Prezidentės apdovanota mama vaikus mokė darbo

Prezidentės ap­do­va­no­ta ma­ma vai­kus mo­kė dar­bo

Mo­ti­nos die­nos iš­va­ka­rė­se Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu ap­do­va­no­jo Kel­mės ra­jo­ne, Kra­žių se­niū­ni­jos Lenk­vie­čių kai­me, gy­ve­nan­čią Re­gi­ną Biels­kie­nę. Aš­tuo­nis vai­kus pa­gim­džiu­si ir drau­ge su vy­ru Si­mo­nu juos do­rais žmo­nė­mis iš­au­gi­nu­si ma­ma sa­ko, jog vai­kai jų šei­mo­je iš­mo­ko tik dvie­jų da­ly­kų – darbš­tu­mo ir san­tar­vės. Bet pa­mo­kos la­bai pra­ver­tė jų gy­ve­ni­me.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Dul­kė­tas vieš­ke­lis, ve­dan­tis į Kal­ti­nė­nus. Jį kur ne kur ap­tū­pu­sios se­nos me­di­nės tro­bos ir kuk­lūs mū­ri­nu­kai. Iš vieš­ke­lio at­si­ša­ko­ja ne­žy­mus ke­liu­kas. Jis ve­da į pa­kal­nė­je, nuo vė­jų pa­gai­rės pa­si­slė­pu­sią Biels­kių so­dy­bą. Čia gy­ve­no Si­mo­no Biels­kio pro­se­ne­liai, se­ne­liai ir tė­vai. Čia ir jis, bū­da­mas dvi­de­šimt dve­jų, par­si­ve­dė aš­tuo­nio­lik­me­tę sa­vo žmo­ną Re­gi­ną, ki­lu­sią iš Kuš­lei­kių kai­mo.

Po­no Si­mo­no tė­vai au­gi­no de­šimt vai­kų. Ke­tu­rios se­su­tės dar vai­kys­tė­je mi­rė. Užau­go še­ši. Da­bar be­li­ko tik ke­tu­rie­se. Po­nia Re­gi­na tu­rė­jo tik vie­ną bro­lį.

Prieš tre­je­tą me­tų auk­si­nes ves­tu­ves at­šven­tę Biels­kiai gi­mė tą pa­čią die­ną – spa­lio 28 – ąją. Tą die­ną abu ir su­si­pa­ži­no šo­kiuo­se, Ver­pe­no­je. Gal ši lem­tin­ga da­ta, su­ta­pu­si su su­si­pa­ži­ni­mo die­na ir abie­jų gim­ta­die­niais bei Si­mo­no var­do die­na ir su­tei­kė jų šei­mai pa­tva­ru­mo. Da­li­ja­si duo­na, var­gais ir džiaugs­mais jau 53 me­tai. Neiš­sis­ky­rė nė vie­no iš aš­tuo­nių jų vai­kų šei­ma. Džiu­gi­na 20 anū­kų. Jau tu­ri ir vie­ną proa­nū­kę Gab­rie­lę.

Vis­ką iš­ken­tė drau­ge – ir jau­nys­tės ne­pri­tek­lius, ir se­nat­vės ne­ga­lią. Ir da­bar ei­na kar­tu laz­de­lė­mis pa­si­rams­čiuo­da­mi, vie­nas ki­tam ran­ką pa­duo­da­mi, gy­ven­da­mi vai­kų ir anū­kų džiaugs­mais.

Nė vie­nas vai­kas tė­vams ne­pa­da­rė gė­dos. Da­bar jau mi­ru­si duk­ra Dan­guo­lė gy­ve­no Vai­gu­vo­je, dir­bo val­gyk­los ve­dė­ja. Šia­me mies­te­ly­je li­ko ir vy­riau­sio­ji jos bei vy­ro Sta­sio duk­ra Ir­ma, jau iš­te­kė­ju­si ir au­gi­nan­ti vie­nin­te­lę Biels­kių proa­nū­kę Gab­rie­lę. Dan­guo­lės duk­ra Ie­vu­tė stu­di­juo­ja Vil­niu­je, Jus­ti­na dar­buo­ja­si Ang­li­jo­je.

Ant­ro­ji duk­ra Iru­tė dir­ba Kel­mės pie­ni­nė­je. Įsi­gi­jo mais­to tech­no­lo­gės spe­cia­ly­bę Su­val­ki­jo­je, iš ten į Že­mai­ti­ją par­si­ve­žė ir vy­rą Al­vy­dą – mu­zi­kan­tą iš Jun­gė­nų. Jie­du au­gi­na ke­tu­ris vai­kus: duk­ras Eve­li­ną, Jo­vi­tą ir Ai­ri­dą bei sū­nų Eval­dą.

Biels­kių sū­nus Juo­zas taip pat dir­ba vai­ruo­to­ju Kel­mės pie­ni­nė­je. Su žmo­na Vi­da išau­gi­no du vai­kus: duk­rą Si­gi­tą ir sū­nų Dei­vi­dą.

Duk­ra Vil­ma su vy­ru Os­val­du gy­ve­na Už­ven­ty­je. Ji taip pat dir­ba Kel­mės pie­ni­nė­je meist­re, išau­gi­no duk­rą Ive­tą ir sū­nų Eri­ką.

Tu­ri Biels­kiai ir už­va­dė­lį. Sū­nus Ar­vy­das nu­si­pir­ko so­dy­bą ta­me pa­čia­me Lenk­vie­čių kai­me, ta­čiau dau­giau lai­ko pra­lei­džia pas tė­vus ne­gu sa­vo na­muo­se. Čia ūki­nin­kau­ja ir pa­de­da tė­vams. Iš pro­fe­si­jos Ar­vy­das ve­te­ri­na­ri­jos fel­če­ris. Su žmo­na Sand­ra Ar­vy­das au­gi­na dvi duk­ras Go­dą ir Vik­to­ri­ją. Jos kur bu­vu­sios, kur ne­bu­vu­sios – vis pas se­ne­lius.

Biels­kiams te­ko lai­mė au­gin­ti ir dvy­nu­kus. Po­nia Re­gi­na lau­kė­si šeš­to vai­ke­lio. O pa­gim­dė net du: duk­rą Da­lią ir sū­nų Ka­zi­mie­rą. Da­lia da­bar gy­ve­na Tel­šiuo­se, mo­ky­to­jau­ja. Jos vy­ras Gied­rius uži­ma aukš­tas pa­rei­gas po­li­ci­jo­je. Šei­ma au­gi­na dvi duk­ras Ga­bi­ją ir Ra­suo­lę.

Sū­nus Ka­zi­mie­ras dir­ba va­dy­bi­nin­ku Vil­niu­je. Su žmo­na Jo­vi­ta jis au­gi­na duk­rą Do­vi­lę.

Duk­ra Vi­da gy­ve­na Pa­ne­vė­žy­je. Bai­gu­si in­for­ma­ti­kos stu­di­jas dar­buo­ja­si ban­ke. Su vy­ru Ka­ro­liu ji au­gi­na duk­rą Mi­li­tą bei dvy­nu­kus Ago­tą ir Ra­po­lą.

Jau­niau­sio­ji Biels­kių duk­ra Vio­le­ta gy­ve­na Kau­ne, dir­ba bu­hal­te­re. Su vy­ru Ju­lium au­gi­na duk­rą Dei­man­tę.

„Pask­li­do vai­kai po vi­są Lie­tu­vą, – pa­sa­ko­ja Biels­kiai, sė­dė­da­mi prie švie­sia stal­tie­se už­ties­to sta­lo, ant ku­rio dar ne­nu­vy­tu­sios svei­kin­to­jų gė­lės. Se­no­vi­nė tro­ba, lu­bos pa­puoš­tos si­jo­mis, že­mai­tiš­kai va­di­na­mais bal­kiais.

Ši­tą na­mą po­nas Si­mo­nas sta­tė pa­ts. Ša­lia tė­vų tro­bos. Vai­kams čia pat bu­vo pra­di­nė mo­kyk­la. Nie­kur ne­no­rė­jo nuo se­ne­lių ir pro­se­ne­lių že­mės ei­ti, nors tuo me­tu iš vien­kie­mių vi­sus va­rė į gy­ven­vie­tes. Ne­lei­do sta­ty­tis nau­jų na­mų. Jau­nie­ji Biels­kiai su­gud­ra­vo – lip­dė prie­sta­tą prie se­nos se­ne­lių tro­bos.

Re­gi­na už vy­rą ei­da­vo į ko­lū­kį, o jis tuo me­tu pri­žiū­rė­da­vo vai­kus ir lip­dė na­mus, mū­ri­jo tvar­tą. Pa­sis­ko­li­no pi­ni­gų, nu­si­pir­ko kar­vę. Ta­čiau kar­vė kri­to. O sko­la li­ko. Jau­nai šei­mai pa­dė­jo ko­lū­kis. Pas­ko­li­no kar­vę. Melž­kit me­tus, kol pri­siau­gin­sit te­ly­čią.

Si­mo­nas at­si­dė­ko­da­mas ko­lū­ky­je są­ži­nin­gai šė­rė ark­lius, Re­gi­na ra­vė­jo ko­lū­kio dar­žus, taip va­di­na­mas nor­mas. To­kia ne­leng­va bu­vo gy­ve­ni­mo pra­džia. Dau­gia­vai­kė ma­ma sa­ko, jog ne­bu­vo ka­da apie vai­kus tu­pi­nė­ti, jų le­pin­ti. Rei­kė­jo su­ktis kaip vi­jur­kui, kad to­kį bū­rį iš­mai­tin­tų. Juk bu­vo me­tas, kai prie sta­lo sės­da­vo de­šimt bur­nų.

Dau­gia­vai­kiai tė­vai lai­ky­da­vo veis­li­nių kiau­lių, par­duo­da­vo par­še­lius, au­gi­no jau­tu­kus, nes vai­kus rei­kė­jo ne tik pa­val­gy­din­ti, bet ir ap­reng­ti, kad neiš­sis­kir­tų iš ki­tų.

„Prie dar­bo spau­dė­me ir vai­kus. Tu­rė­jo pa­dė­ti, – pa­sa­ko­ja R. Biels­kie­nė. – Kny­gų apie auk­lė­ji­mą ne­bu­vo ka­da skai­ty­ti. Ir iš­si­la­vi­ni­mo mu­du su Si­mo­nu – ne­di­de­lio. Aš bai­giau še­šias, Si­mo­nas – ke­tu­rias kla­ses. Auk­lė­jo­me sa­vo pa­vyz­džiu. Vai­kai mus ma­tė nuo­lat sun­kiai dir­ban­čius. Dar vai­kys­tė­je su­pra­to, jog iš tin­gi­nys­tės tur­tai neat­si­ran­da. Gal to­dėl vi­si tu­ri dar­bus Lie­tu­vo­je, vi­si ge­rai gy­ve­na, įsi­gi­jo sa­vo būs­tus. Sū­nus Ka­zi­mie­ras sa­vo ran­ko­mis pa­si­sta­tė na­mą Vil­niu­je. O dar­bas juk ir gelbs­ti žmo­gų nuo klyst­ke­lių.“

„Bu­vau griež­tas tė­vas, – įsi­ter­pia ir po­nas Si­mo­nas. – Be at­si­klau­si­mo vai­kai ne­ga­lė­da­vo išei­ti iš na­mų. Tu­rė­jom ži­no­ti, kur ei­na ir ka­da grįš. Man keis­ta, kai da­bar tė­vai kas biš­ki, tuoj kal­ti­na mo­ky­to­jus. Mo­ky­to­ją rei­kia gerb­ti, o ne kal­tin­ti, kad mo­ko ir auk­lė­ja ta­vo vai­kus. O jei­gu ir pa­sa­ko griež­tes­nį žo­dį, ar vai­kų išer­zin­tas ne­su­si­lai­ko, čia jau vai­ko tė­vų klai­dos. Man keis­ta, kad da­bar vai­kus au­gi­na ne tė­vai, o po­li­ci­ja, vai­ko tei­sių tar­ny­ba. Tė­vų rei­ka­las au­gin­ti ir auk­lė­ti sa­vo vai­kus.“

Re­gi­na ir Si­mo­nas Biels­kiai vis dar gy­ve­na jų pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­jos Pre­zi­den­tū­ro­je įspū­džiais. Pre­zi­den­tė net pa­da­vu­si po­nui Si­mo­nui ran­ką, kad ne­parg­riū­tų pa­si­rem­da­mas sa­vo laz­de­le ir įspū­din­gas vai­šes iš­tai­siu­si. „Ge­ra, vai­šin­ga mo­te­ris,“ – api­bū­di­na dau­gia­vai­kis tė­vas.

Į sos­ti­nę tė­vus nu­ve­žė Pa­ne­vė­žy­je gy­ve­nan­ti duk­ra Vi­da. Po iš­kil­mių par­si­ve­žė tė­vus į sa­vo na­mus, o šeš­ta­die­nį vi­si drau­ge va­žia­vo į ma­mos Re­gi­nos bro­lio auk­si­nes ves­tu­ves. Jis pa­kvie­tė vi­sus Biels­kių vai­kus ir anū­kus, ir vi­si su­va­žia­vo. Su jo ir se­sers gi­mi­ne su­si­da­rė pus­šim­tis žmo­nių!

Au­to­rės nuo­tr.

SAN­TAR­VĖ: Mo­kė­ji­mas su­pras­ti, pa­duo­ti ran­ką sun­kiu mo­men­tu, sun­kus dar­bas ir džiaugs­mas dar­bo vai­siais – toks Re­gi­nos ir Si­mo­no Biels­kių gy­ve­ni­mo bū­das bu­vo pui­kus pa­vyz­dys vai­kams.

KE­LIAS: Re­gi­na ir Si­mo­nas Biels­kiai drau­ge nuė­jo 53 me­tų bend­ro gy­ve­ni­mo ke­lią.

TUR­TAS: Dau­gia­vai­kės Biels­kių šei­mo tur­tas – vai­kai ir anū­kai.

Pre­zi­den­tū­ros nuo­tr.

AP­DO­VA­NO­JI­MAS: Re­gi­nai ir Si­mo­nui Biels­kiams bei jų duk­rai Vi­dai ap­do­va­no­ji­mas pre­zi­den­tū­ro­je ir bend­ra­vi­mas su Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te pa­li­ko įspū­dį vi­sam gy­ve­ni­mui.

As­me­ni­nė nuo­tr.

JAU­NYS­TĖ: Re­gi­nos ir Si­mo­no Biels­kių ves­tu­vių nuo­trau­ka. Jai aš­tuo­nio­li­ka, jam dvi­de­ši­met dve­ji.