Nuo dulkių kenčia pakelės sodybų žmonės

Nuo dul­kių ken­čia pa­ke­lės so­dy­bų žmo­nės

Praė­ju­sį penk­ta­die­nį Lin­ku­vos se­niū­ni­jos sa­lė­je su­si­rin­kę Dva­riu­kų, Rau­don­pa­mū­šio bei Lin­ku­vos Ry­to, Že­mai­tės bei Jo­niš­kė­lio gat­vės da­lies gy­ven­to­jai ir pra­šė, ir rei­ka­la­vo as­fal­tuo­ti mi­nė­tas gat­ves ir de­vy­nis ki­lo­met­rus ke­lio Linkuva–Raudonpamūšis– Sta­čiū­nai (Pas­va­lio r.). Ta­čiau iš val­džios vy­rų žmo­nės nie­ko nau­jo neiš­gir­do: 9 ki­lo­met­rai as­fal­to – la­bai bran­gu, o per Dva­riu­kus as­fal­tuos, jei tam bus skir­ta lė­šų.

Ja­ni­na VNA­SAUS­KIE­NĖ

pakruojis@skrastas.lt

Se­niū­ni­jos sa­lę už­pil­džiu­sius žmo­nes vie­ni­jo ta pa­ti pro­ble­ma: so­dy­bos skęs­ta dul­kė­se, nuo jų ne­pa­sis­lėp­si net kam­ba­ry­je, o apie va­sa­ros gė­ry­bes uo­gas, vai­sius ar gė­les, ne­lie­ka nė sva­jo­ti. Vis­kas – vie­no­se dul­kė­se.

To­dėl mi­nė­tų kai­mų ir Lin­ku­vos gat­vių gy­ven­to­jai sie­kė, kad val­džios at­sto­vai vie­šai pa­sa­ky­tų, kaip jie ke­ti­na spręs­ti už­si­se­nė­ju­sią pro­ble­mą ir ką ma­no apie skęs­tan­čių dul­kė­se gy­ven­vie­čių atei­tį.

Su­si­ti­ki­mą se­niū­ni­jo­je or­ga­ni­za­vu­si se­niū­nai­tė Al­ma Ba­ja­lie­nė val­džios at­sto­vams pri­sta­ty­da­ma dul­kių bė­dą pri­mi­nė, jog ji nie­ka­da ne­bu­vo taip ak­tua­li, kaip pa­sku­ti­niai­siais me­tais. Mat per Dva­riu­kus, Rau­don­pa­mū­šį di­de­liais grei­čiais laks­to sun­kias­vo­rės ma­ši­nos, pa­skui sa­ve pa­lik­da­mos to­kius tirš­tus dul­kių ka­muo­lius, kad juo­se kaip ne­per­ma­to­ma­me tu­ne­ly­je ne­ma­ty­ti ne tik už už žings­nio esan­čio žmo­gaus, bet ir prie ke­lio na­mų.

Kad tuo val­džios vy­rai pa­ti­kė­tų, bu­vo kvie­čia­mi at­vyk­ti ir įsi­ti­kin­ti pa­tys. O vie­na gar­baus am­žiaus mo­te­ris tvir­ti­no, jog pra­le­kian­čio sunk­ve­ži­mio su­kel­ta oro ir dul­kių ban­ga ją bu­vo par­bloš­ku­si ant ša­li­ke­lės. „Prie to ke­lio yra ne vie­nas kai­mas, o ke­lias ne­sau­gus“, – tei­gė se­niū­nai­tė.

„Anks­tes­nės me­rės mes bu­vo­me iš­va­din­ti atei­viais, kai prieš po­rą me­tų bu­vo pa­ju­din­tas žvyr­ke­lio as­fal­ta­vi­mo klau­si­mas. Bet jei ne mes, kiek kai­me tro­bų da­bar bū­tų vi­sai tuš­čių?“, – re­to­riš­kai klau­sė Ge­džiū­nų kai­mo so­dy­bo­je sep­tin­tus me­tus gy­ve­nan­tis Au­ri­mas Lio­bi­kas.

Jis bu­vo pra­dė­jęs rink­ti duo­me­nis apie eis­mo šiuo ke­liu in­ten­sy­vu­mą. Jam iš Šiau­lių re­gio­no ke­lių bu­vo pa­teik­tas do­ku­men­tas, ku­ria­me nu­ro­do­ma, jog per pa­rą žvyr­ke­liu per Ge­džiū­nus pra­va­žiuo­ja apie 260 įvai­rių au­to­mo­bi­lių. Da­bar tei­gia­ma, kad jų ko ne per pus ma­žiau – 133, iš jų 20 sun­kias­vo­rių.

„Ko­kiu me­tų lai­ku skai­čia­vo­te?“ – ga­li­mą ne­no­rą fik­suo­ti eis­mo in­ten­sy­vu­mą ne pi­ko me­tų lai­ku, įta­rė su­si­rin­ku­sie­ji sa­lė­je. Bent kai­mo ri­bo­ženk­lio ar grei­tį ri­bo­jan­čio ke­lio ženk­lo rei­kė­tų, bet mums aiš­ki­na, kad ir jiems ne­są pi­ni­gų“, – vie­nas per ki­tą kal­bė­jo su­si­rin­ki­me da­ly­va­vę gy­ven­to­jai.

Po su­si­rin­ki­mo žmo­nės re­dak­ci­jai sa­kė, jog prieš ke­lio­li­ka me­tų ši pro­ble­ma ne­bu­vo to­kia opi, nes ir sun­kias­vo­rių ma­ši­nų, su­kan­čių per nuo­ša­lius kai­mus bu­vę ma­žiau.

Da­bar ap­link Ge­džiū­nus – stam­biais žem­val­džiais ta­pu­sių šve­dų ir da­nų val­dos. Nuo bau­dų slėp­da­mie­si už trans­por­to per­kro­vą per Ge­džiū­nus ar ša­lia esan­čius Dva­riu­kus su­ka me­die­nos ve­ži­kai, o kur dar ap­lin­ki­nių ūki­nin­kų tech­ni­ka.

Dul­kė­se ir da­lis Lin­ku­vos

Nors pro­jek­ti­nė­mis lė­šo­mis iš­gra­žin­tas Lin­ku­vos cent­ras, nuo­ša­les­nės Že­mai­tės, Ry­to ir Jo­niš­kė­lio gat­vės ga­las skęs­ta dul­kė­se.

Ry­to ga­vės gy­ven­to­jai kė­lė klau­si­mą, ko­dėl ne­vyk­do­mas dar 2013-ai­siais vie­šai duo­tas Lin­ku­vos se­niū­nės pa­ža­das, kad ši gat­vė bus as­fal­tuo­ta 2014-ai­siais.

Lin­ku­vie­čiai į su­si­ti­ki­mą at­si­ne­šė „Pak­ruo­jo kraš­tą“ ku­ria­me už­fik­suo­ta dra­ma­tiš­ka si­tua­ci­ja: au­to­mo­bi­liui pra­va­žia­vus gat­vė­je vos įžiū­ri­mi žmo­nės.

Ry­to gat­vės gy­ven­to­jai ta­da skun­dė­si, kad po van­den­tie­kio tie­si­mo dar­bų gat­vės dan­ga, bu­vu­si kie­ta, ta­po minkš­ta – deng­ta smė­liu. To­dėl pra­va­žia­vus sunk­ve­ži­miui smė­lio dul­kių bū­na net pil­nos bur­nos.

„Po to straips­nio, bu­vo at­vež­ta stam­bių ak­me­nu, bet ir jie pro­ble­mos neišsp­ren­dė – dul­kių kaip ir bu­vę, o tie ak­me­nys iš po ra­tų le­kia į lan­gus“, – sa­vo bė­das val­džiai dės­tė lin­ku­vie­čiai, vy­lę­si, kad van­den­tie­ki­nin­kai bus pri­vers­ti at­kur­ti kie­tą gat­vės dan­gą.

Ar bus ka­da as­fal­tuo­ja­ma ši gat­vė, žmo­nės neiš­gir­do – val­džia apie to­kius pla­nus ne­kal­bė­jo.

2017–2020 me­tų fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mos lė­šo­mis pla­nuo­ja­ma as­fal­tuo­ti tik Dva­riu­kų kai­mą. Ka­da ga­li­ma ti­kė­tis šio pla­no įgy­ven­di­ni­mo – ir­gi ne­ži­nia. „Kai bus skir­tos lė­šos“,– apie pla­nuo­ja­mą in­ves­ti­ci­ją į kai­mo atei­tį te­pa­sa­kė Šiau­lių re­gio­no ke­lių di­rek­to­rius ke­lių prie­žiū­rai Vy­tau­tas Ma­čiu­lis.

Lin­ku­vie­čiai gir­dė­da­mi apie lė­šų pa­skirs­ty­mą, vy­lė­si bent ko­kio nors eis­mą ri­bo­jan­čio Ry­to gat­ve ženk­lo ar jos dan­gos lais­ty­mo. Pa­na­šu, kad ir toks pro­ble­mos spren­di­mo bū­das – kol kas pa­čių gy­ven­to­jų rū­pes­tis.

Au­to­rės nuo­tr.

DULKĖS: Dideliu greičiu pralekiančios sunkiasvorės mašinos sukelia tirštus dulkių kamuolius.

KVIE­TI­MAS: De­gai­čių kai­mo žmo­nės kvie­tė val­džios vy­rus pa­tiems įsi­ti­kin­ti, koks dul­kių sluoks­nis den­gia kai­mą ir kiek ko­kio trans­por­to kas­dien le­kia per kai­mą.

KLAU­SI­MAS: Kam tu­rė­tų rū­pė­ti, kad van­den­tie­ki­nin­kai, bai­gę dar­bus, neat­kū­rė su­nai­kin­tos gat­vės dan­gos? Šis klau­si­mas su­si­rin­ki­me li­ko ne­pa­lies­tas.