
Naujausios
Šiauliečiai atrado prabangą gyventi gamtoje
Šiauliečių verslininkų Laimos ir Dariaus Žuolių šeima bulvare turėjo kavinę „Varpas“ bei medžio apdirbimo įmonę.
Prieš aštuonerius metus nusipirko seną, 1912 metais statytą, dviejų galų medinę trobą Kelmės rajone, Bulavėnų kaime, kur pro šalį vingiuoja Dubysa. Iš pradžių čia atvažiuodavo tik pailsėti. Trobą kelia naujam gyvenimui, išlaikydami jos autentiškumą.
Paskui iškuopė, paremontavo sodybai priklausantį tvartą ir jame apsigyveno. Vietos nedaug. Tačiau didžiuliame kieme su pavėsinėmis, dešimtyse hektarų aplink ošiančio miško ir žaliuojančių pievų – tiek erdvės, kiek nerastum net erdviausiuose rūmuose.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gyvūnai dar labiau pririšo
Pats Bulavėnų kaimo pakraštys. Čia dar išlikę visi gatvinio kaimo požymiai. Galu į kelią stovinti troba. Kitoje kelio pusėje – ūkiniai pastatai. Už Laimos ir Dariaus Žuolių sodybos – ženklas su užbrauktu Bulavėnų pavadinimu. Daugiau kaip tris kilometrus besitęsiantis gatvinis kaimas čia ir baigiasi.
Iš sodybos išsuka Veterinarijos akademijos autobusėlis su rentgeno įranga. Veterinarai suteikė pagalbą vienam škotiškų hailandų veislės jaunikliui. Mėnesio gyvūnas velka išnirusią koją.
Sodybos šeimininkas juokauja, jog jauniklį vos pavyko pagauti. Net ir trimis kojomis jis mikliai bėga. Gyvūnų priežiūra ir gydymas kainuoja nemažus pinigus. Tačiau brangių galvijų negydyti – taip pat būtų nuostolis.
Šeimininkas pasiūlo aplankyti elektriniu piemeniu ir pagaliais užtvertą didžiulį miško plotą, kuriame ganosi škotiški galvijai.
Nuo saulės didžiuliai, kresni, plaukuoti gyvūnai slepiasi medžių pavėsyje. Kyšo tik įspūdingai dideli ragai. Laima Žuolienė juos šaukia vardais. Vieni iš lėto ateina, kiti tingi keltis ir toliau guli pavėsyje.
Laima ir Darius dabar tik porą kartų per mėnesį parvažiuoja į savo namus Šiauliuose. Kai prieš porą metų nusipirko pirmuosius škotiškus mėsinius galvijus, kaimas juos dar labiau pririšo.
Tačiau ir patys, pabuvę pusdienį mieste, vėl trokšta grįžti į gamtą. Nors Darius – nuo gimimo miestietis.
Gamtos komfortas mainais į miesto patogumus
Bulavėnuose dar nėra miestietiškų patogumų. Lauko dušas nusimaudyti po dienos darbų. Lauko tualetas. Bet vasarą į gamtą pabėgę šiauliečiai sako, jog patogumų ir nepasigenda. Tiesiog kieme augančio pušyno užkaboriuose įrengtos pavėsinės su visais virtuvei reikalingais indais ir daiktais, laužavietės, poilsio kampeliai suteikia daugiau komforto už miestietiškus patogumus.
Jie seniai troško kaimo sodybos savaitgalio poilsiui. Tačiau kai įsigijo, suprato, jog, atvažiuodami tik savaitgaliais, sodybą labai negreit prikels.
Už seną sodybą su trimis hektarais žemės Žuoliai sumokėjo 80 tūkstančių litų. Žemė čia nelabai derlinga. Smėlynai. Tačiau erdvės norėję miestiečiai supirko visus gabaliukus, kokius tik vietos gyventojai norėjo parduoti. Dabar valdo apie 50 hektarų pievų, ganyklų, dirbamos žemės ir apie 30 hektarų miško.
Ramiausi ir taikiausi
Reikėjo panaudoti šitas erdves. Drauge su dukra ir žentu Viliumi Lapeikiu nusprendė ūkininkauti, auginti mėsinius galvijus. Ilgai svarstė, kokie gyvūnai jiems geriausiai tiktų. Domėjosi jų savybėmis. Galiausiai sutarė, jog pirks Škotijos hailandus, nes tai ramiausi ir taikiausi mėsiniai galvijai ir pati sveikiausia jų mėsa.
Iš pradžių iš Škotijos parsivežė 3, paskui dar 5 gyvūnus. Su jais susigyveno. Tiko tai, kad šiems pusiau laukiniams gyvūnams nereikia tvartų. Net spaudžiant 20 laipsnių šaltukui, jie guli ant sniego. Tik kai labai lyja ar sninga, lenda po stogine arba slepiasi miške.
Praėjusių metų balandį į Bulavėnus parkeliavo dar 13 mėsinių galvijų, o šiemet vasarą – dar trys apvaisintos karvės. Už jas teko mokėti po pustrečio tūkstančio eurų.
Šiuo metu Žuolių ir jų žento ūkyje aptvertuose miško ir ganyklų plotuose ganosi 45 galvijai. Visi jie su dokumentais. Kiekvienas turi vardą. Vardus geriausiai žino ponia Laima. Bandoje daugiausia karvių. Taip ketinama išplėsti galvijų bandą. Iš pradžių ketinta visus jauniklius laikyti veislei. Tačiau daugelis karvių vedė tik buliukus. O jų bandai apvaisinti užtenka vieno buliaus. Todėl likusius teks parduoti mėsai.
Viename senosios trobos gale Žuoliai ketina pristatyti šaldiklių. Ten laikys skerdykloje papjautų galvijų mėsą, fasuotą nedideliais gabalais.
„Škotijos hailandų mėsa prilygsta žvėrienai. Ji visiškai neturi cholesterolio. Labiausiai tinka vaikų ir senelių, ligonių mitybai, – pasakoja Darius Žuolys. – Norintys galėtų bet kada įsigyti gabalą tokios mėsos.“
Žuolių ir jų žento V. Lapeikos ūkis – ekologinis. Smėlingose žemėse sėja 8 hektarus miežių gyvūnų pašarui. Nors derlingumas nedidelis, ūkininkai nenaudoja trąšų. Puslaukiniams galvijams nedaug grūdų ir tereikia. Pakanka šieno ir šienainio.
„Dapšinė“
Taip vietos gyventojai vadina Žuolių sodybą, nes joje prieš daugelį metų, matyt, gyveno Dapšiai. Tai viena iš dviejų Bulavėnuose dar likusių autentiškų senovinių trobų. Mat per Bulavėnus per karą ėjo frontas. Sudeginta daug senovinių namų.
Sodybą šiandieniniai šeimininkai nupirko dar prieš krizę – 2008-aisiais.Ji buvo labai apleista. Tačiau dar išlaikiusi kai kuriuos senoviškos žemaitiškos trobos puošybos elementus.
Darius ketina atkurti tulpių ornamentus, išlaikyti senosios trobos stogo formą. Atstatymas užtruks. Mat ta kelio pusė, kurioje stovi troba, priklauso Dubysos regioniniam parkui. Čia taikomi apribojimai.
Toje gatvės pusėje, kurioje stovi tvartas, jau ne regioninis parkas. Todėl tvartą rekonstruoti ir pritaikyti gyvenimui buvo paprasčiau. Ne ant betoninių pamatų, o tiesiog ant akmenų pastatytas tvartas buvo išvalytas, sudėtos grindys, apšiltintos sienos.
Nugriauta šalia stovėjusi apgriuvusi klėtis. Padaryta nedidelė terasa. „Miegam toje vietoje, kur gulėjo arklys, – apie egzotišką gyvenimą Bulavėnuose pasakoja D. Žuolys. – Prie sienos buvo pritvirtinti žiedai.“ Žuoliai po truputį remontuoja ir trobą. Uždengė stogą, stengdamiesi išlaikyti tas pačias konstrukcijas. Deda langus. Vienas 15 metrų ilgio ir 7 metrų pločio trobos galas bus gyvenamas, kitas tarnaus ūkio reikmėms.
„Neradome duonkepio, – apgailestauja ponas Darius. – Troba irgi buvo be pamatų, stovėjo ant akmenų. Pjovėme apatinius balkius, tvarkėme pamatus.“
Naujieji gyventojai išpjovė didesnes ertmes langams, nes ties senaisiais langais rąstai buvo išpuvę. Toliau – dar visai neblogi. Trobą apšiltins iš vidaus, iškals lentomis. Nors duris pakeitė, bet išlaikė senųjų durų dydį ir formą. Atnaujino jų puošybos elementus.
Nagingas sodybos šeimininkas visus darbus atlieka pats. Padeda žentas Vilius. Šiek tiek pakonsultuoja statybininkai giminaičiai. „Namą Šiauliuose pasistačiau pats, – sako Darius. – O medžio darbai dar paprastesni. Juk niekas negena. Restauruosime iš lėto.“
Autorės nuotr.
POILSIS: Kelios poilsio minutės terasoje. Laima ir Darius Žuoliai netrukus vėl kibs į darbus.
OPTIMIZMAS: Į kaimą šalia Dubysos atsikėlę šiauliečiai verslininkai Laima ir Darius Žuoliai sako, jog gamta įkvepia jėgų ir optimizmo.
HAILENDAI: Žuolių sodybos ir miškų puošmena – hailendai.
TVARTELIS: Laima ir Darius Žuoliai buvusį tvartelį pavertė gražiu kaimišku būstu.
AUTENTIKA: Senoji 1912 metais statyta troba restauruojama nenusikalstant autentikai.
DURYS: Iš buvusio tvarto išimtos durys panaudotos diendaržiui.
PUOŠYBA: Darius Žuolis atkuria senuosius puošybos elementus.
DUŠAS: Baką vandens per dieną įšildo saulė. Vakare galima nuplauti dienos nuovargį lauko duše.