Krašto šviesuoliui suėjo 90 metų

Krašto šviesuoliui suėjo 90 metų

Kraš­to švie­suo­liui suė­jo 90 me­tų

Ge­gu­žės 28 die­ną Jo­niš­kio kraš­to švie­suo­liui, Čes­lo­vo Ku­da­bos pre­mi­jos lau­rea­tui iš Juo­dei­kių kai­mo Alek­sand­rui Ža­liui suė­jo 90 me­tų. Gam­tos lo­bių sau­go­to­jas vi­s dar ne­nu­rims­ta ir ren­ka kraš­to­ty­ri­nę me­džia­gą.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Sau­go­jo rie­du­lius ir pel­kę

Alek­sand­rą Ža­lį sa­vait­ga­lį svei­ki­no se­niū­ni­ja, vie­tos kai­mo bend­ruo­me­nė. 90-me­tis bu­vęs pe­da­go­gas pa­sta­ruo­ju me­tu yra ir vy­riau­sias vie­tos gy­ven­to­jas. Tie­sa, į ak­me­nų ap­glėb­tą so­dy­bą jis su­grįž­ta šil­tuo­ju me­tų lai­ku, o žie­mo­ja pas gi­mi­nes Ku­žiuo­se (Šiau­lių ra­jo­nas), kur nuo­lat už­su­ka į vie­tos bib­lio­te­ką, ten ieš­ko­da­mas is­to­ri­nių, kraš­to­ty­ros lei­di­nių, se­nų nuo­trau­kų.

Ak­me­nys, ypač di­des­ni rie­du­liai – šio kraš­to tur­tas, ku­rį A. Ža­lys iš­sau­go­jo per di­dį­jį me­lio­ra­ci­jos va­jų. Tuo me­tu iš sau­si­na­mų lau­kų su­rink­ti, jie bu­vo ga­be­na­mi į Pai­lių po­li­go­ną ir sprog­di­na­mi, smul­ki­na­mi, pa­ver­čia­mi skal­da. Pe­da­go­gas, anuo­met gy­ve­nęs End­riš­kiuo­se, pra­dė­jo tar­tis su me­lio­ra­ci­jos vy­rais, kad bent di­džiau­sių ne­sprog­din­tų ir nu­temp­tų nors į pa­ke­les.

Ak­me­nys pa­puo­šė Jo­niš­kio miš­kų urė­di­jos dend­ro­lo­gi­nį par­ką, ženk­li­na bu­vu­sias ir iš­li­ku­sias gy­ven­vie­tes, kai­mų ka­pi­nai­tes. Kiek rie­du­lių iš­gel­bė­jo, švie­suo­lis ne­skai­čia­vo.

Alek­sand­rui Ža­liui žmo­nės dė­kin­gi ir už Mū­šos ty­re­lio pel­kės iš­sau­go­ji­mą bei pa­skel­bi­mą kraš­to­vaiz­džio draus­ti­niu.

Min­tis apie grės­mę paukš­čių rū­šims, au­ga­lams, eže­rui, ty­re­lio pel­kei, ei­nant me­lio­ra­ci­jai, jis su­ra­šė ir iš­siun­tė ra­jo­ni­niam laik­raš­čiui. Po straips­nio Juo­dei­kių švie­suo­lis su­lau­kė gam­to­sau­gi­nin­kų skam­bu­čio, ku­rie pa­siū­lė su­rink­ti gy­ven­to­jų pa­ra­šus.

Pe­da­go­gas pa­da­rė pa­pras­čiau. Per nak­tį su­kū­rė raš­tą ir nu­lė­kė į ko­lū­kio „Ta­ry­bų Lie­tu­va“ vi­suo­ti­nį su­si­rin­ki­mą. Vi­si bal­suo­da­mi pri­ta­rė ir su pro­to­ko­lo iš­ra­šu raš­tas bu­vo nu­vež­tas tuo­me­tei Mi­nist­rų ta­ry­bai.

Net­ru­kus atė­jo ofi­cia­lus at­sa­ky­mas, kad priim­tas spren­di­mas 1,5 ki­lo­met­ro at­stu­mu nuo Mik­nai­čių eže­ro dur­pių ne­be­kas­ti, ten tu­ri bū­ti draus­ti­nis. 1988 me­tais pel­kė pa­skelb­ta tel­mo­lo­gi­niu draus­ti­niu.

Už vi­suo­me­ni­nę veik­lą ap­lin­ko­sau­gos sri­ty­je Alek­sand­rui Ža­liui 2000-ai­siais skir­ta pro­fe­so­riaus Čes­lo­vo Ku­da­bos var­do pre­mi­ja.

Ren­ka kraš­to­ty­ri­nę me­džia­gą

Juo­dei­kių švie­suo­lis iki šių die­nų te­be­ren­ka kraš­to­ty­ros me­džia­gą. Į sto­rą są­siu­vi­nį jis su­ra­šė sa­vo tė­vo pri­si­mi­ni­mus, Juo­dei­kių kai­mo is­to­ri­ją, daug is­to­ri­nės me­džia­gos apie po­ka­rio par­ti­za­nus, bend­ra­dar­bia­vo 1998 me­tais iš­lei­džiant mo­nog­ra­fi­ją „Ža­ga­rė“, pa­sa­ko­ji­mų rink­ti­nę – Juo­dei­kių baž­ny­ti­nės pa­ra­pi­jos žmo­nių pri­si­mi­ni­mų kny­gą „Na­mų Dva­sia šir­dy gy­va“, rin­ko in­for­ma­ci­ją apie se­nų lai­kų Jur­dai­čių or­kest­rą, vie­no pa­žįs­ta­mo gi­mi­nės is­to­ri­ją.

Kai­mo švie­suo­lis bu­vo ir vie­nas iš kai­mo bend­ruo­me­nės kū­ri­mo ini­cia­to­rių. Juo­dei­kių bend­ruo­me­nė, ku­riai va­do­vau­ti su­ti­ko Eg­lė Gin­ku­vie­nė, pa­gal pro­jek­tus ga­vo lė­šų ir už­den­gė bu­vu­sios mo­kyk­los sto­gą, su­dė­jo lan­gus, su­tvar­kė vi­dų ir ap­lin­ką. Da­bar čia vyks­ta ren­gi­niai, suė­ji­mai.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

SU­KAK­TIS: Ge­gu­žės 28 die­ną Jo­niš­kio kraš­to švie­suo­liui, Čes­lo­vo Ku­da­bos pre­mi­jos lau­rea­tui iš Juo­dei­kių kai­mo Alek­sand­rui Ža­liui suė­jo 90 me­tų.