
Naujausios
Dvi dešimtys Mojavų – už savus ir kaimą
Dvidešimt antrą gegužę Pakruojo rajono Ūdekų kaimo moterys vakarais renkasi giedoti Mojavų – giesmių, šlovinančių Mariją, meldžiančių pagalbos savo artimiesiems ir visam kaimui. Moterys džiaugiasi: „Bendra malda vienija, taiko, užtat pas mus nėra valkatų, beviltiškų girtuoklių.“
Janina VANSAUSKIENĖ
Kai dienos darbai eina į pabaigą, būrelis Ūdekų kaimo moterų skuba į bendruomenės salę. Gegužės pradžioje viena čia atnešė šv. Marijos paveikslą, kitos – gėlių, žvakių. Taip buvo įsirengtas kuklus Mojavų altorėlis.
Jau dvidešimt dveji metai, kai Ūdekuose atgaivinta senoji kaimo tradicija gegužės vakarus skirti bendrai maldai. Trumpai pasišnekėjusios apie sėją, nuveiktus dienos darbus, moterys suguža į nedidelę salę.
„Tai yra mūsų laikas sau ir mūsų artimiesiems“, – tikina ūdekietės. – Didelė palaima ir džiaugsmas melstis kartu už visus ir už savo artimus. Juk kiekvienos širdyje savi rūpestėliai – jie skirtingi, o maldos žodžiai – bendri“, – viena per kitą apie Mojavų prasmę ir svarbą kalba moterys.
Skirtinga ir kiekvieno Mojavų vakaro maldų intencija. Tik maldos už parapiją, savo kaimą išlieka tos pačios.
Maldos žodžiais kreipiamasi į šventąją Linkuvos Mariją: „(...) Gink mus nuo tikėjimo klaidų, padėk išsaugoti dorą, išvengti girtuoklystės.“
Atitolinti girtuoklystės rykštę nuo savų ir kaimynų Ūdekų moterys meldžia nuo 2005-ųjų. Tuomet buvęs Linkuvos parapijos klebonas ūdekietėms davė Mojavų maldynėlį su šiuo maldavimu.
„Meldžiame ne tik sveikatos. Meldžiame, kad atitolintų girtuoklystės rykštę, kad mūsų žmonės užjaustų vieni kitus ir sugyventų tarpusavy“, – viena per kitą kalba moterys.
„Mes galime tik pasidžiaugti, kad kaime nėra valkatų ir beviltiškų girtuoklių“, – tvirtina brolienės Ona ir Nijolė Čėsnienės. Joms pritaria ir trečioji brolienė Bronė Čėsnienė.
Visos giedotojos sutaria: kaime yra išgeriančių, bet jie esą patys geriausi talkininkai našlėms: ateina prašyti darbo, kad turėtų uždarbio, – apie kaimo padienius darbininkus kalba moterys ir nuoširdžiai piktinasi šnekančiais, jog šiandienis kaimas esąs prasigėręs.
Jauniausia iš Ūdekų Mojavų giedotojų – Vilija Narvydienė. Ji neretai giedoti atsiveda ir anūkėlę Luknę. „Labai svarbu, kad ši tradicija turėtų tęstinumą. Juk daugeliui mūsų moterų pirmosios Mojavos irgi buvo vaikystėje“.
Daugiau nei prieš du dešimtmečius senąją kaimo gegužinių giesmių tradiciją Ūdekuose ėmėsi gaivinti V. Narvydienės mama Marija Kaškelienė, Kazimiera Budrienė ir neseniai Anapilin išėjusios Danutė Gudienė ir Vanda Gasiūnienė.
Autorės nuotr.
ALTORĖLIS: Prie improvizuoto Marijos altorėlio žvakes uždegė Bronė Čėsnienė.
GIESMĖS: Ūdekų kaimo moterys įsitikinusios, kad Mojavos bendroje maldoje lengviau išmelsti malonių ir saviems, ir visam kaimui.