
Naujausios
Su euru parduotuvėje nepasišvaistysi
Jau metus ir keturis mėnesius Lietuvoje cirkuliuoja euras. Kyla kainos. Lietuva tapo brangi valstybė. Ištuštėjo kaimo parduotuvės, nes žmonės jau išmoko įvertinti eurą – juo nepasišvaistysi.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Bilietų ir paslaugų kainų šokas
Kirnaičiai, kaimas už 7 kilometrų nuo Joniškio. Pavasarėjančioje padangėje skraido paukšteliai. Pagrindiniu keliu nuvingiuoja vienišas žmogelis, pravažiuoja automobilis.
Sutinkame Joniškio kultūros centro Kirnaičių filialo renginių organizatorę Gražiną Andrašiūnienę.
Apie kasdienių maisto prekių kainų pokyčius moteris iškart negali atsakyti, tačiau pastebi, kad labai pakilo kainos kirpyklose.
Norėdama patrumpinti plaukų galus ir pasidažyti, sumokėjo 40 eurų. Prieš pusantrų metų kainavo mažiau, nors tada dar ir proginę šukuoseną pasidarė. 60–80 litų pakakdavo.
„Vaikams saldžius prizus – čiulpinukus ant pagaliukų, mažus šokoladukus – pirkdavau už litą. Dabar už 30 eurocentų nerasi. Jau tenka pirkti kainuojančius iki euro“, – lygina renginius organizuojanti moteris, kuriai saldžios smulkmenos, skirtos aktyviausiems dalyviams – aktuali kasdienybė.
G. Andrašiūnienė pamini gerokai šoktelėjusias į kaimus koncertuoti atvykstančių Lietuvos atlikėjų bilietų kainas.
„Buvo šokas, kai viena „žvaigždė“ pasiūlė bilietus po penkis eurus. Iš pradžių užsiminė, kad keturių užteks, bet paskui persigalvojo – penki gražesnis skaičius. Tad norintiems paklausyti mėgiamų dainų tektų pakloti apie 17 litų, nors dar prieš pusantrų metų užtekdavo 10–12 litų“, – pasakojo kultūros darbuotoja.
Pasiima grynųjų, kiek reikia
Kirnaitiškis garbaus amžiaus Petras Pelegrimas duris atveria po ilgo beldimo. Neseniai grįžo automobiliu iš miesto, kur vyksta apsipirkti, nes kaimo parduotuvėje per mažas prekių pasirinkimas.
Žmogus sako kainų nebelyginąs, kaip praėjusių metų pradžioje. Tiesiog pasiima tam tikrą sumą grynųjų, kiek planuoja išleisti, ir nė cento daugiau. Taip tarsi apsidraudžia, kad mėnesio gale pensijos nepritrūktų.
Labiau nei kainos Kirnaičių gyventojui rūpi pagrindinis kelias per kaimą, kurio asfalto danga prieš keletą metų buvo remontuojama, bet paklota nevienodo storio, nekokybiškai, tad kai kuriose vietose spėjo sutrūkinėti. Be to, seniau ūkininkavęs garbaus amžiaus vyriškis pasigenda kaime sparčiai retėjančių gyvulių, kuriuos jau greitai bus galima į Raudonąją knygą įrašyti.
„Anksčiau išėjęs į kiemą girdėdavai kiaulę žviegiant ar karvę mūkiant, dabar ant rankos pirštų galima suskaičiuoti, kas laiko piendavę. Neapsimoka tiekti supirkėjams, nebent kaimynams parduotum“, – sako P. Pelegrimas, pats perkantis ir vartojantis kaimišką pieną.
Brango ir Užgavėnės
Žagarė. Miesto aikštė. Pedagogė Felicija Makaveckienė sako: „Pykstu dėl euro. Kai kurios paslaugos pabrango dvigubai. Visi nori didesnio pelno. Ar galite patikėti: šiemet net per Užgavėnes persirengėliai į rudus smulkiuosius eurocentus nesidairė. Kai daviau, paėmė, bet norėjo stambesnių“.
Moteris kiekvieną kartą kainas dar bando versti į litus, nes tada geriau suvokia – brangu ar ne.
Nebesaldina gyvenimo
Kampinėje, ant dviejų gatvių – Miesto aikštės bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių – sankirtos įsikūrusioje maisto prekių parduotuvėje sukiojasi keletas pirkėjų.
Pagyvenęs žmogus perka tris mažus skumbrių gabalėlius. Žuvies perkama nedaug, sako savininkė Danutė Byčiuvienė, pati aptarnaujanti pirkėjus.
Verslininkė skaičiuoja, kad skumbrės kilogramas dabar kainuoja 6 eurus, litais kainuodavo trečdaliu mažiau. Keliant kainas tiekėjams, tenka jas didinti ir pardavėjams.
„Įvedus eurą apyvarta sumažėjo maždaug 20 procentų, tad mažiau užsakau produkcijos. Žmonės skaičiuoja kiekvieną centą, nebesaldina gyvenimo – nebeperka saldainių, sausainių, kurie anksčiau buvo paklausūs. Viena moteris atėjusi prašė paaukoti maisto, nes pensija per maža, neužtenka mėnesiui. Dažnas pagyvenęs žmogus sako: du šimtelius tegaunu, anksčiau bent buvo ką pačiupinėti, daugiau banknotų, ir perkamoji galia atrodė didesnė“, – pasakoja D. Byčiuvienė.
Prekybininkė pamena, kad 2015-ųjų pradžioje žmones psichologiškai veikė mažos kainos eurais, todėl jie pirko ne pagal savo finansines išgales.
Po kelių mėnesių situacija pasikeitė, gyventojai pradėjo save stabdyti, jau įsisąmoninę, kad ir jų turimos pajamos skaičių išraiška tapo 3,5 karto mažesnės.
Prekybą pagyvina latviai
Daunoriškė. Kaimas už 12 kilometrų nuo Joniškio. Vietos parduotuvės savininkė Vida Sveikackienė nedvejoja: perkamoji galia sumažėjo labai smarkiai. Per dešimtmetį turbūt perpus, o įvedus eurą ji ėmė kristi dar spartesniu tempu. Iš pradžių 2015-ųjų pradžioje išvydę kainas eurais, klientai kraipė galvas: „Kaip pigu, kaip pigu“, bet netrukus atsikvošėjo, ėmė ilgiau svarstyti, sustoję prie prekystalio.
„Atvažiuoja latviai, sako, kad pas mus pigesnės prekės. Pavyzdžiui, dujų baliono kaina skiriasi net 6 eurais. Pagyvėjimą jaučiame tik apie mėnesio dešimtą dieną, kai mokamos pašalpos, pensijos“, – sakė savininkė.
Autorės nuotr.
PROCENTAI: Žagarietė prekybininkė Danutė Byčiuvienė sako, kad nuo euro įvedimo apyvarta sumažėjo 20 procentų.
KAINA: Gražinai Andrašiūnienei buvo šokas, kai praėjusiais metais viena „žvaigždė“ už bilietą užsiprašė penkių eurų, juk tai – 17 litų.
GRYNIEJI: Kirnaičių kaimo gyventojas Petras Pelegrimas sako į parduotuvę pasiimantis tiek grynųjų, kiek tuo momentu reikia. Bet jam aktualiau nei pinigai – nekokybiškas kaimo kelio asfaltas.
PAGYVINIMAS: Daunoriškės kaimo parduotuvės savininkė Vida Sveikackienė sako, kad prekybą pagyvina latviai, kurie sako, kad Lietuvoje prekės pigesnės.