Ar įmanoma sumažinti skurdą?

Ar įma­no­ma su­ma­žin­ti skur­dą?

Rad­vi­liš­kio re­gio­no pro­fe­si­nių są­jun­gų cent­ro at­sto­vai aiš­ki­no­si, koks tu­rė­tų bū­ti so­cia­liai ir po­li­tiš­kai at­sa­kin­gas po­žiū­ris į skur­dą ir so­cia­li­nę ne­ly­gy­bę.

Sau­lius JUŠ­KE­VI­ČIUS

saulius@skrastas.lt

Skur­do ri­ba

Prof­są­jun­gų atstovai kon­fe­ren­ci­jo­je dis­ku­ta­vo apie skur­do ir so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo ga­li­my­bes.

Pa­sak so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ce­mi­nist­ro Lais­vū­no Bart­ke­vi­čiaus, Lie­tu­vo­je 28,9 pro­cen­tų žmo­nių gy­ve­na už skur­do ri­zi­kos ir so­cia­li­nės at­skir­ties ri­bos. Net 19,4 pro­cen­to Lie­tu­vos gy­ven­to­jų – as­me­nys, esan­tys že­miau skur­do ri­zi­kos ri­bos. Apie 400 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų pa­ti­ria skur­do ri­zi­ką.

Anot vi­ce­mi­nist­ro, di­džio­ji da­lis už skur­do ri­zi­kos ir so­cia­li­nės at­skir­ties gy­ve­nan­čių ša­lies pi­lie­čių – ne­tu­rin­tys dar­bo.

„Net 46 pro­cen­tai ša­lies gy­ven­to­jų pa­ti­rian­tys skur­do ri­zi­ką – vie­ni­ši as­me­nys, au­gi­nan­tys vie­ną ar dau­giau vai­kų, be­veik 40 pro­cen­tų – šei­mos, au­gi­nan­čios tris ir dau­giau vai­kų, o be­veik 35 pro­cen­tai – vie­ni­ši as­me­nys“, – dės­tė sta­tis­ti­ką vi­ce­mi­nist­ras.

Su­tau­py­tos lė­šos – įvai­rioms reik­mėms

Vi­ce­mi­nist­ras aiš­ki­no, jog praė­ju­siais me­tais Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė so­cia­li­nėms pa­šal­poms mo­kė­ti ne­pa­nau­do­jo šiek tiek dau­giau nei 3 mi­li­jo­nų eu­rų pi­ni­gi­nei pa­ra­mai skir­tų lė­šų.

Iš jų da­lis bu­vo skir­ta so­cia­li­nių pa­slau­gų tei­ki­mui ir fi­nan­sa­vi­mui, būs­to ir gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos pri­tai­ky­mui as­me­nims su ne­ga­lia, trans­por­to leng­va­tų už­tik­ri­ni­mui, mo­kyk­lų, vai­kų dar­že­lių re­mon­tui, vie­ti­nių ke­lių prie­žiū­rai ir re­mon­tui, li­go­ni­nės me­di­ci­ni­nei ir ki­tai įran­gai įsi­gy­ti, ba­sei­no sta­ty­bai.

Vi­ce­mi­nist­ras sa­kė, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga re­ko­men­duo­ja pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos sis­te­mą su­sie­ti su ak­ty­vu­mo ska­ti­ni­mo prie­mo­nė­mis, kad žmo­nės po tru­pu­tį pa­tys grįž­tų į dar­bo rin­ką.

„Lie­tu­vo­je vei­kia šiam tiks­lui skir­tas vers­lu­mo ska­ti­ni­mo fon­das, ku­rio funk­ci­ja – su­teik­ti fi­nan­si­nes pa­sko­las vers­lo pra­džiai ir teik­ti ki­tą pa­gal­bą, sie­kiant pa­leng­vin­ti pra­de­dan­tie­siems vers­lą įsi­tvir­tin­ti dar­bo rin­ko­je. Įgy­ven­di­na­mos pa­ra­mos būs­tui įsi­gy­ti ar iš­si­nuo­mo­ti prie­mo­nės, yra vi­so­kių pro­gra­mų, skir­tų jau­ni­mo užim­tu­mui di­din­ti“, – sa­kė jis.

Įs­ta­ty­mų niuan­sai

Į so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ce­mi­nist­rą L. Bart­ke­vi­čių krei­pė­si pen­kių ma­ža­me­čių vai­kų tė­vas Alek­sand­ras Fi­li­pa­vi­čius. Vy­ras bė­do­jo dėl da­bar­ti­nės pa­šal­pų mo­kė­ji­mo sis­te­mos, kai gau­da­mas pa­pil­do­mų pa­ja­mų už par­duo­tą pie­ną, ne­ten­ki tiek pat pa­šal­pų.

A. Fi­li­pa­vi­čiui pa­ban­dęs at­sa­ky­ti ra­jo­no So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­jas Da­rius Bra­zys dau­gia­vai­kio tė­vo ne­pa­guo­dė – esą to­kie yra įsta­ty­mų niuan­sai.

„Kuo ski­ria­si žmo­gus, dir­ban­tis na­mų ūky­je ir gau­nan­tis pa­ja­mų, nuo žmo­gaus, dir­ban­čio su vers­lo liu­di­ji­mu pas ki­tą sa­vi­nin­ką?“ – klau­sė D. Bra­zys su­si­rin­ku­sių ir nu­ro­dė, jog dir­ban­tiems su vers­lo liu­di­ji­mu ki­tam sa­vi­nin­kui yra nu­sta­ty­ta pi­ni­gi­nė su­ma, ku­ri neįt­rau­kia­ma į gau­na­mas pa­ja­mas, skai­čiuo­jant pa­šal­pas.

Pa­sak D. Bra­zio, 2011 me­tais Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je bu­vo iš­mo­kė­ta dau­giau nei 3,42 mi­li­jo­no eu­rų so­cia­li­nių pa­šal­pų, o 2015 me­tais jų su­ma­žė­jo iki be­veik 1,47 mi­li­jo­no eu­rų.

„Su­ma­žė­ju­sias iš­lai­das so­cia­li­nei pa­ra­mai ir su­ma­žė­ju­sį as­me­nų, gau­nan­čių so­cia­li­nę pa­ra­mą, skai­čių lė­mė tai, kad at­si­ra­do ga­li­my­bė pa­tiems kont­ro­liuo­ti, ar pra­šan­tie­ji so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pikt­nau­džiau­ja vals­ty­bės pa­ra­ma“, – aiš­ki­no ve­dė­jas.

Bū­ti­ny­bė bend­ra­dar­biau­ti

Apie sun­kią Lie­tu­vos kai­me gy­ve­nan­čių žmo­nių, ku­rie ban­do ūki­nin­kau­da­mi pri­si­dur­ti prie pa­šal­pų ar al­gos, pa­dė­tį kal­bė­jo ir Lie­tu­vos že­mės ūkio dar­buo­to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų fe­de­ra­ci­jos pir­mi­nin­kė Re­gi­na Dap­šy­tė.

Ji už­si­mi­nė, jog že­mės ūkio pro­duk­ci­jos per­dir­bė­jai ir pre­ky­bi­nin­kai ne­si­skai­to su žem­dir­biais.

Si­dab­ra­vo se­niū­nas Vid­man­tas Blu­žas pa­gei­da­vo, jog se­niū­ni­jo­se dirb­tų dau­giau so­cia­li­nių dar­buo­to­jų ar jų pa­dė­jė­jų ir kad jie sa­vo dar­bo lai­ką, ato­sto­gas de­rin­tų ir su se­niū­ni­ja.

Vi­si kon­fe­ren­ci­jo­je pa­si­sa­kę pra­ne­šė­jai kal­bė­jo apie bū­ti­ny­bę bend­ra­dar­biau­ti su vie­tos bend­ruo­me­nė­mis, ska­tin­ti užim­tu­mą, ma­žin­ti ne­dar­bą, už­tik­rin­ti gy­ven­to­jų sau­gu­mą.

Au­to­riaus nuo­tr.

KON­FE­REN­CI­JA: Rad­vi­liš­kio re­gio­no pro­fe­si­nių są­jun­gų cent­ro at­sto­vai, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai dis­ku­ta­vo apie skur­do ir so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo ga­li­my­bes.

VI­CE­MI­NIST­RAS: So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ce­mi­nist­ras Lais­vū­nas Bart­ke­vi­čius aiš­ki­no, jog skur­džiai gy­ve­na dar ne­ma­žai ša­lies pi­lie­čių.

PAK­LAU­SI­MAS: Šiau­lė­nų se­niū­ni­jo­je gy­ve­nan­tis Alek­sand­ras Fi­li­pa­vi­čius: „Pa­šal­pų sky­ri­mo įsta­ty­mus rei­kia to­bu­lin­ti.“