Ar boi­ko­ta­vo­te pre­ky­bos cent­rus, ne­pirk­da­mi pre­kių?

Ar boi­ko­ta­vo­te pre­ky­bos cent­rus, ne­pirk­da­mi pre­kių?

KLAU­SIA­ME

Ar boi­ko­ta­vo­te pre­ky­bos cent­rus, ne­pirk­da­mi pre­kių?

Šią sa­vai­tę dau­ge­lis Lie­tu­vos žmo­nių boi­ko­ta­vo di­džiuo­sius pre­ky­bos cent­rus dėl per di­de­lių mais­to pro­duk­tų kai­nų.

Dau­ge­lis kal­bin­tų ke­miš­kių taip pat tvir­ti­no tris sa­vai­tės die­nas nė­ję pirk­ti mais­to į di­džiuo­sius pre­ky­bos cent­rus. Skai­ty­to­jai pik­ti­no­si, jog vie­nas kai­nų šuo­lis bu­vo po to, kai įve­dė eu­rą, o ki­tas pa­sta­ruo­ju me­tu, kai nu­sto­ta ra­šy­ti kai­nas ir li­tais.

Kad ir kaip bran­gin­tu­me mais­tą ir dar­bą jam pa­ga­min­ti, kel­miš­kių nuo­mo­ne, kai­nos – nea­dek­va­čios nei pre­kių ver­tei, nei lie­tu­vių at­ly­gi­ni­mams.

Skai­ty­to­jų klau­sė­me: „Ar boi­ko­ta­vo­te pre­ky­bos cent­rus, ne­pirk­da­mi pre­kių?“


Vi­li­ja VIR­BIC­KĖ, Kel­mės tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė:

– Šią sa­vai­tę nie­ko ne­pir­kau pre­ky­bos cent­ruo­se. Tai da­riau są­mo­nin­gai. Kai­nos – pro­tu ne­su­vo­kia­mos. Ženk­liai per di­de­lės. Abu su vy­ru dir­ba­me. Ir at­ly­gi­ni­mus gau­na­me ne mi­ni­ma­lius. Ta­čiau apie 40 pro­cen­tų abie­jų at­ly­gi­ni­mo iš­lei­džiam mais­tui. Nors dar tu­ri­me ir dar­žą, už­siau­gi­na­me ne­ma­žai dar­žo­vių. Jei­gu ir dar­žo­ves rei­kė­tų pirk­ti, iš­leis­tu­me dar dau­giau.

Tai ne­nor­ma­lu. Juk be mais­to yra ir dau­gy­bė ki­tų po­rei­kių: mo­kes­čiai už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, būs­to ir trans­por­to iš­lai­ky­mas, dra­bu­žiai, duk­ros moks­las ir ug­dy­mas, kul­tū­ri­niai po­rei­kiai...

Ge­rai, kad žmo­nės boi­ko­ta­vo pre­ky­bos tink­lus. Gal pa­ga­liau iš­mok­si­me pa­si­prie­šin­ti ir pa­rei­ka­lau­ti. Ma­nau, kad bus at­kreip­tas dė­me­sys, nes jau ir praė­ju­sią sa­vai­tę, po ka­la­fi­jo­rų skan­da­lo, dar­žo­vės bu­vo šiek tiek at­pi­gin­tos.


Zig­mas Gai­daus­kas, Kel­mės pa­što va­do­vas:

– Pa­lai­kiau ak­ci­ją. Nie­ko ne­pir­kau. Kai­nos tik­rai ne­pro­por­cin­gos nei at­ly­gi­ni­mams, nei mais­to pre­kių ver­tei.

Aš as­me­niš­kai mais­tui iš­lei­džiu apie 200 eu­rų per mė­ne­sį. Gy­ve­nu vie­nas. Jei­gu at­va­žiuo­ja sve­čių, išei­na dar dau­giau. O be mais­to juk rei­kia ir ki­tų da­ly­kų: šva­ros pre­kių, dra­bu­žių, de­ga­lų, iš­lai­ky­ti au­to­mo­bi­lį.

Pa­vyz­džiui, dau­ge­lis laiš­ki­nin­kų tu­ri šei­mas, o dir­ba už mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. Sun­ku. Vi­są at­ly­gi­ni­mą ten­ka pra­val­gy­ti.

Tei­sin­gai da­ro žmo­nės, bent to­kia for­ma pro­tes­tuo­da­mi. To­kio so­li­da­ru­mo rei­kė­tų daž­niau.

Gal tik ko­kiai de­šim­čiai pro­cen­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų neak­tua­lu mais­to kai­nos, nes jie už­dir­ba daug. Vi­siems ki­tiems ten­ka la­bai tau­py­ti. Ypač sun­ku toms šei­moms, ku­rios au­gi­na vai­kus. Ką reiš­kia tie ke­lio­li­ka eu­rų vai­ko pi­ni­gų? Ką už juos ga­li nu­pirk­ti? O jei­gu jau­na šei­ma dar nuo­mo­ja­si būs­tą? Kaip tuo­met iš­gy­ven­ti?


Li­na MI­KA­LA­JŪ­NAI­TĖ, Kra­žių M. K. Sar­bie­vi­jaus kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė:

– Ne­pir­kau pre­ky­bos cent­ruo­se, pa­lai­kiau ak­ci­ją. Mais­to kai­nos iš tie­sų per­ne­lyg di­de­lės. Apsk­ri­tai ne­daž­nai ap­si­pir­ki­nė­ju pre­ky­bos cent­ruo­se. Kar­tais už­ten­ka ir ma­žos Kra­žių par­duo­tu­vės, tur­gaus.

Daug ką už­siau­gi­na­me pa­tys. Ne­per­ku jo­kių dar­žo­vių. Net ar­bat­žo­les ir prie­sko­nius už­siau­gi­nu. Iš prie­sko­nių per­ku tik pi­pi­rus. Ru­de­nį pri­rau­giu ir pri­kon­ser­vuo­ju dar­žo­vių. Kai­me gy­ve­nant nuo­dė­mė bū­tų pirk­ti iš pre­ky­bos cent­ro sa­lo­tas.

Kai­miš­kus mais­to pro­duk­tus sten­giuo­si pirk­ti iš pir­mų ran­kų. Pa­vyz­džiui, pie­ną, kiau­ši­nius, mė­są ga­li­ma nu­si­pirk­ti iš kai­mo žmo­nių. Nors toks ap­si­pir­ki­mas da­ro­si vis su­dė­tin­ges­nis. Pie­ną par­duo­da­vo vie­ną – dvi kar­ves lai­kan­tys žmo­nės. Bet da­bar jie pri­vers­ti kar­ves par­duo­ti, nes iš smul­kiųjų ūki­nin­kų per­dir­bė­jai ne­su­per­ka pie­no.

Viš­tų taip pat sa­vo grū­dų ne­tu­rin­tys žmo­nės ne­lai­ko. Pirk­ti grū­dus ir le­sin­ti viš­tas neap­si­mo­ka.

Mais­to kai­nos, pa­ly­gin­ti su al­go­mis, tik­rai la­bai di­de­lės. Jei­gu vis­ką rei­kė­tų pirk­ti iš pre­ky­bos cent­rų, neiš­si­vers­tu­me.

Jau­nos šei­mos da­bar tau­po įvai­riau­siais bū­dais. Daug ką per­ka­me in­ter­ne­tu. Ypač pre­kes vai­kams, nes jos lie­tu­viš­kas al­gas gau­nan­čiai jau­nai šei­mai – neį­kan­da­mos. O in­ter­ne­tu ir dra­bu­žių, ir pa­ta­ly­nės ga­li­ma nu­si­pirk­ti ge­ro­kai pi­giau. Kar­tais koo­pe­ruo­ja­mės ke­lios šei­mos – pre­kių par­si­siun­čia­me iš už­sie­nio. Ma­nau, jog tai ir­gi sa­vo­tiš­kas Lie­tu­vos pre­ky­bi­nin­kų boi­ko­tas.


Vac­lo­vas AND­RU­LIS, ra­jo­no me­ras:

– Pri­ta­riu ak­ci­jai. Ir pa­ts nie­ko ne­pir­kau. Esu nu­si­tei­kęs prieš pre­ky­bos mo­no­po­lį. Atė­jus stam­biesiems pre­ky­bos cent­rams, žlu­go daug smul­kiojo vers­lo, ma­žų par­duo­tu­vė­lių.

Kai­nos tik­rai pa­ki­lu­sios. Ne tik mais­to, bet ir pa­slau­gų.

Aš as­me­niš­kai vien mais­tui per mė­ne­sį iš­lei­džiu apie 200 eu­rų. Ta­čiau daug ką už­siau­gi­nu sa­vo ūky­je.

Ma­nau, jog la­bai sun­ku pen­si­nin­kams. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip jie iš­gy­ve­na, gau­da­mi po po­rą šim­tų eu­rų pen­si­jos. Daug iš­lai­dų vais­tams, mo­kes­čiams. Mais­tas lie­ka tre­čio­je vie­to­je.

Sun­ku ir jau­noms, vai­kus au­gi­nan­čioms šei­moms. Mais­to kai­nos tik­rai tu­rė­tų ma­žė­ti.


Ire­na VI­LEI­KIE­NĖ, Vai­gu­vos Vla­do Šim­kaus pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė:

– Šią sa­vai­tę ne­te­ko nuei­ti į pre­ky­bos cent­rus. Mo­kyk­lo­je at­lie­ka­mas išo­ri­nis ver­ti­ni­mas. Tie­siog ne­bu­vo ka­da. Ta­čiau ak­ci­ją pa­lai­kau. Ne­se­niai su­si­koo­pe­ra­vo­me dvi šei­mos. Va­žia­vo­me ap­si­pirk­ti į Len­ki­ją. Be­veik vis­kas ten dvi­gu­bai pi­giau.

Mū­sų šei­ma sta­tis­ti­kos apie iš­lai­das mais­tui ne­ve­da. Ta­čiau iš­lei­džia­me tik­rai daug.

Dau­ge­lis mo­ky­to­jų dir­ba ne­visu krū­viu. At­ly­gi­ni­mai – ma­ži. O mais­to kai­nos – ne­rea­lios. Jei­gu pre­ky­bi­nin­kai ne­ma­žins ant­kai­nių, žmo­nės dar ne kar­tą su­rengs to­kias boi­ko­to ak­ci­jas.


Ar­nas AR­LAUS­KAS, Kel­mės kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius:

– Pa­lai­kau ak­ci­ją. Ge­ra ak­ci­ja. Ne ko­kia psi­cho­zė.

Apsk­ri­tai ne­daug ką per­ku. Sten­gia­mės pa­tys kuo dau­giau už­siau­gin­ti, ga­min­tis, mai­tin­tis kuo na­tū­ra­liau. Vi­so­kių ža­lė­sių iš pre­ky­bos cent­rų ne­per­ka­me.

Ta­čiau dėl to, kad į ne­di­de­lius ra­jo­no cent­rus įsi­lei­do­me stam­biuo­sius pre­ky­bos cent­rus esa­me kal­ti pa­tys. Jie ta­po mū­sų sa­vas­ti­mi. Smau­gia žmo­nes. Tai yra di­džio­ji po­li­ti­ka. O vals­ty­bės po­li­ti­ka šio vers­lo at­žvil­giu – per glež­na.

Šį pa­va­sa­rį va­ži­nė­jau po Eu­ro­pą. Nie­kur to­kių mais­to kai­nų nė­ra. Nei Len­ki­jo­je, nei Slo­va­ki­jo­je, nei Aust­ri­jo­je...

Kal­bi­no Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

Au­to­rės nuo­tr.