
Naujausios
Žalpiai minėjo jubiliejų ir šventė Loskavos atlaidus
Praėjusį sekmadienį Žalpiai (Kelmės r.) minėjo 455 metų įkūrimo jubiliejų ir šventė tradicinius Loskavos (Švenčiausiosios Mergelės Marijos Maloningosios) atlaidus.
Nedidelis, Kelmės kraštui priklausantis miestelis, tarp Liolių ir Viduklės, garsus istorine praeitimi.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Kiekvienais metais paskutinįjį gegužės sekmadienį Žalpiuose vyksta Loskavos (Švenčiausiosios Mergelės Marijos Maloningosios) atlaidai. Šiemet atlaidai švęsti kartu su Žalpių 455 metų jubiliejumi. Kitąmet Loskavos atlaidai sulauks 85 metų, nes pirmąsyk švęsti 1932-aisiais.
Profesorius Alfonsas Motuzas Žalpių Švento Benedikto bažnyčioje skaitė paskaitą „Žalpiai – Kelmės krašto katalikiškos etninės kultūros šviesoje“. Paskaitos intarpuose kantičkinių giesmių giedojo Žalpių etnografinis ansamblis. Į pamaldas ir paskaitą susirinkusiems žmonėms buvo išdalyti lapeliai su giesmių tekstais ir natomis, buvo mokomasi giedoti. Vėliau giesmės skambėjo eisenoje nuo bažnyčios iki bendruomenės namų.
Bendruomenės namuose kalbėjo iš šio krašto kilę, šaknų, ryšių su Žalpiais turintys žmonės. Žalpiškė Jadvyga Globytė-Mickienė prieš 11 metų iš Klaipėdos grįžo į savo tėviškę, ir yra labai laiminga. Moteris gražiai sutvarkė sodybą, užsiima malonia veikla – siuvinėja paveikslus. Kerkasiuose gimusi, dabar Tauragės rajone gyvenanti Stefa Samuilytė-Ričkienė į šventę atvyko su Dapkiškių kultūros centro moterų vokaliniu ansambliu.
Prisiminimais, įžvalgomis dalijosi Kerkasių žemės ūkio bendrovės vadovas Ildefonsas Petkevičius, kilęs nuo Stulgių, į Žalpius atsikėlęs prieš tris dešimtmečius, nes buvo paskirtas vadovauti tuometiniam kolūkiui, ir likęs. Irena Jacevičienė-Žukauskaitė, į renginį pakviesta kaip rašytoja, garsinanti Žalpių didžiavyrius, skaitė savo kūrinių ištraukas. Kalbėjo ir daugiau svečių.
Šventėje koncertavo Skuodo rajono kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Bartuva“, Pakražančio kultūros centro vokalinis tercetas, Žalpių etnografinis ansamblis.
Pasak Žalpių kaimo bendruomenės pirmininkės Alinos Žalandauskienės, šiųmetiniai Loskavos atlaidai ir Žalpių šventė skyrėsi nuo ankstesniųjų. Tautodailininkas, kalvis Albertas Martinaitis, kurio senelis kilęs iš gretimo Žalpiams Orkių kaimo, mokė vaikus savo amato ir meno paslapčių. Pirmą sykį eisenos nuo Žalpių bažnyčios iki bendruomenės namų priekyje žingsniavo ir grojo Kelmės meno mokyklos Pakražančio skyriaus pučiamųjų orkestras.
Dvigubos šventės Žalpiuose pabaigoje nuskambėjo neoficialus miestelio himnas – Bronislovo Klimašausko ir Sauliaus Venckaus daina „Po Žalpių ąžuolais“.
Žalpiškiai savo garsiuosius kraštiečius deramai pagerbė ir prieš dešimtmetį, kuomet bendruomenė su Pakražančio seniūnija, Kelmės krašto muziejumi, rajono Savivaldybe surengė šventę „Vyrą pagarbinki, mūza“.
Tuomet renginį vedė Žalpių žentu vadinamas buvęs radijo ir televizijos diktorius Juozas Šalkauskas. Jo žmonos mama ir seneliai kilę iš Antkapinio kaimo, o anytos sesuo – dailininkė iliustratorė Romualda Verygaitė, padovanojusi Žalpių krašto muziejui keletą pačios iliustruotų knygų.
Minėtas ir Žalpių 450 metų jubiliejus, prisiminti labiausiai šį kraštą išgarsinę žmonės – Žalpiuose gimęs ir savo koplyčioje su mama palaidotas žinomas vargonų ir kitų muzikos instrumentų meistras, sklandytuvų konstruktorius Jonas Garalevičius, iš šio krašto kilęs knygnešys, literatas, Steigiamojo Seimo narys Kazimieras Ralys (Vargovaikis), už kilometro nuo Žalpių esančio Antkapinio kaimo kilęs pirmasis Homero vertėjas į lietuvių kalbą Jeronimas Ralys, išvertęs visą „Odisėją“ ir 15 iš 24 „Iliados“ giesmių.
Žalpių krašto Ralių gimtųjų trobų nėra likusių, bet Žalpiuose stovi paminklas Jeronimui Raliui, Antkapinyje – atminimo akmuo Kazimierui Raliui. Žalpių kapinėse amžino poilsio atgulęs Jonas Garalevičius.
Laimos LAPINSKIENĖS nuotr.
PASKAITA: Profesorius Alfonsas Motuzas Žalpių Švento Benedikto bažnyčioje skaitė paskaitą apie Žalpius, gidotos kantičkinės giesmės.
GIESMĖS: Kantičkinių giesmių giedojo Žalpių etnografinis ansamblis.
Alinos ŽALANDAUSKIENĖS nuotr.
ŠVENTĖ: Į Žalpių 455 metų jubiliejų susirinko ir buvę, ir dabartiniai žalpiškiai.
Ritos ŠČIGLINSKIENĖS nuotr.
EISENA: Per Žalpius nuvilnijo linksma šventinė eisena.