
Naujausios
Mokinių mažėja, mokytojų tampa per daug
Mokyklų pertvarka yra neišvengiama, nes mokyklose kasmet mažėja mokinių ir mokytojų tampa per daug – įsitikinusi perspektyvinį penkerių metų mokyklų tinklo pertvarkymo planą rengianti Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus administracija. Todėl pedagogai įstaigų tinklo optimizavimui raginami ruoštis ir psichologiškai.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Mokinių kasmet mažėja
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Genovaitės Juodeikienės teigimu, jau pajudėjęs mokyklų tinklo pertvarkymo traukinys nesustos, o tik įgis pagreitį. „Todėl ne tik kaimo mokyklų, bet ir miesto gimnazijų laukia reorganizacija“, – Trišalės tarybos posėdyje tvirtino švietimo įstaigų vadovė.
Skyriaus duomenimis, per devynerius pastaruosius metus mokyklose mokinių sumažėjo daugiau nei 3 tūkstančiais. Daugiausia vaikų sumažėjo 2007–2008 mokslo metais – net 450.
Pagrindinėmis moksleivių mažėjimo priežastimis skyriaus specialistai įvardija gimstamumo mažėjimą bei emigraciją. Esą kasmet su tėvais į užsienį išvyksta 100 ir daugiau mokyklinio amžiaus vaikų. Gaunasi tarsi užburtas ratas: daugiau jaunimo išvažiuoja – mažiau vaikų gimsta Lietuvoje.
Mažėjant mokinių skaičiui, keičiasi ir klasių komplektai. Pasak G. Juodeikienės, kitais mokslo metais pirmą kartą kaimo pagrindinių mokyklų pradinėse tebus po du–tris klasių komplektus. Alksniupiuose, kur veikia didžiausia kaimo pagrindinė mokykla, kitąmet irgi tebus trys pradinių klasių komplektai.
„Dėl tokios situacijos gimsta nesveika konkurencija – mokyklos viena iš kitos vilioja mokinius, nes kai kada net ir keli mokiniai daug ką lemia. Pavyzdžiui, jei surenkama 19 mokinių, yra formuojamos dvi klasės, o jei 18 – tik viena. Tuomet atsiranda pedagogų perteklius. Kai kur taip jau yra“, – sakė G. Juodeikienė.
Anot skyriaus vedėjos, nedarant radikalių sprendimų, situacija taptų vis sudėtingesnė: tolydžio mažėjantį mokinių būrį mokytų tiek pat pedagogų.
Laukia mokyklų jungtuvės
Absurdiška situacija jau susidarė Tyruliuose, kur pagrindinėje mokykloje besimokančius 29 mokinius moko 20 pedagogų.
Anot G. Juodeikienės, su tokiu mokinio krepšeliu įstaigai išgyventi neįmanoma – jau šiais mokslo metais Tyrulių pagrindinėje mokykloje 2,5 mėnesio stinga lėšų mokytojų atlyginimams. Todėl Tyrulių pagrindinė mokykla taps Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriumi ir vaikai mokysis Šiaulėnuose.
Nuo rugsėjo šios gimnazijos skyriumi taps ir Šaukoto pagrindinė mokykla. Kol joje nesumažės vaikų, pastarieji mokysis Šaukote. Jeigu jų taps mažiau, mokiniams teks ugdymo procesą tęsti Šiaulėnuose.
Nuo rugsėjo bus likviduojamas Šeduvos gimnazijos Pavartyčių skyrius, kurio viename pradinių jungtinių klasių komplekte šiuo metu ugdomi septyni vaikai, o nuo kitų mokslo metų jų dar mažės.
„Tad šie vaikai nuo rugsėjo lankys jau Šeduvos gimnaziją“, – sakė G. Juodeikienė.
Tarp numatomų ateities pertvarkų – ir Pašušvio pagrindinės mokyklos prijungimas prie vos už kelių kilometrų esančios Grinkiškio gimnazijos.
Anot G. Juodeikienės, kitais mokslo metais Pašušvyje planuojama sujungti penktąją ir šeštąją klases, o dar po metų toks pat likimas laukia ir Grinkiškio gimnazijos klasių.
„Jei Pašušvyje liktų ikimokyklinis ugdymas ir pradinės klasės, tuomet nei Pašušvio, nei Grinkiškio vaikams nebereikėtų mokytis jungtinėse klasėse“, – sakė vedėja.
Pertvarkos – ir miesto gimnazijose
Pertvarkos laukia ir dviejų miesto gimnazijų – Vaižganto ir Lizdeikos. Švietimo specialistų apskaičiavimu, 2017–2018 mokslo metais Vaižganto gimnazijoje turėtų mokytis 217, Lizdeikos gimnazijoje – 430 mokinių. Sujungus šias gimnazijas, esą lengviau būtų komplektuoti klases, nebeliktų nesveikos konkurencijos tarp mokymo įstaigų.
Pagal modeliuojamą įstaigų sujungimo planą, Vaižganto gimnaziją prijungus prie Lizdeikos, pastarojoje būtų formuojamos pirmos gimnazinės klasės, o Vaižganto gimnazijos moksleiviai čia mokytųsi, kol ją baigtų.
Esą tokia pertvarka leistų geriau panaudoti Lizdeikos gimnazijos bazę, o Vaižganto gimnazijoje daugiau erdvės liktų tame pačiame pastate veikiančiai Vaižganto progimnazijai.
Paklausta apie pedagogų likimą po reorganizacijų, G. Juodeikienė pripažino, kad jų jau dabar yra per daug. Esą todėl kai kuriose mokymo įstaigose pedagogai patys sutaria draugiškai susimažinti darbo krūvius, kad kažkuriam iš jų nereikėtų išeiti iš darbo.
Vien Vaižganto gimnazijoje šiuo metu dirba penki lituanistai, o jų reikėtų tik dviejų. Lizdeikos dirba šeši lituanistai, todėl, pasak G. Juodeikienės, neišvengiamai kai kurie pedagogai turės ieškoti darbo kitur.
Anot G. Juodeikienės, jų skyrius visada informuoja mokyklas apie atsiradusias laisvas darbo vietas, tačiau pedagogai ne visada nori dalyvauti atrankose ir jas užimti.
Autorės nuotr.
ERDVĖ: Reorganizavus Vaižganto gimnaziją, daugiau erdvės būtų palikta tame pačiame pastate besimokantiems Vaižganto progimnazijos mokiniams.
NUOMONĖ: Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Genovaitės Juodeikienės teigimu, mažėjant mokinių skaičiui, būtina reorganizuoti ir mokyklas.