Čempionato prizininkės paslaptis – lėkštėje

Čem­pio­na­to pri­zi­nin­kės pa­slap­tis – lėkš­tė­je

Ak­me­nės jė­gos spor­to klu­bo „Jė­ga“ na­rė Jus­tė Ta­ma­šaus­kai­tė de­biu­ta­vo praė­ju­sį sa­vait­ga­lį su­reng­ta­me Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo ir fit­ne­so at­vi­ra­ja­me čem­pio­na­te ir lai­mė­jo si­dab­ro me­da­lį mo­te­rų kū­no fit­ne­so iki 16 me­tų ka­te­go­ri­jo­je. Anot pri­zi­nin­kės, di­džiau­sia sėk­mės pa­slap­tis sly­pi lėkš­tė­je.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Nau­jo­sios Ak­me­nės „Sau­lė­te­kio“ pro­gim­na­zi­jos aš­tun­tos kla­sės moks­lei­vė J. Ta­ma­šaus­kai­tė anks­čiau jo­kių tre­ni­ruo­čių ne­lan­kė. Bet da­ly­vau­da­vo var­žy­bo­se, kai į mo­kyk­los ko­man­das bu­vo su­ren­ka­mi spor­tiš­kiau­si vai­kai – es­ta­fe­čių „Drą­sūs, stip­rūs, vik­rūs“ ar bė­gi­mo var­žy­boms.

Pa­ju­to bė­gi­mo trau­ką. „Iš­sik­rau­ni, at­si­pa­lai­duo­ji, pra­lei­di lai­ką“, – sa­ko aš­tun­to­kė. Re­gu­lia­riai bė­gio­da­vo va­sa­ros ato­sto­gų me­tu. Per die­ną ir po ke­lio­li­ką ki­lo­met­rų, pa­vyz­džiui, iki Ki­vy­lių kai­mo. Be jo­kios kom­pa­ni­jos, tik su mu­zi­ka iš au­si­nu­ko.

Per­nai su­do­mi­no tre­ni­ruok­lių sa­lė Nau­jo­sios Ak­me­nės spor­to rū­muo­se. In­ter­ne­te su­si­ra­do pra­ti­mų pro­gra­mą, pa­gal ją sa­va­ran­kiš­kai stip­ri­no rau­me­nis su tre­ni­ruok­liais.

Dar lan­kė ae­ro­bi­kos už­siė­mi­mus, ve­da­mus Gin­tau­tės Ur­bai­tie­nės. Ji prieš ke­tu­ris mė­ne­sius ta­po ir kū­no fit­ne­so tre­ne­re, pra­dė­ju­si dirb­ti ne­for­ma­lio­jo vai­kų ug­dy­mo tei­kė­ja pa­gal ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo pro­gra­mą. Tam jos šei­ma pre­ky­bos cent­re iš­si­nuo­mojo pa­tal­pas, nu­si­pir­ko nau­jų tre­ni­ruok­lių.

Iš­kart su­si­da­rė 120 lan­ky­to­jų, tarp jų – ir J. Ta­ma­šaus­kai­tė. Ji vie­nin­te­lė pa­sa­kė tre­ne­rei, jog no­ri ruoš­tis bet ko­kioms var­žy­boms.

Pa­rin­ko Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo ir kū­no ren­gy­bos fe­de­ra­ci­jos or­ga­ni­zuo­ja­mą ša­lies kul­tū­riz­mo ir fit­ne­so at­vi­ra­jį čem­pio­na­tą. Su­da­rė bū­ti­ną 8 sa­vai­čių pro­gra­mą stip­rin­ti kū­nui, ryš­kin­ti jo for­moms. Nu­ma­ty­ti pra­ti­mai ati­tin­ka­moms rau­me­nų gru­pėms.

Tre­ne­rė nuo­lat ste­bė­jo po­ky­čius, iki pa­sku­ti­nės die­nos ne­bū­da­ma tik­ra, ar auk­lė­ti­nė star­tuos. Bū­tų at­si­sa­kiu­sios, jei ku­ris nors rau­muo lik­tų neiš­ryš­kin­tas.

Spor­ti­nin­kė val­gė 5 kar­tus per die­ną griež­tai pa­rink­to mais­to pro­duk­tų ir nu­sta­ty­to svo­rio po­rci­jas. Pag­rin­dą su­da­rė bal­ty­mi­nis mais­tas, o ang­lia­van­de­niai ap­ri­bo­ti. Net van­dens ne­ga­li ger­ti kiek no­ri.

„Man su­da­ry­ti me­niu yra leng­va, bet jo lai­ky­tis spor­ti­nin­kei rei­kia di­de­lės va­lios – Jus­tė yra šau­nuo­lė“, – sa­kė G. Ur­bai­tie­nė.

Vis­kas ga­lė­jo su­griū­ti nuo vie­no ki­to ne­tin­ka­mo kąs­nio: an­tai, kai po per­ga­lės pa­sma­li­žia­vo šo­ko­la­du, pa­skui – pi­cos, dar kol­dū­nų. Lyg pa­čios ran­kos su­si­ra­do skru­din­tų bul­vy­čių. Nuo to per dvi die­nas svo­ris pa­di­dė­jo 2,5 ki­log­ra­mo.

Spor­ti­nin­kės die­ti­nio mais­to po­rci­jos bu­vo nor­ma­laus dy­džio, pa­vyz­džiui, 150 gra­mų mė­sos keps­nys su pa­kan­ka­mai dar­žo­vių. Nie­ko pa­na­šaus į ba­da­vi­mą.

„Kai in­ten­sy­viai tre­ni­ruo­jie­si ir daž­nai val­gai, tuo­met už­su­ki grei­tes­nę me­džia­gų apy­kai­tą“, – sa­kė tre­ne­rė.

Bet Jus­tė daž­nai jaus­da­vo al­kį. Pra­bus­da­vo nak­tį su min­ti­mi – ge­rai bū­tų už­val­gy­ti. Ar­ba sap­nuo­da­vo, kaip val­go, ko ne­ga­li­ma.

Die­ną mer­gi­na steng­da­vo­si bū­ti kuo la­biau užim­ta – kad ne­gal­vo­tų apie mais­tą. Pa­čią sun­kiau­sią prieš­var­žy­bi­nę sa­vai­tę ji iš­lai­kė tris mo­kyk­li­nius eg­za­mi­nus.

Duk­ros nu­si­sta­ty­mą pa­lai­kė tė­vai. Kar­tu val­gy­da­vo, ką ir ji, bet kar­tais tė­vų šir­dis neiš­lai­ky­da­vo – pa­siū­ly­da­vo nors vie­ną pa­pil­do­mą kąs­ne­lį.

„Sa­ky­da­vo, ži­no­da­mi, kad ne­val­gy­siu, – sa­kė Jus­tė. – O aš ži­no­jau, kad taip truks ne vi­są lai­ką“.

Po vi­so to čem­pio­na­to aki­mir­kos de­biu­tan­tei ta­po šven­te.

„Už­li­pus ant sce­nos at­lik­ti pro­gra­mos ne­ga­li su­stab­dy­ti šyp­se­nos, – me­na Jus­tė. – Šyp­sai­si vien dėl to, kad įvei­kei vis­ką, die­tą ir džiau­gie­si sa­vi­mi, jog pa­vy­ko. Ma­tai šyp­se­nas, gir­di ap­lo­dis­men­tus – tai at­per­ka bu­vu­sį sa­vęs ali­ni­mą ir jau­tie­si kaip čem­pio­nas“.

J. Ta­ma­šaus­kai­tė ke­ti­na da­ly­vau­ti ir ki­to­se var­žy­bo­se, ta­čiau jų ne­su­reikš­mi­na: „Tre­ni­ruo­juo­si, kad bū­tų ge­ra sa­vi­jau­ta, svei­ka­ta. Juk nu­tu­ku­siam at­si­ran­da svei­ka­tos pro­ble­mų. Tad ne­ga­li sa­vęs ne­pri­žiū­rė­ti“.

Kaip ma­lo­niau­sią pa­mi­nė­jo lie­mens po­ky­čius – jo apim­tis ta­po vos per 50 cen­ti­met­rų vie­toj bu­vu­sių dau­giau kaip 80 cen­ti­met­rų, ir iš­ny­kęs rie­ba­lų sluoks­nis, va­di­na­ma­sis „gel­bė­ji­mo ra­tas“.

Au­to­riaus nuo­tr.

UG­DY­MAS: Pa­gal ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo pro­gra­mą dir­ban­ti ne­for­ma­lio­jo vai­kų ug­dy­mo tei­kė­ja Gin­tau­tė Ur­bai­tie­nė (kai­rė­je) ža­vi­si sa­vo auk­lė­ti­nės Jus­tės Ta­ma­šaus­kai­tės va­lin­gu­mu.

As­me­ni­nė nuo­tr.

LAI­MĖ­TO­JA: Ak­me­nės jė­gos spor­to klu­bo „Jė­ga“ na­rė Jus­tė Ta­ma­šaus­kai­tė Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo ir fit­ne­so at­vi­ra­ja­me čem­pio­na­te lai­mė­jo si­dab­ro me­da­lį.

MA­MA: Į sa­lę su Jus­te Ta­ma­šaus­kai­te tre­ni­ruo­tis atei­na ir ma­ma.