Greta mokinių turėtų būti ir mokytojų taisyklės?..

Gre­ta mo­ki­nių tu­rė­tų bū­ti ir mo­ky­to­jų tai­syk­lės?..

Pi­lie­ti­nių ini­cia­ty­vų cent­ro di­rek­to­rius Gir­vy­das Duob­lys įsi­ti­ki­nęs, kad mo­kyk­lo­se gre­ta vie­šai pa­ka­bin­tų mo­ki­nių tai­syk­lių tu­rė­tų bū­ti ir mo­ky­to­jų tai­syk­lės, taip leng­viau su­si­kal­bė­ti. Apie tai, nau­ją­ją „Z“ vai­kų kar­tą, di­des­nį tė­vų įtrau­ki­mą į mo­kyk­los val­dy­mą ir ki­tais ak­tua­liais klau­si­mais kal­bė­ta Ža­ga­rės (Joniškio r.) gim­na­zi­jo­je su­reng­to­je tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Tai­syk­les tu­ri tu­rė­ti vi­si

Pi­lie­ti­nių ini­cia­ty­vų cent­ro di­rek­to­rius Gir­vy­das Duob­lys iš­kart pa­reiš­kė ne­kal­bė­sian­tis po­lit­ko­rek­tiš­kai. Jį ste­bi­na ug­dy­mo įstai­go­se vie­šai iš­ka­bi­na­mos mo­ki­nių tai­syk­lės, nes ša­lia nė­ra mo­ky­to­jų tai­syk­lių. Juk jei­gu kla­sė­je per pa­mo­ką pe­da­go­gas kal­ba te­le­fo­nu, sun­ku ti­kė­tis, kad vai­kai ne­si­nau­dos sa­vo mo­bi­liai­siais. Aiš­kios tai­syk­lės bū­ti­nos.

G. Duob­lys sa­ko ne­sup­ran­tan­tis pa­ra­dok­so: vi­si kal­ba, kad mo­ki­niai tik ži­no sa­vo tei­ses, bet ne pa­rei­gas, ta­čiau iš tie­sų esan­ti vie­nin­te­lė pa­rei­ga – ne­pa­žeis­ti ki­to žmo­gaus tei­sių. O to mo­ky­tis nė­ra leng­va, nes Lie­tu­vo­je net nė­ra nor­ma­lios dia­lo­go kul­tū­ros: žmo­nės lin­kę sė­dė­ti sa­vo „ap­ka­suo­se ir at­si­šau­dy­ti, o pa­skui vėl slėp­tis“.

Lek­to­rius iš­sa­kė kri­tiš­ką nuo­mo­nę apie mo­ki­nių sa­vi­val­dą. Jo tei­gi­mu, ge­riau mo­kyk­lai ne­rei­kia jo­kios mo­ki­nių sa­vi­val­dos ne­gu for­ma­li, ku­rios veik­la tik imi­tuo­ja­ma ar­ba net ma­ni­pu­liuo­ja­ma.

„Ang­li­jo­je ir ki­to­se Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se yra mo­kyk­lų, ku­rio­se vy­rau­ja griež­ta tvar­ka ir jo­kia sa­vi­val­da net ne­kve­pia, bet mo­ki­niai iš ten ne­bė­ga“, – sa­kė lek­to­rius.

Pa­si­rin­ku­siems kur­ti mo­ki­nių sa­vi­val­dą jis re­ko­men­da­vo ne­nu­mes­ti jai tik ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo. Mo­ki­niai tu­rė­tų do­mė­tis ug­dy­mo pla­nais, fi­nan­sa­vi­mu, vis­kuo, iš ko su­si­de­da mo­kyk­los gy­ve­ni­mas. Mo­ki­nių sa­vi­val­da, anot G. Duob­lio, ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­dė­tų kon­tak­tuo­ti su ki­tais mo­ki­niais, su­ži­no­ti jų po­rei­kius, pro­ble­mas, o ta­ry­bos na­riai įgy­tų neį­kai­no­ja­mų įgū­džių, pa­tir­ties, so­cia­li­nių ge­bė­ji­mų, nau­din­gų kon­tak­tų.

Ne­pa­gy­rė ir tė­vų

Lek­to­rius ne­pa­gy­rė ir Lie­tu­vos tė­vų. 2015 me­tais at­li­kus ty­ri­mą Lie­tu­vo­je paaiš­kė­jo, kad 75 pro­cen­tai tė­vų ne­tgi esant rei­ka­lui, pa­vyz­džiui, ki­lus muš­ty­nėms, ka­da svar­bu jas su­stab­dy­ti, ne­leis­tų mo­ky­to­jui nau­do­ti fi­zi­nės jė­gos.

„Tai sa­ko vie­na: jūs, mo­ky­to­jai, tvar­ky­ki­tės su vai­kais, auk­lė­kit, bet šiukš­tu, jų ne­lies­kit, – tei­gė G. Duob­lys. – Be to, 35 pro­cen­tai tė­vų ma­no, kad mo­ki­niams ne­rei­kia da­ly­vau­ti sa­vi­val­do­je, nes esą jų pa­rei­ga tik mo­ky­tis. Tai nė­ra ge­ras po­žiū­ris. Is­pa­ni­jo­je  ne­tgi bu­vo ki­lęs tė­vų ju­dė­ji­mas, rei­ka­la­vęs su­trum­pin­ti vai­kų va­sa­ros ato­sto­gas iki vie­no mė­ne­sio. Pag­rin­di­nis ar­gu­men­tas: ką mums su jais da­ry­ti?“

Tė­vų veik­la ir ga­lios

Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to Ci­vi­to dis­ku­si­jų klu­bo lek­to­rė, aso­cia­ci­jos „De­mok­ra­ti­nės mo­kyk­los są­jun­ga“ di­rek­to­rė Sa­lo­mė­ja Bit­lie­riū­tė ma­no, kad Lie­tu­vos tė­vai ga­li pa­si­mo­ky­ti iš ge­rų pa­vyz­džių ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se.

Štai Bran­den­bur­go že­mė­je (Vo­kie­ti­ja), ku­rio­je yra 2,5 mi­li­jo­no gy­ven­to­jų ir 1 154 mo­kyk­los, vei­kia spren­džia­mą­ją ga­lią tu­rin­čios mo­kyk­lų kon­fe­ren­ci­jos. Ten be bend­ro že­mės mo­kyk­lų ko­mi­te­to pri­ta­ri­mo net švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras ne­ga­li priim­ti dau­ge­lio spren­di­mų bei kas­met tu­ri at­si­skai­ty­ti už sa­vo veik­lą.

Lek­to­rė pa­žymė­jo, kad Bran­denbur­go že­mė­je tė­vai mo­kyk­los bend­ruo­me­nė­je at­lie­ka di­de­lį dar­bą: ap­mo­ky­ti jie tei­kia me­to­di­nę pa­gal­ba ki­tiems tė­vams, vie­to­je auk­lė­to­jų or­ga­ni­zuo­ja tė­vų su­si­rin­ki­mus, tar­pi­nin­kau­ja tarp ug­dy­mo įstai­gos va­do­vų ir tė­vų.

Nau­jo­ji „Z“ kar­ta

Jo­niš­kio švie­ti­mo cent­ro Pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos (PPT) spe­cia­lio­ji pe­da­go­gė me­to­di­nin­kė Aud­ro­nė Va­da­ko­jie­nė at­krei­pė dė­me­sį į nau­ją­ją „Z“ kar­tą.

Pa­sak spe­cia­lio­sios pe­da­go­gės, „Z“ kar­tos vai­kai la­bai smal­sūs, im­lūs, ap­do­ro­ja di­džiu­lius kie­kius in­for­ma­ci­jos, mąs­to glo­ba­liai, grei­tai su­vo­kia da­ly­kų es­mę, bet yra ne­kant­rūs, jiems trūks­ta at­kak­lu­mo.

Jie la­bai ne­mėgs­ta il­gų teks­tų ir skai­to ne įpras­tu vy­res­niems li­ni­ji­niu, bet „kil­pi­niu“ bū­du – tai da­ro frag­men­tiš­kai ke­lio­se pus­la­pio vie­to­se.

Mo­ky­to­jams, pa­sak A. Va­da­ko­jie­nės, no­rint su­do­min­ti „Z“ kar­tą reik­tų or­ga­ni­zuo­ti veik­lą, ku­ri nuo­lat keis­tų­si, nau­do­ti šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas, ieš­ko­ti pa­mo­koms nau­jų erd­vių ir for­mų. Šie vai­kai no­ri ne ra­šy­ti, spręs­ti, bet pa­lies­ti, iš­gy­ven­ti.

Ža­ga­rės gim­na­zi­jos psi­cho­lo­gė Dai­na Li­dei­kie­nė pri­sta­tė tarp­tau­ti­nę tė­vų ir auk­lė­to­jų ug­dy­mo pro­gra­mą. Apie mo­kyk­los bend­ra­dar­bia­vi­mą su tė­vais kal­bė­jo Augst­kal­nės vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Va­len­ti­na Ci­ga­no­vi­ča. Vė­liau vy­ko už­siė­mi­mai sek­ci­jo­se, ku­rio­se da­ly­va­vo Jo­niš­kio, Šiau­lių, Pak­ruo­jo, Pas­va­lio, Augst­kal­nės, Pen­ku­lės (Lat­vi­ja) mo­kyk­lų pe­da­go­gai, mo­ki­niai, tė­vai.

Au­to­rės nuo­tr.

PA­TA­RI­MAS: „De­mok­ra­ti­nės mo­kyk­los są­jun­gos“ di­rek­to­rė Sa­lo­mė­ja Bit­lie­riū­tė ma­no, kad Lie­tu­vos tė­vai apie mo­kyk­lų sa­vi­val­dą ga­li pa­si­mo­ky­ti iš ge­rų pa­vyz­džių ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se ir pri­sta­tė Bran­denbur­go že­mės pa­vyz­dį.

PA­RA­DOK­SAS: Gir­vy­das Duob­lys sa­ko ne­sup­ran­tan­tis pa­ra­dok­so: vi­si kal­ba, kad mo­ki­niai tik ži­no sa­vo tei­ses, bet ne pa­rei­gas, ta­čiau iš tie­sų esan­ti vie­nin­te­lė pa­rei­ga – ne­pa­žeis­ti ki­to žmo­gaus tei­sių.