Unikalaus meistro lino skulptūros

Uni­ka­laus meist­ro li­no skulp­tū­ros

Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­ma švie­saus at­mi­ni­mo Gin­tau­to Ga­ve­na­vi­čiaus, ori­gi­na­laus, sa­vi­to me­ni­nin­ko, pa­ro­da „Ne­min­to li­no skulp­tū­ros“. Žiū­ro­vui at­si­ve­ria Kry­žiaus ke­lio vaiz­dai, šven­tų­jų ir an­ge­lų pa­vi­da­lai. Dar­bai at­ke­lia­vo iš Uk­mer­gės kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus fon­dų.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Pa­ro­do­je, ski­ria­mo­je Jo­niš­kio pa­ra­pi­jos 480 me­tų įkū­ri­mo su­kak­čiai, pir­miau­sia pa­si­tin­ka me­ni­nin­ko žmo­nos Ma­ri­jos Ga­ve­na­vi­čie­nės iš li­no tar­si tink­las nu­pin­tas teks­tas, ku­ria­me pa­ra­šy­ta pa­grin­di­nė pa­ties pa­ro­dos au­to­riaus min­tis: „Pir­ma rei­kia su­kur­ti šim­tus paukš­čių, ver­bų, so­dų, kad įsi­sa­vin­tum au­ga­lų ri­ši­mo tech­ni­ką, tik ta­da im­tis skulp­tū­ros.“

G. Ga­ve­na­vi­čius (1960–2004) Ste­po Žu­ko tai­ko­mo­sios dai­lės tech­ni­ku­me įgi­jo me­džio ap­dir­bė­jo spe­cia­ly­bę, ta­čiau me­dis jam at­ro­dė per kie­ta me­džia­ga, nea­ti­ti­ko jo vi­di­nės dva­sios struk­tū­ros. Ieš­ko­jo sa­vęs ki­tur.

Pir­mą kū­ri­nį iš žo­ly­nų – ver­bą – su­kū­rė krikš­to ma­mai. Po tru­pu­tį ėmė riš­ti so­dus, paukš­čiu­kus, ark­liu­kus, žmo­nių fi­gū­rė­les. Vė­liau at­ra­do ne­min­tą li­ną, iš ku­rio pra­dė­jo kur­ti skulp­tū­ri­nes kom­po­zi­ci­jas.

1989 me­tais li­no skulp­tū­rų meist­ras pa­te­ko į dai­lė­ty­ri­nin­kės Zi­tos Že­mai­ty­tės aki­ra­tį. Pra­si­dė­jo pri­pa­ži­ni­mo ke­lias. Me­ni­nin­ko dar­bai bu­vo eks­po­nuo­ti ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Sankt Pe­ter­bur­ge, Mask­vo­je.

1994 me­tais ne­min­to li­no skulp­tū­rų pa­ro­da bu­vo su­reng­ta Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­re Vil­niu­je, iš kur me­ni­nin­ko su­kur­tas Kry­žiaus ke­lio sto­tis įsi­gi­jo Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo baž­ny­čia.

1995 me­tais G. Ga­ve­na­vi­čius bu­vo pa­kvies­tas į Vo­kie­ti­ją kur­ti li­no ins­ta­lia­ci­jos 250 me­tų tai­kos tarp Sak­so­ni­jos ir Šve­di­jos su­tar­čiai pa­mi­nė­ti. Kū­ri­ny­je vaiz­duo­tas šv. Jur­gis, ko­vo­jan­tis su sli­bi­nu ir ke­tu­rių gam­tos sti­chi­jų – že­mės, oro, van­dens ir ug­nies – skulp­tū­ros. Dar­bą jis at­li­ko kar­tu su žmo­na, pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą – ar­chi­tek­te Ma­ri­ja Ga­ve­na­vi­čie­ne.

Gy­ven­da­mi so­dy­bo­je prie Uk­mer­gės jie reng­da­vo tra­di­ci­nes šven­tes, se­mi­na­rus. Da­ly­vau­da­vo Ka­ziu­ko mu­gė­se.

G. Ga­ve­na­vi­čius li­no skulp­tū­ras kū­rė du de­šimt­me­čius. Me­ni­nin­ką pa­kir­to li­ga.

Pa­ro­da „Ne­min­to li­no skulp­tū­ros“ veiks iki ge­gu­žės 4 die­nos.

Au­to­rės nuo­tr.

STO­TYS: Me­ni­nin­ko su­kur­tos Kry­žiaus ke­lio sto­tys.

RE­LI­GI­JA: Gin­tau­to Ga­ve­na­vi­čiaus li­no skulp­tū­ro­se vy­rau­ja re­li­gi­nė te­ma­ti­ka.

TEC­HNI­KA: Gin­tau­tas Ga­ve­na­vi­čius pa­ts su­ra­do sa­vi­tą skulp­tū­rų iš li­no kū­ri­mo tech­ni­ką.