Nulūžusį kaštoną bandoma išgelbėti

Nu­lū­žu­sį kaš­to­ną ban­do­ma iš­gel­bė­ti

Vie­ną se­niau­sių Ža­ga­rės (Joniškio r.) par­ko me­džių  kaš­to­ną prie pa­grin­di­nio dva­ro rū­mų fa­sa­do, so­din­tą XIX am­žiaus pir­mo­joje pu­sė­je, Lie­tu­vos ar­bo­ris­ti­kos cent­ro moks­li­nin­kai, po kon­sul­ta­ci­jos su ko­le­go­mis iš už­sie­nio, nu­ta­rė gel­bė­ti. Tai be­pre­ce­den­tis at­ve­jis Lie­tu­vo­je, kai ban­do­ma jau ant že­mės at­gu­lu­sį pu­sę me­džio at­gai­vin­ti ir su­teik­ti ant­rą gy­ve­ni­mą.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Iš­sau­go­ji­mo pro­ce­sas bus il­gas

Lie­tu­vos ar­bo­ris­ti­kos cent­ro moks­li­nin­kai, ku­riems va­do­vau­ja cent­ro di­rek­to­rius Si­gi­tas Al­gis Da­ve­nis, pra­dė­jo Lie­tu­vo­je pre­ce­den­to ne­tu­rin­tį gu­lin­čio Ža­ga­rės dva­ro kaš­to­no gel­bė­ji­mą. Kaš­to­nas neat­lai­kė gau­sios žie­dų naš­tos ir ge­gu­žės 28-ąją lū­žo. Pu­sė ka­mie­no at­ply­šo ir nu­kri­to ant že­mės. Apie tai jau ra­šy­ta „Šiau­lių kraš­te“ ("Lū­žo šim­ta­me­tis Ža­ga­rės kaš­to­nas“, 2016 06 01).

Pa­si­kon­sul­ta­vę su spe­cia­lis­tais ir par­tne­riais iš ki­tų ša­lių, Lie­tu­vos ar­bo­ris­tai, nuo praė­ju­sio ket­vir­ta­die­nio at­vy­kę į Ža­ga­rę, pjaus­tė ne­rei­ka­lin­gas kaš­to­no ša­kas, leng­vin­da­mi li­ku­sio me­džio lie­mens la­jos naš­tą, kad ki­lęs vė­jas jo dar dau­giau ne­su­ža­lo­tų. Atp­ly­šu­sią ša­ką  mė­gi­na­ma pa­kel­ti, pa­rem­ti ir taip pra­tęs­ti me­džio gy­va­vi­mą. Lie­tu­vos ar­bo­ris­ti­kos cent­ro di­rek­to­rius tei­gia, kad šio kaš­to­no gel­bė­ji­mas taps pa­ma­tu ki­tų ša­lies se­nų­jų me­džių prie­žiū­rai.

Iš­sau­go­ji­mas bus il­gas pro­ce­sas. Rei­kės na­tū­ra­li­zuo­ti ap­lin­ką, ne vie­ne­rius me­tus „mai­tin­ti“ ir pri­žiū­rė­ti kaš­to­no šak­ny­ną.

Va­ka­ruo­se me­džius ne tik gel­bė­ja, bet ir sen­di­na

S. A. Da­ve­nis „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo, jog se­nų, ser­gan­čių me­džių gel­bė­ji­mas kai ku­rio­se Va­ka­rų ša­ly­se yra įpras­tas reiš­ki­nys. Pa­vyz­džiui, gar­su­sis Šer­vu­do gi­rios (Ang­li­ja) ąžuo­las, sie­ja­mas su Ro­bi­no Hu­do lai­kais, taip pat iš­sau­go­tas ar­bo­ris­tų pa­stan­go­mis, jo la­ja pa­rams­ty­ta, ta­čiau taip pro­fe­sio­na­liai, kad at­ra­mas pa­ma­ty­tu­mė­te tik ge­rai įsi­žiū­rė­ję iš ar­ti.

Pa­sau­ly­je plin­ta ne tik me­džių gel­bė­ji­mo ak­ci­jos, bet ir „sen­di­ni­mo“ ma­da. Kai ku­rio­se ša­ly­se jų ka­mie­nai, ša­kos net spe­cia­liai ža­lo­ja­mi, įpjau­na­mi, su­rai­žo­mi, imi­tuo­ja­mas žai­bo kir­čio pėd­sa­kas ir pa­na­šūs da­ly­kai. Tie­sa, dar nie­kas ne­su­gal­vo­jo, kaip pa­sto­rin­ti me­džio ka­mie­ną, o bū­tent jis – vie­nas svar­biau­sių se­no me­džio po­žy­mių.

Me­dis emo­ciš­kai svar­bus ža­ga­rie­čiams

Ža­ga­rės dva­ro kaš­to­nas – ne tik is­to­ri­nis me­dis, bet ir emo­ciš­kai svar­bus vie­ti­niams ža­ga­rie­čiams. Ne vie­na po­ra po šiuo me­džiu pri­si­pa­ži­no mei­lė­je ir daug Ža­ga­rės vi­du­ri­nės mo­kyk­los, ku­ri ka­dai­se vei­kė dva­ro rū­muo­se, lai­dų nu­si­fo­tog­ra­fa­vo jo paunks­nė­je.

Re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos ini­cia­ty­va 2013 me­tais bu­vo pa­rengtas dva­ro par­ko su­tvar­ky­mo tech­ni­nis pro­jek­tas, ku­rį įgy­ven­di­nant vie­nas pir­mų­jų dar­bų tu­rė­jo bū­ti šio kaš­to­no iš­sau­go­ji­mas. Prit­rū­ko ke­lių mė­ne­sių iki dar­bų pra­džios.

Au­to­rės nuo­tr.

SPREN­DI­MAS: Apie 150 me­tų Ža­ga­rės par­ko kaš­to­nas da­bar pa­kel­tas ant at­ra­mų.

Rai­mon­do GIN­KAUS nuo­tr.

KĖ­LI­MAS: Ar­bo­ris­tai ke­lia ant že­mės nu­gu­lu­sią at­ply­šu­sio ka­mie­no da­lį.

TECH­NI­KA: Bep­re­ce­den­tei gel­bė­ji­mo ak­ci­jai pri­rei­kė ir rim­tos tech­ni­kos.