
Naujausios
Į pirmąsias mūšio linijas viceministras atsiuntė dvi specialistes
Kelmiškiai žemdirbiai, iki paskutinės akimirkos neabejoję, jog į ilgai lauktą susitikimą atvyks Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, liko nusivylę. Mat viceministras vietoje savęs į pirmąsias mūšio linijas atsiuntė dvi ministerijos specialistes.
Kadangi į daugelį klausimų viešnios iš karto negalėjo atsakyti, kelmiškių problemas užsirašė ir pažadėjo perduoti savo vadovams.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Laukė ir nesulaukė
Antradienį, į Kelmės rajono savivaldybės Tarybos posėdžių salę rinkosi kelmiškiai žemdirbiai, žemdirbiškų organizacijų atstovai, atėjo rajono meras Vaclovas Andrulis ir Administracijos direktorė Irena Sirusienė – visi vylėsi akis į akį susitikti su Aplinkos viceministru Linu Jonausku ir iš pirmų lūpų išgirsti jo atsakymus į žemdirbiams labai aktualius aplinkosauginius klausimus.
Deja, numatytu laiku į susitikimą atvyko ne L. Jonauskas, o dvi Aplinkos ministerijos specialistės – Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė bei Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Ulkienė.
Z. Bitvinskaitė juokavo, jog į pirmąsias mūšio linijas kaip paprastai siunčiama stipriausioji lytis – moterys, o K. Ulkienė pripažino į Kelmę išvykusi „pakelta“ nuo savo darbo stalo. „Yra kaip yra. Be to, ministerija anksčiau yra gavusi klausimų iš Kelmės rajono, tarp kurių – daug, susijusių su miškais. Gal dėl to ir esu čia“, – sakė Zita Bitvinskaitė.
Lauks atsakymų raštu
Viešnios sulaukė įvairių klausimų. Ne į visus galėjo atsakyti, todėl sąžiningai užsirašinėjo ir pažadėjo perduoti savo vadovams.
Kelmės ūkininkų sąjungos pirmininkas Romas Docius sakė, jog susitikimui su Aplinkos ministru buvo ruoštąsi ilgai ir atsakingai. Todėl į viešnių neatsakytus klausimus lauks raštiškų atsakymų iš ministerijos.
Daugiausia kelmiškiai teiravosi apie šiuo metu visos Lietuvos ūkininkams aktualiausius dalykus: leistino privažiavimo prie vandens telkinių atstumus, tręšimo planų sudarymus, individualių gręžinių vandens apskaitą, saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, miškų įveisimą, saugotinų ir nesaugotinų želdinių kirtimą, medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos skaičiavimą ir atlyginimą ir panašiai.
Seimui yra pateiktas Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimas, kuriame numatytas palengvinimas ūkininkams ir miškininkams vykdyti veiklą – numatyta galimybė privažiuoti prie vandens telkinio, imti vandenį laistymui, neužteršiant vandens telkinio. Šiuo metu iki paviršinių vandens telkinių nustatyta 25 metrų apsauginė zona.
Žemdirbiai teiravosi apie medžių kirtimą privačioje valdoje. Viešnios aiškino, jog nesaugotinus želdinius galima kirsti į Kultūros paveldo registro, Kelių apsaugos zonas, Pakrančių apsaugos juostas nepatenkančiose namų valdose, tik svarbu nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų interesų. Laukuose kirsti reikalingas leidimas storesnėms negu 20 centimetrų skersmens eglėms, pušims ir beržams. Kai kuriuos medžius Savivaldybės gali pačios paskelbti saugotinais.
Viešnios sulaukė klausimų, susijusių su melioracija, tačiau į juos neatsakė, teigdamos, jog melioracijos reikalais rūpinasi kita ministerija.
Apie miško veisimą ne miško žemėje Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė papasakojo išsamiai. Naujovė – miško įveisimo duomenys į miškų kadastrą įkeliami automatiškai. Tačiau, pavyzdžiui, mišką įveisus pavasarį, kol „suvaikščios“ dokumentai, duomenų įkėlimas į miškų kadastrą gali užtrukti iki metų pabaigos.
Per daug žvėrių?
Daug diskusijų kilo dėl laukinių gyvūnų, ypač šernų, daromos žalos pasėliams, pievoms, žalos atlyginimo.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus sakė manantis, jog Žalos nustatymo komisijai, sudarytai iš šešių kompetentingų asmenų, reiktų suteikti daugiau galių. „Nuvažiavome pas ūkininką, kurio valdos šernų – tiesiog suartos, nebėra ką matuoti. Teiraujuosi ministerijoje, kaip elgtis. Gaunu elektroninį atsakymą, jog komisija tokiais atvejais sprendžia pati, gali naudotis nacionalinės mokėjimo agentūros žalos apskaičiavimo metodika. Trys teismo posėdžiai vyksta, ir niekas teismui dar neaišku“, – piktinosi J. Rimkus.
Kelmės ūkininkų sąjungos pirmininkas Romas Docius priminė Kūprės miškus nusiaubusias tauriųjų elnių bandas po 80 ir daugiau žvėrių. Prašyta licencijų papildomai leisti sumedžioti tauriųjų elnių. Gauta viena licencija. Nei laukų, nei miškų nuo žvėrių neapsaugos repelentai, tvoros. Pasak susirinkusiųjų, reikalinga mažinti žvėrių populiaciją.
Siūlė veržtis dirželius
Nors ir nesulaukę Aplinkos viceministro Lino Jonausko, kelmiškiai žemdirbiai džiaugėsi galėję susitikti, paklausyti kraštiečio, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto.
Tačiau ir jis negalėjo nieko optimistiško pasakyti, situaciją žemės ūkyje apibūdino kaip labai sudėtingą. J. Talmantas sakė iki 2020 metų jokių esminių pokyčių Europos Sąjungos žemės ūkio politikoje nematantis. Todėl siūlė visiems veržtis dirželius, nes, kiek žinąs, artimiausiais metais nei grūdų, nei kitos žemės ūkio produkcijos kainos nekils. Ir taip bus tol, kol laikysis pigi nafta arba kurioje nors pasaulio dalyje kas nors neiššals ar nenuskęs. „Gal dėl kitų nelaimių ir mes patys iškoptume į paviršių“, – nelinksmai samprotavo.
Jonas Talmantas įsitikinęs, jog dėl artėjančių rinkimų iš visų pusių pasipylę įvairiausi įvairiausių įstatymų pakeitimai, pavyzdžiui, nemokėti tiesioginių išmokų ūkininkams, valdantiems daugiau kaip 500 hektarų žemių arba gaunantiems daugiau kaip 85 tūkstančius eurų plotinę išmoką, kitas išmokas – nubraukti. Tokie siūlymai, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko, prieštarauja teisės aktams ir apskritai, tik ir kiršina smulkiuosius ir stambiuosius ūkininkus.
J. Talmantas apgailestavo, jog tarpusavyje nesutaria žemdirbiškos asociacijos, Kaimo plėtros programos lėšas tempiančios į save. Laikotarpiui iki 2020 metų skirta 400 milijonų eurų, o jau išleista 260 milijonų eurų.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas siūlė susimąstyti: kas daroma netinkamai, jei per praėjusius metus Lietuvoje sumažėjus 12 tūkstančių karvių, superkamo pieno kiekis net padidėjo. J. Talmantas negailėjo aštrių žodžių ir Europos Sąjungai, kuri, paskelbusi embargą Rusijai, Lietuvai iškilusias problemas pasiūlė spręsti nacionaliniu lygmeniu. „Kai tik sunkmetis, vis mums liepia išgyventi patiems“, – piktinosi.
Jonas Talmantas tvirtino, jog didelė bėda esanti perdirbėjų ir prekybininkų monopolis. Maisto produktai kainuoja brangiai, vartojimas vidaus rinkoje smarkiai sumažėjęs. Lietuva galėtų eksportuoti produkciją į 200 šalių, bet trukdo logistikos problemos.
Autorės nuotr.
KLAUSIMAI: Viešnios iš Aplinkos ministerijos sulaukė daug klausimų, bet ne į visus galėjo atsakyti, todėl užsirašė ir pažadėjo perduoti savo vadovams.
SITUACIJA: Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas žemės ūkio situaciją šalyje apibūdino kaip labai sudėtingą: „Galiu pasakyti tik viena: veržkitės dirželius“. (Šalia – rajono meras Vaclovas Andrulis).