
Naujausios
Į Pakruojo turgelį ateinanti europinė investicija šokiravo prekiautojus
Ketvirtadienį dalis Pakruojo mažojo turgelio kioskų buvo užrakinti. Dirbti nebekilo rankos jų savininkams, išgirdus apie europinę investiciją į Pakruojo viešąsias erdves ir būsimas permainas prekeiviams.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Kioskų savininkams – stresas
Trečiadienį rajono valdžia surengė susitikimus su smulkiaisiais verslininkais, turinčiais kioskus mažajame Pakruojo turgelyje. Siekta rasti sprendimą, kaip bus panaudojamos europinės lėšos, skirtos viešosioms miesto erdvėms tvarkyti. Viena iš tų erdvių – mažojo turgelio teritorija.
Kioskų savininkai susitikime išgirdę, kad jiems gali tekti išsigabenti kioskus ne tik turgelio aikštės rekonstrukcijos metu, bet ir visiems laikams, reagavo skausmingai. Beveik dvi dešimtys pakruojiečių čia yra susikūrę sau darbo vietas ne tik vasaros sezono metu.
Kitą dieną po šio susirinkimo turgelyje prekyba buvo apmirusi, beveik ant visų kioskų kabojo spynos.
Vaisių ir daržovių kioskelio savininkė Genovaitė Vaicekauskienė sakė nežinanti, kaip teks gyventi, jei kioskelius valdžia turgelyje uždraus, palieps nusikelti.
„Visiems didžiulis stresas, net dirbti nebėra jėgų. Kam tada ta rekonstrukcija, jei dėl jos reikia sunaikinti turgelį? – valdžios logikos negalėjo suprasti moteris. – Irena prieš trejus metus nusipirko gėlių kioskelį, sumokėjo tiek, kiek kainuoja Pakruojyje butas. Ką moteriai dabar daryti?“ – užjautė kaimynystėje esančio kioskelio savininkę ponia Genovaitė.
Skyrė laiko apmąstymams
Pasak Savivaldybės Strateginės plėtros ir statybos skyriaus vedėjo Gintaro Makausko, rajono vadovų pozicija – dialogas su verslininkais bei turgelio tvarkymo idėjų derinimas. Susitikimai šiuo metu svarbūs – Savivaldybė turi suformuoti užduotį turgelio pertvarkymo projektuotojui.
„Kol kas atsakymo iš kioskų savininkų neturime, viskas liko apmąstymams, – sako G. Makauskas. – Mūsų tikslas – nežlugdyti jų verslo, nepabloginti darbo sąlygų".
Tačiau kioskelių savininkai mano kitaip. Kai kurių nuomone, bet kuri iš turgelyje planuojamų naujovių jiems „muš per kišenes“, bus ir prarandančių sunkiai susikurtas darbo vietas.
Alternatyvos neguodžia
G. Makausko teigimu, yra dvi alternatyvos: nedaryti nieko (turgelio teritorijos netvarkyti) arba kioskelius, pagal vieningą projektą, statytis patiems prekybininkams. Pastarasis variantas siūlomas sprendžiant prekyvietės, pačiame miesto centre, estetinį vaizdą. O teritorijos tvarkymo atsisakyti negalima, nes planuojama įrengti ir centrinės aikštės bei Kultūros centro prieigų paviršinių vandenų nutekėjimo sistemą, kuri eis Marko Šreiberio ( buvusia Pieninės) gatve. Taip būtų išspręsta šios miesto dalies tvindymo lyjant problema.
„Šios paramos lėšų negalima investuoti į privatų verslą – kioskelių statybą. Lėšos skirtos viešiesiems poreikiams. Jų panaudojimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra, todėl reikalavimai rekonstruojamoms teritorijoms – ne Savivaldybės sumanyti“, – situaciją komentavo G. Makauskas.
Jo žodžiais, problema iškyla ir dėl žemės, ant kurios stovi kioskeliai. Ji yra valstybės. Nacionalinė žemės tarnyba turėtų organizuoti žemės išskyrimą kioskelių savininkams, jei šie po turgavietės rekonstrukcijos juos persistatytų pagal atskirai parengtą bendrą projektą.
Šios rekonstrukcijos sąlygos kioskų savininkus varo į neviltį. Jei po rekonstrukcijos jie ir galėtų statytis bent minimaliai atnaujintus savo kioskus, tai kur juos dėti, kol vyks rekonstrukcija?
Daugeliui klausimų atsakymų kol kas nei valdžia, nei kioskų savininkai neturi. Teritorijos rekonstrukciją planuojama pradėti ateinančių metų liepą.
Autorės nuotr.
PAVILJONAS: Kioskų kaimynystėje – apšiuręs paviljonas, kuriuo nesinaudoja net augalų daigais prekiaujančios moterys. Paviljone per aukšti prekystaliai, o po jais nuolat priteršta naktinėtojų.
KIOSKAI: Kitą dieną po susitikimo Savivaldybėje dauguma kioskų turgelyje buvo uždaryti.