Menininkų kūrybinis duetas

Me­ni­nin­kų kū­ry­bi­nis due­tas

Du bi­čiu­liai me­ni­nin­kai ta­py­to­jas, tau­to­dai­li­nin­kas, iš Jo­niš­kio kraš­to ki­lęs Vik­to­ras Ži­lins­kas ir pa­sva­liš­kis skulp­to­rius Kęs­tu­tis Kra­saus­kas Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­re su­ren­gė bend­rą pa­ro­dą „Dis­ku­si­jos“. Pa­va­di­ni­mas at­sklei­džia dvie­jų kū­rė­jų dva­si­nį kal­bė­ji­mą­si ir ore sklan­dan­čių min­čių bend­ru­mą, ku­ris nu­sė­do pa­na­šiuo­se me­džio pa­vi­da­luo­se ir dro­bė­se.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Kraš­tie­tis, daug me­tų Kau­ne gy­ve­nan­tis ta­py­to­jas, skulp­to­rius, li­te­ra­tas ir bu­vęs Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro dai­li­nin­kas Vik­to­ras Ži­lins­kas be­veik kas­met jo­niš­kie­čius pra­džiu­gi­na per­so­na­li­nė­mis pa­ro­do­mis.

„Pa­ma­niau, kad jau nu­si­bo­dau. Be to, vie­nam liūd­na da­ly­vau­ti, o ir įdo­mu, koks ga­li bū­ti re­zul­ta­tas“, – su šyp­se­na apie idė­ją pa­si­kvies­ti bi­čiu­lį skulp­to­rių Kęs­tu­tį Kra­saus­ką, ge­rai pa­žįs­ta­mą iš Jo­niš­kio že­mės ūkio mo­kyk­lo­je or­ga­ni­zuo­ja­mų va­sa­ros ple­ne­rų, „Kraš­to žinioms“ pa­sa­ko­jo tau­to­dai­li­nin­kas.

Rezul­ta­tas ste­bi­na suo­kal­biš­ku­mu. Nors me­ni­nin­kai bend­ros te­mos neuž­sib­rė­žė, ta­čiau abie­jų dar­buo­se per­si­pi­na tie pa­tys ženk­lai – me­dis, paukš­tis. Pas­ta­ra­sis ap­skri­tai yra po­lė­kio, kū­ry­bos sim­bo­lis. Net spal­vi­nė ga­ma iš vie­no dar­bo pe­rei­na į ki­tą. Vik­to­ro Ži­lins­ko pa­veiks­lų at­spal­viai, po­tė­piai pa­si­kar­to­ja Kęs­tu­čio Kra­saus­ko paukš­čio spar­nuo­se.

Pa­ro­dos bend­raau­to­rių tei­gi­mu, bū­tent tar­pu­sa­vio bend­ra­vi­mas ža­di­na kū­ry­biš­ku­mą. To­kio­je ter­pė­je su­bręs­ta rim­ti me­ni­nin­kai. Tik iš tūks­tan­čių kū­rė­jų ap­sup­ties ga­lė­jo išaug­ti Mi­ka­lo­jus Kons­tan­ti­nas Čiur­lio­nis.

„Jau bu­vo min­tis ka­da nors Jo­niš­ky­je su­reng­ti pa­ro­dą, – sa­kė K. Kra­saus­kas. – Kai dir­bi ple­ne­ruo­se, esi ri­bo­ja­mas lai­ko, te­mos ir pa­ties me­džio, ku­rį iš­trau­ki bur­tų ke­liu, for­mos. Ku­riant to­kiai pa­ro­dai nie­kas ne­ri­bo­ja.“

Pa­sak me­ni­nin­ko, pra­ktiš­kai vi­sos jo „Dis­ku­si­jo­se“ eks­po­nuo­ja­mos skulp­tū­ros su­kur­tos iš li­ku­čių, ku­rie pa­tys pa­dik­ta­vo spren­di­mą. Paukš­čių me­dis iš­skob­tas iš at­skel­tos nuo rąs­to išil­gos at­rai­žos, funk­cio­na­lus, ap­link sa­vo ašį be­si­su­kan­tis spar­nuo­tis su žė­rin­čia stik­lo aki­mi – iš ga­ba­lo, li­ku­sio nuo kur­to kop­lyts­tul­pio.

K. Kra­saus­kas eks­po­nuo­ja pa­sta­rų­jų dve­jų me­tų skulp­tū­ras, o V. Ži­lins­kas – šie­met nu­ta­py­tus pa­veiks­lus, ku­riuos kū­rė „džia­zuo­da­mas“, klau­sy­da­ma­sis mu­zi­kos.

Au­to­rės nuo­tr.

SKULP­TO­RIUS: Skulp­to­rius Kęs­tu­tis Kra­saus­kas – prie paukš­čių me­džio.

TA­PY­TO­JAS: Tau­to­dai­li­nin­kas Vik­to­ras Ži­lins­kas pa­ro­dai dar­bus, ku­riuo­se vy­rau­ja gam­ta, nu­ta­pė šiais me­tais.