Savivaldybės pozicija. Ge­riau­sias spren­di­mas – ap­gal­vo­tas pa­si­rin­ki­mas

Savivaldybės pozicija. Ge­riau­sias spren­di­mas – ap­gal­vo­tas pa­si­rin­ki­mas

Kiek­vie­na si­tua­ci­ja – tiek gy­ve­ni­miš­ka, tiek po­li­ti­nė – su­da­ro mums ga­li­my­bę pa­si­rink­ti tei­sin­giau­sią spren­di­mo ke­lią. Ta­čiau tai, kas vie­nam tei­sin­ga, ki­tam ga­li pa­si­ro­dy­ti at­virkš­čiai – juk vis­ką le­mia nuo­sta­tos, ver­ty­bės, įsi­ti­ki­ni­mai. To­dėl nie­ko keis­to, kad pa­sta­ruo­ju me­tu Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je su­si­klos­čiu­sią si­tua­ci­ją ly­di ga­na prieš­ta­rin­gi ver­ti­ni­mai.

Prieš mė­ne­sį me­ro pa­va­duo­to­jui pa­li­kus sa­vo po­stą (ko ge­ro, dėl jam pa­čiam ne­sup­ran­ta­mų prie­žas­čių), bu­vo de­ra­ma­si su par­ti­jų ly­de­riais, Ta­ry­bos na­riais. Pa­ga­liau su­ras­ta komp­ro­mi­si­nė po­li­ti­nė kan­di­da­tū­ra, tin­kan­ti abiems pu­sėms. De­ja, tei­sin­giau­sias, mū­sų nuo­mo­ne, spren­di­mas – me­ro pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas pa­ti­kė­ti So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos ir So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos ta­ry­bo­je na­riui Jo­nui Juo­za­pai­čiui – vi­sai ne­pa­ti­ko jo bend­ra­žy­giams.

Ra­jo­no žmo­nėms ži­no­mas ir pa­žįs­ta­mas po­li­ti­kas Jo­nas Juo­za­pai­tis – žmo­gus, su­kau­pęs di­džiu­lę pa­tir­tį, tu­rin­tis po­li­ti­nę nuo­vo­ką bei pla­tes­nį po­žiū­rį į opių ra­jo­no pro­ble­mų spren­di­mą. Kal­bant apie tai, kad pra­bė­go jau vie­ne­ri ka­den­ci­jos me­tai, Jo­no Juo­za­pai­čio am­žius ir pa­tir­tis yra pri­va­lu­mas, nes ko­man­dai rei­kia pa­ty­ru­sio ir ge­ban­čio ne­del­siant kib­ti į dar­bą žmo­gaus.

Vi­sų val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją su­da­ran­čių par­ti­jų at­sto­vai pri­ta­rė šiai kan­di­da­tū­rai. Mū­sų pa­si­rin­ki­mas bu­vo ap­gal­vo­tas, pa­rem­tas ne emo­ci­jo­mis, o bend­ra po­li­ti­ne lo­gi­ka, nes ant svars­tyk­lių lėkš­tės bu­vo pa­dė­ti rim­tes­ni da­ly­kai nei am­bi­ci­jos – ra­jo­no po­li­ti­nės si­tua­ci­jos sta­bi­lu­mas, ga­li­my­bė tęs­ti pra­dė­tus dar­bus.

Prieš me­tus su­si­for­ma­vu­si val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja įro­dė, kad ei­na tei­sin­gu ke­liu. De­rin­da­mi skir­tin­gų par­ti­jų at­sto­vų nuo­mo­nes įgi­jo­me pa­tir­ties ieš­ko­da­mi ge­riau­sių spren­di­mų. Vie­no žmo­gaus pa­si­rin­ki­mas per­bėg­ti į ki­tą pu­sę neiš­de­ri­no koa­li­ci­jos dar­bo – tvir­tai ži­no­me, kur ei­na­me ir ko sie­kia­me. Si­tua­ci­ja ne­ga­li bū­ti nor­ma­li, kai vie­nas bal­sas Ta­ry­bo­je pa­si­da­ro „auk­si­nis“, o blaš­ky­ma­sis tarp po­zi­ci­jos-opo­zi­ci­jos kas­kart ga­li grės­ti ra­jo­no po­li­ti­nės pa­dė­ties iš­ba­lan­sa­vi­mu.

Šį­kart pa­stan­gos iš­de­rin­ti val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos ir me­ro dar­bą pa­si­ro­dė be­vil­tiš­kos, o prieš tai sklan­dę gan­dai apie koa­li­ci­jos mir­tį ir eg­zis­tuo­jan­čias rim­tas al­ter­na­ty­vas ne­pa­sit­vir­ti­no. Gy­ve­ni­mas ir gra­žus tuo, kad siun­čia mums vis sun­kes­nius iš­ban­dy­mus, nes smul­kes­nių jau nė ne­pas­te­bi­me.

Be­lie­ka ti­kė­tis, kad ge­gu­žės 26 d. po­sė­džio me­tu trum­pam nau­ją­ja dau­gu­ma pa­si­skel­bu­sių po­li­ti­kų poel­gis, kai me­ro pa­va­duo­to­jo sky­ri­mo pro­ce­dū­rų me­tu jie pa­li­ko sa­lę, ne­pa­si­kar­tos. Nu­ga­lės ne emo­ci­jos, o svei­kas pro­tas. Po­li­ti­nio šou mū­sų žmo­nės ir taip pri­si­žiū­ri, to­dėl mes, esan­tys ar­čiau­siai, tu­rė­tu­me ras­ti pa­do­ru­mo dirb­ti sklan­džiai, kuo ma­žiau skal­dy­ti ra­jo­ną ir ne­kur­ti int­ri­guo­jan­čių po­li­ti­nių sce­na­ri­jų. Juk kiek­vie­nas pri­sie­kė­me dirb­ti žmo­nėms, o ne par­ti­jai ar kaž­ko­kioms in­te­re­sų gru­pėms.

Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės meras

Užs. Nr. 317013