„Lietuvos balso“ finalininkės tėvams garbės raštams neužtenka sienų

„Lie­tu­vos bal­so“ fi­na­li­nin­kės tė­vams gar­bės raš­tams neuž­ten­ka sie­nų

Kel­mės ra­jo­ne, Vid­so­džio kai­me, gy­ve­nan­tys LNK pro­jek­to „Lie­tu­vos bal­sas“ fi­na­li­nin­kės Ži­vi­lės Ged­vi­lai­tės tė­vai An­ge­lė ir Alek­sand­ras išau­gi­no ke­tu­ris vai­kus. Nė vie­nas jų tė­vams ne­pa­da­rė gė­dos. Vi­sos na­mų sie­nos nu­ka­bi­nė­tos jų gar­bės raš­tais. Ne vi­si ir tel­pa.

O kai duk­ra Ži­vi­lė iš­ko­pė į „Lie­tu­vos bal­so“ fi­na­li­nes ko­vas, Ged­vi­lai pri­si­pa­žįs­ta ver­kę iš lai­mės.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pa­lai­kė vi­sa šei­ma

 Nu­vy­kus į Ged­vi­lų na­mus Vid­so­dy­je, kaip tik bu­vo at­va­žia­vu­si ir „Lie­tu­vos bal­so“ fi­na­li­nin­kė Ži­vi­lė su duk­re­le Alek­sand­ra. Nors gy­ve­na Šiau­liuo­se, ji daž­na vieš­nia tė­vų na­muo­se.

Ged­vi­lų šei­ma – lyg vie­nas kumš­tis. „Kai da­ly­va­vau te­le­vi­zi­jos pro­jek­te, ma­ne pa­lai­kė vi­sa šei­ma, – šyp­so­si dai­ni­nin­kė. – Ma­ma pri­žiū­rė­jo duk­re­lę. Se­suo Vi­ta­li­ja ly­dė­da­vo į re­pe­ti­ci­jas ir kon­cer­tus Vil­niu­je.“

Ir da­bar Ži­vi­lės ma­ma An­ge­lė krau­na­si daik­tus. Va­žiuos pas duk­rą į Šiau­lius. Ap­sir­go anū­kė­lė Alek­sand­ra. Teks pri­žiū­rė­ti. Ži­vi­lei rei­kia į dar­bą.

Jau­na mo­te­ris kaip rei­kiant įsi­kin­kiu­si. Ve­da mu­zi­kos pa­mo­kas Šiau­lių „Ju­ven­tos“ pro­gim­na­zi­jo­je ir Šau­kė­nų gim­na­zi­jo­je. Dai­nuo­ja sa­vo tė­vo Alek­sand­ro Ged­vi­lo su­bur­to­je gru­pė­je „Preis“.

Po sėk­mės „Lie­tu­vos bal­se“ pa­si­py­lė ir dau­giau so­li­džių pa­siū­ly­mų, gal­būt vi­siš­kai pa­kei­sian­čių jau­nos mo­ters atei­tį. Pa­si­ro­dys jos dai­nų kom­pak­ti­nis dis­kas. Ji kvie­čia­ma dai­nuo­ti už­sie­nio sve­čiams. Ta­čiau kol kas Ži­vi­lė ne­no­ri at­skleis­ti vi­sų sa­vo pla­nų.

Po to, kai sce­no­je tie­siog su­ži­bė­jo at­lik­da­ma eu­ro­vi­zi­nę dai­ną „Eu­fo­ri­ja“ ir pa­te­ko į fi­na­lą, o ki­tą sa­vait­ga­lį ne­ti­kė­tai bai­gė ko­vas „Lie­tu­vos bal­se“, dau­ge­lis Ži­vi­lės ger­bė­jų ne­ga­lė­jo su­pras­ti, ko­dėl taip įvy­ko. Jie pik­ti­no­si, kad ta­len­tin­ga mo­te­ris ne­pa­te­ko į su­per­fi­na­lą. Ta­čiau pa­ti Ži­vi­lė tvir­ti­na dėl to ne­si­gai­lin­ti. Kai vy­ko fi­na­li­nės ko­vos, jau bu­vo pra­si­dė­ję moks­lo me­tai. Rei­kė­jo ir dirb­ti, ir ruoš­tis pa­si­ro­dy­mams. Jau­tė nuo­var­gį.

„Džiau­giuo­si, kad da­ly­va­vau, kad ma­ne gy­rė mo­ky­to­jai. Kad tu­rė­jau pro­gos pa­to­bu­lė­ti. Da­ly­vau­da­ma pro­jek­te vi­są va­sa­rą mo­kiau­si pas bu­vu­sį vo­ka­lo dės­ty­to­ją, Šiau­lių uni­ver­si­te­to do­cen­tą Juo­zą Ly­gu­tą. Esu dė­kin­ga, kad ma­ne la­bai pa­lai­kė mo­ki­niai“, – sa­kė Ži­vi­lė.

Sie­ja mu­zi­ka

Tvir­ta, vi­sas ne­gan­das drau­ge nu­ga­lin­ti Ged­vi­lų šei­ma sa­ko, jog vi­sus juos la­biau­siai jun­gia mu­zi­ka. Vi­si vai­kai mo­kė­si mu­zi­kos mo­kyk­lo­je.

Mu­zi­ki­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tis Alek­sand­ras Ged­vi­las iš pra­džių su­bū­rė mu­zi­kuo­jan­tį šei­mos an­samb­lį „Aliu­kų šei­my­nė­lė“, ku­ria­me dai­na­vo ir jis, ir žmo­na An­ge­lė, ir vy­riau­sios duk­ros Vi­ta­li­ja ir Ži­vi­lė. Vė­liau mu­zi­ką, o ypač tė­vo kur­tas dai­nas, pa­mi­lo ir sū­nūs Mar­ty­nas bei Graž­vy­das.

Šei­mos an­samb­lis gro­da­vo ra­jo­no ir ap­skri­ties ren­gi­niuo­se, ves­tu­vė­se, krikš­ty­no­se ir ki­tuo­se po­bū­viuo­se. Pas­kui at­si­ra­do gru­pė „Preis“, ku­ri gro­ja ne tik as­me­ni­niuo­se po­bū­viuo­se, bet ir ka­vi­nė­se, ba­ruo­se. Jo­je mu­zi­kuo­ja ne vien Ged­vi­lų šei­mos at­sto­vai, bet ir ki­ti ta­len­tin­gi mu­zi­kan­tai.

Ku­rį lai­ką Ged­vi­lai dir­bo Vid­so­džio kul­tū­ros na­muo­se, kol jų neuž­da­rė.

Be­je, praė­jus de­šim­čiai me­tų po duk­ros Ži­vi­lės gi­mi­mo, na­muo­se at­si­ra­dęs bro­liu­kas Mar­ty­nas, o dar po de­šim­ties me­tų gi­męs Graž­vy­das pa­ko­re­ga­vo An­ge­lės Ged­vi­lie­nės pla­nus. Ji nu­sto­jo mu­zi­kuo­ti, at­si­dė­jo vai­kams. Po to iš­te­kė­jo duk­ros. Rei­kė­jo pri­žiū­rė­ti anū­kus.

Vy­riau­sia Ged­vi­lų duk­ra Vi­ta­li­ja ku­ria­si Vid­so­dy­je, kur gy­ve­na tė­vai. Ži­vi­lė taip pat to­li neiš­si­kė­lė. Neat­si­tik­ti­nai abi Ged­vi­lų duk­ros pa­si­rin­ko mu­zi­kos mo­ky­to­jų pro­fe­si­jas. Jos nuo vai­kys­tės sa­vait­ga­lius lei­do sce­no­je, dai­nuo­da­vo šven­tė­se, mu­zi­kuo­da­vo su tė­vų gru­pe.

Tik sū­nus Mar­ty­nas emig­ra­vo į Ang­li­ją. Ten dir­ba va­dy­bi­nin­ku. Kol gy­ve­no Lie­tu­vo­je, mu­zi­ka­vo drau­ge su tė­vais. Bai­gė mu­zi­kos mo­kyk­lą. Skam­bi­na pia­ni­nu, gro­ja kont­ra­bo­su.

Di­de­les vil­tis tė­vai dė­jo į ma­žiau­sią­jį sū­nų Graž­vy­dą. Nuo pat ma­žu­mės mu­zi­ka­lus vai­kas du kar­tus ta­po „Dai­nų dai­ne­lės“ kon­kur­so lau­rea­tu, dau­ge­lio kon­kur­sų nu­ga­lė­to­ju. Ta­čiau da­bar, ta­pęs paaug­liu, su­si­do­mė­jo spor­tu. Tė­vai bai­mi­na­si, jog prie mu­zi­kos sū­nus jau ga­li ir ne­beg­rįž­ti. Ke­ti­na sto­ti į ka­ro aka­de­mi­ją.

Mu­zi­ka – pa­ti stip­riau­sia šei­mą jun­gian­ti gran­dis. Bu­vo lai­kas, kai šei­ma ko­vo­jo su tė­vą už­puo­lu­sia on­ko­lo­gi­ne li­ga. Vi­si drau­ge li­gą įvei­kė. Ai­šku, pa­dė­jo ir pa­ties Alek­sand­ro op­ti­miz­mas, hu­mo­ro jaus­mas. O gal iš­gy­dė mu­zi­ka?

Nors į ba­rus ir ka­vi­nes, kur gro­ja gru­pė „Preis“. kar­tais pri­trūks­ta vie­tų, ir į pri­va­čius po­bū­vius kvie­ti­mų pa­mu­zi­kuo­ti ne­trūks­ta, Ged­vi­lų šei­ma sa­ko, jog iš­gy­ven­ti iš mu­zi­kos nė­ra pa­pras­ta. La­bai daug kai­nuo­ja apa­ra­tū­ra, fo­nog­ra­mos, ke­lio­nės, kon­cer­ti­niai dra­bu­žiai, kir­pyk­los pa­slau­gos ir gro­žio pro­ce­dū­ros. To­dėl ne­ga­li pa­si­gir­ti su­krau­tais di­de­liais tur­tais. Bet ir ne­ver­kia. Di­džiau­sias tur­tas – šei­ma ir bend­ras jos po­mė­gis mu­zi­ka.

As­me­ni­nės nuo­tr.

PA­LAI­KY­MAS: Į kon­kur­so „Lie­tu­vos bal­sas“ fil­ma­vi­mus ir tie­sio­gi­nes trans­lia­ci­jas Ži­vi­lę Ged­vi­lai­tę (de­ši­nė­je) ly­dė­jo jos se­suo Vi­ta­li­ja.

EU­FO­RI­JA: At­li­ku­si eu­ro­vi­zi­nę dai­ną „Eu­fo­ri­ja“, Ži­vi­lė Ged­vi­lai­tė su­rin­ko re­kor­di­nį skai­čių žiū­ro­vų bal­sų ir pa­te­ko į „Lie­tu­vos bal­so“ fi­na­lą.

Au­to­rės nuo­tr.

ŠEIMA: An­ge­lės ir Alek­sand­ro Ged­vi­lų bei ke­tu­rių jų vai­kų šei­mą jun­gia drau­giš­ki san­ty­kiai ir mu­zi­ka. Tė­vai ap­gai­les­tau­ja, kad mu­zi­ką į spor­tą iš­kei­tė jau­niau­sias jų sū­nus Graž­vy­das (vi­du­ry­je), ta­pęs „Dai­nų dai­ne­lės“ lau­rea­tu ir pel­nęs pri­zų dau­gy­bė­je ki­tų kon­kur­sų.

ĮVER­TI­NI­MAS: Vi­sos Ged­vi­lų sve­tai­nės sie­nos iš­puoš­tos jų vai­kams skir­tais pa­dė­kos raš­tais.