojamas 1530 eurų.
Kaip turtas įskaičiuojami ir gyvuliai bei paukščiai. Tik katės ir šunys nelaikomi turtu. O vištos, triušiai, kiaulės, karvės įskaičiuojami į turimą pašalpos prašytojo turtą. Pavyzdžiui, už penimą kiaulę prie turto priskaičiuojama 115 eurų.
Tačiau, pasak V. Trepenskienės, tik vienas kitas pašalpos prašytojas laiko gyvulių. Dauguma tenkinasi tik daržu ir žemės gabaliuku bulvėms. Kai kurie nė daržo neturi.
Kas nori, randa darbo
V. Trepenskienė pasakoja, jog per 12 jos darbo metų pašalpų gavėjai mažai keitėsi. Dažniausia tai tos pačios, nuolatos iš pašalpų gyvenančios šeimos.
Liolių miestelis yra vienas iš nedaugelio rajono kaimo vietovių, kur palyginti nemažai darbo vietų. Daugiausia darbo – Senelių socialinės globos namuose. Yra mokykla, paštas, ambulatorija, pora parduotuvių, keletas lentpjūvių, darbininkus samdo vienas kitas ūkininkas.
Nemažai lioliškių važinėja dirbti į Kelmę, kitus miestus. Kai kurios moterys važinėja į Vokietiją slaugyti senelių. Pargrįžta porai mėnesių, parveža į Lietuvą ten uždirbtus pinigus ir vėl išvažiuoja.
Socialinė darbuotoja džiaugiasi, jog pradeda stabilizuotis ir gyventojų skaičius. Mažėja mirimų. Deja, dideliu gimstamumu taip pat pasidžiaugti negalima. „Kai per atostogas pavaduodavau vyriausiąją specialistę, kasdien tekdavo išrašyti po mirties liudijimą, – mena V. Trepenskienė. – Dabar per porą savaičių po vieną. 2014 metais mirė 61, pernai – tik 36 seniūnijos gyventojai. Gimė atitinkamai – 28 ir 20 vaikų.“
Autorės nuotr.
PARAMA: Nors pašalpos nedidinamos, Virginija Trepenskienė sako, jog jų gavėjai nesiskundžia. Prie pašalpų prisiduria patalkininkaudami, padėdami vyresnio amžiaus žmonėms. Džiaugiasi, kad bent tiek valstybė paremia.