
Naujausios
V. D. BRENNER AR VIKTORAS BARANAUSKAS? TIKTAI – V. D. BRENNER!
(Nauji duomenys apie skulptorių litvaką Victor David Brenner)
Jonas NEKRAŠIUS
Kultūros istorikas
Nors ne kartą esu rašęs apie V. D. Brenner ir pateikęs kai kuriuos nenuginčijamus faktus apie šio litvako biografiją, tačiau spaudoje ir viešumoje vis dar tenka išgirsti ir perskaityti apie tai, kad šis menininkas gimė Šiauliuose kaip V. Baranauskas.
Neseniai Šiaulių miesto savivaldybę pasiekė Genovaitės Baranauskas, ilgą laiką gyvenusios JAV, o šiuo metu gyvenančios Vilniuje, 2016 m. birželio 20 d. rašytas laiškas ir pluoštas dokumentų kopijų apie graverį iš Šiaulių David Brenner, sukūrusį JAV vieno cento dizainą.
Šį laišką G. Baranauskas parašė po to, kai iš Lietuvos žiniasklaidos ir televizijos sužinojo, kad kai kurie autoriai ir kūrėjai litvaką David Brenner vadina Viktoru Baranausku, nepagrįstai priskirdami jam lietuvišką kilmę.
Savo laiške Genovaitė Baranauskas rašo, kad „siunčiama medžiaga, tai jos a. a. vyro Edvardo Baranausko dvejų metų ieškojimų rezultatas: „D. Brenner nebuvo Baranauskas! Šitą mitą paskleidė kažkoks superpatriotas Amerikos lietuvis. Dokumentų kopijos, gautos iš Amerikos imigracijos tarnybos, pilietybės suteikimo davinių, įvairių numizmatikos žurnalų, Lietuvos archyvo. Taigi, pastatykite paminklą litvakui iš Šiaulių David Brenner (...)“, paragino šiauliečius G. Baranauskas.
Sutikus gerbiamai Genovaitei Baranauskas, skelbiame jos laiške nurodytus dokumentus ir naujus duomenis apie skulptorių litvaką David Brenner, kilusį iš Šiaulių.
David Brenner 1890 m. gegužės 17 d. iš Hamburgo laivu „Havre“ išplaukė į Niujorką. Laivo keleivių sąraše jis įrašytas 613 numeriu, pavarde David Brenner kaip 20 metų amžiaus graveris iš Lenkijos, gimęs Šiauliuose (Schauler – turi būti Schaulen – J. N.). Pilietybės suteikimo dokumentuose nurodyta, kad jo pavardė – Brenner, vardas – David. Gyvenamoji vieta 246 E. 4 St. Niujorkas. JAV pilietybė David Brenner suteikta 1896 m. balandžio 27 d. 1924 m. balandžio 5 d. Niujorko spaudoje paskelbtame pranešime apie menininko mirtį nurodoma, kad Victor David Brenner, sūnus Sarah Margolis, mirė 1924 m. balandžio 5 d. Jo broliai Michael, Morris, Samuel ir sesuo Miriam. David Brenner žmona buvo Ann Reed.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas 1998 m. rugpjūčio 12 d. pranešė, kad Šiaulių Romos katalikų bažnyčios 1870–1872 m. metrikų knygose Baranausko Viktoro gimimo duomenų nėra.
Visus šiuos ir kitus duomenis surinko Edvardas Baranauskas (1921–2009). Edvardas Baranauskas buvo išeivių iš Lietuvos sūnus. Gimė 1921 m. JAV. Čia su tėvais gyveno, mokėsi. Dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, kovojo su japonų kariuomene. Po karo, baigęs mokslus, dirbo aeronautikos srityje. Išėjęs į pensiją, 2001 m. kartu su žmona Genovaite Baranauskas, atvyko gyventi į Lietuvą, mirė 2009 m. Vilniuje. Pagerbiant Edvardo Baranausko, Antrojo pasaulinio karo veterano atminimą, JAV ambasadoje Vilniuje, Jūrų pėstininkų name, poilsio zona pavadinta „Baranauskas tavern“.
Gyvendamas JAV, Edvardas Baranauskas sužinojo apie Victor David Brenner, kurį kai kurie išeivijos lietuviai kolekcininkai vadino Viktoru Baranausku. Susidomėjęs bendrapavardžiu, nutarė išsiaiškinti jo tikrąją kilmę. Edvardas Baranauskas peržiūrėjo kalnus įvairių dokumentų, laikraščių, žurnalų, žinynų ir enciklopedijų, nusiuntė užklausimus į įvairias JAV institucijas, kreipėsi pagalbos į Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Edvardas Baranauskas, remdamasis surinktais dokumentais padarė išvadą, kad tikroji skulptoriaus litvako pavardė yra David Brenner, o jam priskiriama Viktoro Baranausko pavardė yra tiktai mitas, išgalvota pavardė, nieko bendra neturinti su David Brenner.
Edvardas Baranauskas pasakojo, kad David Brenner, gyvendamas JAV, įsirašė sau naują vardą Victor, o Baranausko pavardę jam prilipdė vienas išeivijos lietuvis kolekcininkas. Tokia Edvardo Baranausko nuomonė 1999 m. gruodžio 20 d. buvo paskelbta ir JAV spaudoje.
Autoriaus prierašas. Galima sakyti, jog viskas turėtų būti aišku, kad David Brenner nieko bendra neturi su Baranausko pavarde, tačiau nežiūrint to, kartkartėmis žiniasklaidoje vis pasirodo žinutės, kad „V. D. Breneris gimė vietinių žydų litvakų šeimoje Šiauliuose kaip V. Baranauskas“.
Dar rašoma, kad „beveik visi šaltiniai tikina, kad V. D. Brenerio pavardė buvo Baranauskas“. Cituojamas dr. Al. M. Račkus, jog jis taip pat teigė, kad „V. D. Breneris gimė su lietuviška pavarde kaip V. D. Baranauskas“. Šios informacijos pateikėjai ir autoriai nepateikia jokių neginčijamų dokumentų ar archyvinių šaltinių, iš kurių būtų galima padaryti patikimas išvadas, kad V. D. Breneris gimė Šiauliuose kaip V. Baranauskas.
Norėtųsi šiems abejotiniems ir niekuo nepagrįstiems teiginiams paneigti pacituoti kai kuriuos svarbius šaltinius, kurie nurodo visai ką kita: „Kadangi jis (Victor David Brenner – J. N.) kaip iš Lietuvos kilęs buvo laikomas JAV lietuviu, tai kiti ir jo pavardę sulietuvino į Baranauską, nors nei jis, nei jo tėvas niekada tokios pavardės nesiskelbdavo“ (Lietuvių enciklopedija, III tomas, p. 237–238, JAV, Bostonas, 1954 m.).
Žinomas JAV išeivijos lietuvis numizmatas Jonas K. Karys (1903–1984) knygoje „Numizmatika: žodynas, raštai“ (Putnam, Conn., JAV, Aukselis, 1970 m., p. 307-308) straipsnyje „Lincolno centas ir jo kūrėjas“, rašė: „Antai, 1929 m. rugpjūčio 24-29 dienomis vykusiame Chicagoj Amerikos Numizmatų metiniame susirinkime“ minėtasis Račkus (Aleksandras M. Račkus – J. N.) perskaitė savo „referatą“, o gruodžio mėn. „The Numismatist“ žurnale (p. 794 –795) ir išspausdino skirtą in memoriam Brenneriui, Lincolno cento 20 metų sukakties proga. Tenai gerb. daktaras, pagarbinęs deramai pačią monetą, pirmą kartą tokioj viešumoj tarė, jog Victor D. Brenner, gimęs „dideliame Šiaulių mieste“, esąs lietuvių kilmės („of Lithuanian descent“), ir tikroji jo pavardė esanti „Viktoras Barnauskas“.
Ne vienu žodžiu nepriminęs, iš kur jisai tatai paėmė. Ir Račkus neatsispyrė pagundai savo atradimą pataisyti – iš Barnausko jis padarė Baranauską. Tiesa, amerikiečių spaudoje tos pataisos neteko pastebėti, bet pats Račkus ėmė visur vartoti „Brennerį – Baranauską“, ką jis tiktai apie Lincolno centą ir jo autorių kalbėjo ar rašė. (1959 m. leistuose vokuose, tiek vienspalviuose, tiek ir gražiai nuspalvintuose, po Brennerio paveikslu įrašyta „Victor D. Brenner – Baranauskas“ (...). Tai buvo stipri priemonė Brennerį „Baranausku“ išgarsinti.
Tik ar reikėjo, ar derėjo?! Pirmiausia, – Victor David Brenner buvo žydas. Tatai aišku iš visos jo giminės. Teko patikrinti šį faktą tyrinėjimais. Susirašinėjimas ir „Universal Jewish Encyclopedia” (1940), kurion, jei ne žydas, Brenneris nebūtų patekęs, jo žydiškumu neabejotinai paliudija. Antra, niekas Brennerio ypatingai nesisavino; Amerikoj, kur jis išgarsėjo, be jokios kovos už tai asmuo laikomas to krašto bei tautos kilmės, kur jisai yra gimęs.
Vadinasi, genialusis Lincolno cento kūrėjas amerikiečiui, kaip tikrumoj ir buvo, „kilęs iš Lietuvos”. Daugiau jį mums „lietuvinti” nebuvo jokio pagrindo.
Trečia, išvarčiau glėbius spaudos leidinių, kuriuose Brenneris šiokia ar tokia proga buvo paliestas, išžiūrėjau kelias enciklopedijas, patikrinau organizacijose, kur tiktai kokių jo pėdsakų įminta ir palikę, tačiau niekur neradau, kad jis būtų kur nors bent kartą įsirašęs, įrašytas, pasirašęs, paminėtas kitaip, negu Victor David Brenner, Victor D. Brenner, V. D. Brenner. Visur – tik Brenner! O reikėtų manyti, jog tasai garsusis medalistas savo pavardę geriausia žinojo pats...“ (Išsp. „Draugo“ kult. priede XII. 30. [19]67).
V. D. Brenner savo darbus pasirašydavo „V. D. Brenner“, jo monogramose visur nurodomi inicialai „V. D. B.“. Šių eilučių autoriui neteko rasti, kad V. D. Brenner būtų kur nors pasirašęs „Viktoras Baranauskas“. Svarbus argumentas yra ir tai, kad Victor David Brener brolio Michael (žinomas skulptorius), kaip ir kitų brolių, pavardė Brenner. Jo tėvo pavardė George Brenner.
Labai svarbu yra ir tai, kad Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (III t., Vilnius, 2003, p. 468) šio litvako skulptoriaus pavardė rašoma Brenner Victor David (Viktoras Deividas Breneris).
Ir dar. Dėl V. D. Brenner atminimo įamžinimo Šiauliuose. Viskam savo vieta ir laikas. Garsaus litvako atminimo įamžinimas svarbus ir įsimintinas dalykas. Viską lemia meniškumas, kūrinio originalumas, pagarba asmenybei, kurio atminimą norima įamžinti. Čia nereikėtų vaikytis pasaulio rekordo ar kitokių efektų. Svarbu deramai pagerbti iš Šiaulių kilusį menininką litvaką, pateikti teisingą informaciją apie jo kilmę, gyvenimą ir jį susieti su vietovę, kurioje jis gimė, gyveno, o ne akcentuoti jo vieno kūrinio išskirtinumą.
V. D. Brenner yra pripažintas miniatiūrų, mažos plastikos kūrinių meistras. Jis laikomas vienu iš įtakingiausių JAV medalių ir plakečių kūrėju. V. D. Brenner sukurti medaliai, plaketės, antspaudai ir herbai yra minimalistiniai, mažų formatų. Jo kūrybai nebūdingi didelių formatų darbai. V. D. Brenner 1907 m. sukūrė JAV prezidento Abraomo Linkolno atvaizdą, kuris buvo panaudotas vadinamajam Linkolno 1 centui, pirmąkart nukaldintam 1909 m. minint šio JAV prezidento gimimo 100-ąsias metines.
V. D. Brenner sukurtas JAV prezidento A. Linkolno atvaizdas ant 1 JAV cento nominalo monetų kaldinamas iki šiol. V. D. Brenner A. Linkolno medalį (62,3 mm), portretinę plaketę (90 x 67 mm) ir Abraomo atvaizdą 1 centui (19 mm) sukūrė mažų formatų ir kurdamas A. Linkolno atvaizdą atsižvelgė į kompoziciją, medžiagos ir kūrinio dydį, formą ir jo paskirtį.
Vienas JAV centas su V. D. Brenner sukurtu Abraomo Linkolno atvaizdu tuo ir išskirtinis, kad tai moneta, puikiai atitinkanti jos dydį ir formą. Nemanau, kad pats kūrėjas būtų norėjęs, kad šį jo kūrinį kas nors išdidintų, pagamintų didelių gabaritų monetos kopiją, galvojant vien apie tai, kad tokių gabaritų monetos nėra užregistruota pasaulio rekordų knygoje.
Be to, Šiauliuose jau turime panašios formos kūrinių, prie miesto Savivaldybės esančiame skverelyje veikia fontanas su trimis „Saulės diskais“, šiauliečių pramintais „Trys skatikai“, „Trys centai“.
Lietuvoje tapo mada vaikytis rekordų, kažką pralenkti, perspjauti visus dydžiu, gabaritais, masteliais. Tokiems kūrėjams derėtų pasimokyti iš mažosios plastikos skulptūrų ir kūrinių, sukurtų Klaipėdoje, Telšiuose ir kt. Čia kūriniais nesivaikoma rekordų, o žiūrima giliau, prasmingiau, mažų dydžių kūriniai puikiai dera su aplinka, jie yra patrauklūs, susilaukia miestiečių ir turistų dėmesio.
Kiekvienas turime teisę pareikšti savo nuomonę. Ji nepriklauso nuo komisijų, tarybų, įvairių institucijų, visuomeninių organizacijų, draugijų, atskirų kūrėjų sprendimų ir norų.
Kaip jau ne kartą esu siūlęs (apie tai šių eilučių autorius rašė dar 2011 m. almanache „Šiaurės Lietuva“, straipsnyje „JAV vieno cento kūrėjas – iš Šiaulių“, „Šiaurės Lietuva“, 2011, p. 142), manau, jog skulptoriaus litvako V. D. Brenner atminimą būtina įamžinti Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, menine atminimo lenta su informacine rodykle hebrajų ir lietuvių kalbomis apie šį skulptorių litvaką, kilusį iš Šiaulių.
Tokią nuomonę ir pritarimą yra išsakiusi ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenė savo rekomendacijoje Šiaulių miesto savivaldybei. Prof. Vaidotas Janulis savo sukurtu darbu nesiekia konkuruoti su V. Purono ir skulptoriaus V. Tallat-Kelpšos kuriama 1 JAV cento didelių gabaritų monetos kopija.
Priešingai, dailininko, prof. Vaidoto Janulio sukurtu meninės skulptūros plastikos akcentu – dvikalbe (hebrajų ir lietuvių kalbomis) informacine lenta norima tinkamai ir pagarbiai pagerbti menininko litvako V. D. Brenner asmenybę, atsižvelgiant į jo kūrybinį palikimą, pabrėžiant jo ryšį su gimtuoju miestu, tautine priklausomybe.
Šį meninės plastikos akcentą siūloma pastatyti ant buvusio Liaudies žydų banko Šiauliuose, dabartiniame Tilžės ir Vilniaus gatvių kampe, ant AB „Šiaulių bankas“ sienos. Vilniaus valstybinio Gaono muziejaus direktorius, rašytojas Markas Zingeris V. D. Brenner parodos pristatyme Šiauliuose 2016 m. birželio 16 d. irgi pabrėžė, kad įprasminant šio skulptoriaus litvako atminimą svarbu pagalvoti apie istorinę atmintį, tapatybę, krašto tradicijas ir kultūrą.
Vaidoto Janulio archyvo nuotr.
Dailininko Vaidoto Janulio sukurtas meninis objektas skulptoriaus, litvako V. D. Brenner atminimui ir informacinė rodyklė apie 1921-1941 metais Šiauliuose veikusi Lietuvos žydų liaudies banką ir 1992 metais įkurtą Šiaulių banką.