Pašalpų gavėjų sumažėjo keturis kartus

Pa­šal­pų ga­vė­jų su­ma­žė­jo ke­tu­ris kar­tus

Prieš ke­le­tą me­tų Lio­lių se­niū­ni­jo­je pa­šal­pas gau­da­vo po 220 – 240 žmo­nių. Šiuo me­tu – apie 61 – 70 žmo­nių.

Pa­šal­pų ga­vė­jų su­ma­žė­jo tuo­met, kai pa­ra­mą pra­dė­ta skir­ti ne ak­lai lai­kan­tis įsta­ty­mo, o at­si­žvel­giant į rea­lią si­tua­ci­ją, ku­ri to­kio­je ma­žo­je se­niū­ni­jo­je – kaip ant del­no.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Va­sa­rą pa­ra­mos pra­šo ma­žiau žmo­nių

Jau 12 me­tų so­cia­li­nės pa­ra­mos rei­ka­lais be­si­rū­pi­nan­ti Lio­lių se­niū­ni­jos spe­cia­lis­tė Vir­gi­ni­ja Tre­pens­kie­nė pa­sa­ko­ja, jog pa­šal­pų ga­vė­jų skai­čius kas mė­ne­sį kin­ta. Vie­ni ne­ten­ka be­dar­bio sta­tu­so, ki­ti pra­de­da vers­tis in­di­vi­dua­lia veik­la, tre­ti iš­ke­liau­ja į už­sie­nį.

Vie­toj jų ran­da­si nau­ji so­cia­liai rem­ti­ni žmo­nės: mo­kyk­las bai­gęs, bet neį­si­dar­bi­nęs jau­ni­mas, iš už­sie­nio il­ges­niam lai­kui grį­žę už­dar­biau­to­jai, dar­bo ne­te­kę žmo­nės.

Pa­šal­pų ga­vė­jų skai­čius pa­sta­ruo­ju me­tu svy­ruo­ja nuo 61 iki 70. Šį mė­ne­sį pa­šal­pas ga­vo 61 se­niū­ni­jos gy­ven­to­jas. Ma­tyt, va­sa­rą at­si­ran­da dau­giau ga­li­my­bių gau­ti se­zo­ni­nio ar­ba lai­ki­no dar­bo.

Tu­rint ome­ny­je, jog Lio­lių se­niū­ni­jo­je yra 2475 gy­ven­to­jai pa­šal­pos ga­vė­jų pro­cen­tas – pa­ly­gin­ti ne­di­de­lis. Ta­čiau so­cia­li­nė dar­buo­to­ja pri­si­me­na lai­kus, kai pa­šal­pas gau­da­vo 220 – 240 žmo­nių, t. y. apie de­šimt pro­cen­tų se­niū­ni­jos gy­ven­to­jų.

Pa­dė­tį at­sklei­džia ban­ko są­skai­tos

No­rė­da­mas gau­ti pi­ni­gi­nę pa­ra­mą, ku­ri šiuo me­tu sie­kia 102 eu­rus, so­cia­liai rem­ti­nas žmo­gus tu­ri pri­sta­ty­ti pra­šy­mą ir jo so­cia­li­nę pa­dė­tį pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus į se­niū­ni­ją. Čia su­da­ry­ta ko­mi­si­ja kas mė­ne­sį svars­to pra­šy­mus. Į ko­mi­si­jos po­sė­džius kvie­čia­mas ir pa­šal­pą gau­ti no­rin­tis žmo­gus. Nek­vie­čia­mi tik šal­pos pen­si­jų ga­vė­jai.

Ko­mi­si­ja lan­ko­si ir pa­šal­pos ga­vė­jo na­muo­se, pa­ma­to tik­rą­ją si­tua­ci­ją, su­ra­šo bui­ties ty­ri­mo ak­tą. Įsi­ti­ki­nę, ko­kia yra iš tik­rų­jų si­tua­ci­ja, re­ko­men­duo­ja ar­ba ne­re­ko­men­duo­ja skir­ti pa­šal­pą.

Be to, iš pa­šal­pos pra­šy­to­jo rei­ka­lau­ja­ma at­neš­ti ban­ko są­skai­tos iš­ra­šą, iš ku­rio ma­to­si jo tu­ri­mos pi­ni­gi­nės lė­šos.

„Pra­džio­je, kai pa­šal­pų skirs­ty­mas bu­vo ką tik pa­ti­kė­tas sa­vi­val­dy­bėms, pa­šal­pų pra­šy­to­jai at­neš­da­vo ban­ko są­skai­tų iš­ra­šus su ga­na ne­ma­žo­mis su­mo­mis. Jie iš­vyk­da­vo į už­sie­nį. Pa­dir­bė­da­vo ten tris mė­ne­sius, par­grį­žę su­tvar­ky­da­vo do­ku­men­tus pa­šal­pai gau­ti. Mė­ne­sį pa­bū­da­vo Lie­tu­vo­je ir vėl iš­va­žiuo­da­vo, – ne­to­bu­los so­cia­li­nės pa­ra­mos sis­te­mos už­ku­li­sius at­sklei­dė V. Tre­pens­kie­nė. – Da­bar, kai at­si­žvel­gia­ma į rea­lią si­tua­ci­ją, to­kių gud­ry­bių jau ne­bė­ra.“

Kai ku­rie anks­čiau pa­ra­mą gau­da­vę žmo­nės, da­bar ne­tei­kia pra­šy­mų, nes tie­siog ne­no­ri, kad ko­mi­si­jos vars­ty­tų jų na­mų du­ris. Mat, ga­li pa­ma­ty­ti, jog pa­šal­pos kau­ly­to­jas gy­ve­na pui­kia­me na­me su pra­ban­giais bal­dais, o kie­me sto­vi net ke­li au­to­mo­bi­liai.

Ki­ti ne­no­ri, kad bū­tų pa­ste­bė­tas jų ne­le­ga­lus vers­liu­kas, pa­vyz­džiui, re­mon­tuo­ja au­to­mo­bi­lius. Tre­ti ne­no­ri, kad akis už­kliū­tų už su­gy­ven­ti­nių, ku­rių pa­ja­mas taip pat rei­kia dek­la­ruo­ti.

Pa­šal­pos ne­di­dė­ja

Nors mi­ni­ma­lūs at­ly­gi­ni­mai di­dė­ja, pa­šal­pos bent kol kas ne­di­dė­ja. Šiuo me­tu vals­ty­bės re­mia­mos pa­ja­mos yra 102 eu­rai. To­kio pat dy­džio ir so­cia­li­nė pa­šal­pa. Ta­čiau to­kią pa­šal­pą gau­na tik pir­ma­sis šei­mos na­rys. Ant­ra­jam jau ski­ria­ma tik 80 pro­cen­tų, tre­čia­jam ir pa­skes­niems as­me­nims – po 70 pro­cen­tų so­cia­li­nės pa­šal­pos. Ta­čiau ke­lių as­me­nų šei­mai su­si­da­ro vi­sai ne­ma­ža su­ma.

Po po­ros me­tų, jei­gu pa­šal­pos ga­vė­jas ne­su­si­ran­da dar­bo, pa­ra­ma ma­ži­na­ma 20, po tre­jų – 30 pro­cen­tų. Pen­ke­rius me­tus pa­ra­mą ga­vu­siam žmo­gui ji nu­sto­ja­ma mo­kė­ti.

Ski­riant pa­ra­mą at­si­žvel­gia­ma į pra­šy­to­jo tu­ri­mą tur­tą. Lio­lių se­niū­ni­jo­je pa­šal­pą ga­li gau­ti tur­to ne dau­giau kaip už 9443 eu­rus tu­rin­tis žmo­gus. Kaip tur­tas už­skai­to­mas būs­tas, tu­ri­ma že­mė, gy­vu­liai.

Kiek me­na V. Tre­pens­kie­nė, yra pa­si­tai­kęs tik vie­nas ki­tas at­ve­jis, kai tu­ri­mas tur­tas su­truk­dė gau­ti pa­šal­pą. Vie­nu at­ve­ju pa­šal­pos pra­šy­to­jas gy­ve­no vie­nas la­bai di­de­lia­me na­me, prie­mies­ti­nė­je gy­ven­vie­tė­je, ki­tu tu­rė­jo ne­ma­žai že­mės.

Lio­lių se­niū­ni­jos gy­ven­vie­tė­se kuk­lus pa­šal­pos pra­šy­to­jų na­mas įkai­nuo­ja­mas 1830 eu­rų, kar­tais ma­žiau ar dau­giau, pri­klau­so­mai nuo jo sta­ty­bos me­tų, būk­lės ir pan. Hek­ta­ras ne pa­čios na­šiau­sios že­mės įkai­nuo­ja­mas 1530 eu­rų.

Kaip tur­tas įskai­čiuo­ja­mi ir gy­vu­liai bei paukš­čiai. Tik ka­tės ir šu­nys ne­lai­ko­mi tur­tu. O viš­tos, triu­šiai, kiau­lės, kar­vės įskai­čiuo­ja­mi į tu­ri­mą pa­šal­pos pra­šy­to­jo tur­tą. Pa­vyz­džiui, už pe­ni­mą kiau­lę prie tur­to pri­skai­čiuo­ja­ma 115 eu­rų.

Ta­čiau, pa­sak V. Tre­pens­kie­nės, tik vie­nas ki­tas pa­šal­pos pra­šy­to­jas lai­ko gy­vu­lių. Dau­gu­ma ten­ki­na­si tik dar­žu ir že­mės ga­ba­liu­ku bul­vėms. Kai ku­rie nė dar­žo ne­tu­ri.

Kas no­ri, ran­da dar­bo

V. Tre­pens­kie­nė pa­sa­ko­ja, jog per 12 jos dar­bo me­tų pa­šal­pų ga­vė­jai ma­žai kei­tė­si. Daž­niau­sia tai tos pa­čios, nuo­la­tos iš pa­šal­pų gy­ve­nan­čios šei­mos.

Lio­lių mies­te­lis yra vie­nas iš ne­dau­ge­lio ra­jo­no kai­mo vie­to­vių, kur pa­ly­gin­ti ne­ma­žai dar­bo vie­tų. Dau­giau­sia dar­bo – Se­ne­lių so­cia­li­nės glo­bos na­muo­se. Yra mo­kyk­la, pa­štas, am­bu­la­to­ri­ja, po­ra par­duo­tu­vių, ke­le­tas lentp­jū­vių, dar­bi­nin­kus sam­do vie­nas ki­tas ūki­nin­kas.

Ne­ma­žai lio­liš­kių va­ži­nė­ja dirb­ti į Kel­mę, ki­tus mies­tus. Kai ku­rios mo­te­rys va­ži­nė­ja į Vo­kie­ti­ją slau­gy­ti se­ne­lių. Parg­rįž­ta po­rai mė­ne­sių, par­ve­ža į Lie­tu­vą ten už­dirb­tus pi­ni­gus ir vėl iš­va­žiuo­ja.

So­cia­li­nė dar­buo­to­ja džiau­gia­si, jog pra­de­da sta­bi­li­zuo­tis ir gy­ven­to­jų skai­čius. Ma­žė­ja mi­ri­mų. De­ja, di­de­liu gims­ta­mu­mu taip pat pa­si­džiaug­ti ne­ga­li­ma. „Kai per ato­sto­gas pa­va­duo­da­vau vy­riau­sią­ją spe­cia­lis­tę, kas­dien tek­da­vo iš­ra­šy­ti po mir­ties liu­di­ji­mą, – me­na V. Tre­pens­kie­nė. – Da­bar per po­rą sa­vai­čių po vie­ną. 2014 me­tais mi­rė 61, per­nai – tik 36 se­niū­ni­jos gy­ven­to­jai. Gi­mė ati­tin­ka­mai – 28 ir 20 vai­kų.“

Au­to­rės nuo­tr.

PA­RA­MA: Nors pa­šal­pos ne­di­di­na­mos, Vir­gi­ni­ja Tre­pens­kie­nė sa­ko, jog jų ga­vė­jai ne­si­skun­džia. Prie pa­šal­pų pri­si­du­ria pa­tal­ki­nin­kau­da­mi, pa­dė­da­mi vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms. Džiau­gia­si, kad bent tiek vals­ty­bė pa­re­mia.